Savo atostogas žmonės praleidžia įvairiai. Kas autostopu po Europą beldžiasi, kas automobiliu su visa šeima maišo žemyną, kas ieško egzotikos kokiuose nors planetos užkampiuose, kas tiesiog be rūpesčių kaitinasi saulėje kokios nors civilizuotos šalies prabangaus viešbučio paplūdimyje.
Jeigu esate truputį avantiūristas ir norite nors trumpam pajusti, kaip gyveno mūsų tėvai socializme - skriskite į Kubą. Jau nuo pirmųjų akimirkų patirsite nepamirštamų įspūdžių.
Panašios situacijos ir dialogai jus lydės visą kelionę...
TURIZMO AGENTŪROJE
- Norėčiau nusipirkti kelionę į Kubą, į penkių žvaigždučių viešbutį...
- Prašom, tai kainuos 5000 litų, tačiau perspėju, kad ten jūsų niekas nepasitiks...
- ??!!
- Jie dažnai pamiršta, sumaišo viešbučius ir pan.
- Tai ką daryti nuskridus?
- Kai nuskrisite į Havaną, kreipkitės į privatininką...
PASŲ KONTROLĖS PUNKTAS HAVANOS ORO UOSTE
- Jums reikalinga viza.
- Bet man sakė, kad vizos nereikia...
- Reikia, be jos mes nepraleisim.
- Na, gerai. Kiek ji kainuoja?
- 15 pesų.
- Bet aš pesų neturiu, gal paimsite eurais?
- Ne, mes imam tik pesais.
- O kur būtų galima išsikeisti?
- Oro uosto pastate, bet jūs ten be vizos nepateksit.
- Tai ką man daryti?
- Gerai jau, gerai. Paimsiu eurais. Kursas 1:1 (oficialus kursas 1:2 - aut. past.)
AUTOMOBILIŲ NUOMOS PUNKTAS ORO UOSTE
- Norėčiau išsinuomoti automobilį... Kokių turite?
- Įvairių. Bet imkite 206-ą pežuką...
- Bet tai labai mažas automobilis, norėčiau didesnio...
- Turim ir didelį, bet jis labai senas, nerekomenduoju.
- Jūsų kataloge yra nurodyta, kad turite nedidelį atvirą džipuką "Suzuki Grand Vytara". Norėčiau jo...
- Jo nėra.
- Ar kas nors jį jau išsinuomojo?
- Ne, jo mes ir neturėjome.
- Bet juk kainoraštyje net jo nuomos kaina nurodyta...
- Aš jums sakau, kad mes jo niekada neturėjome.
- Tai ką man pasiūlysite?
- Imkite 206-ąjį "pežuką". Daugiau nieko negalime pasiūlyti.
- Ne, ačiū, netinka...
- Tai imkite "Toyota Corola". - pasivys šūksnis, kai pasisuksite eiti...
VIEŠBUČIO REGISTRATŪROJE
- Štai jūsų raktas. Jūsų bungalo - 1578.
- Ačiū, ar aš galiu ten nuvažiuoti su automobiliu?
- Taip, žinoma
PO PENKIŲ MINUČIŲ
- Bandžiau prie savo vilos privažiuoti, bet neįmanoma...
- Iki pat vilos tikrai neprivažiuosite. Galite mašiną palikti aikštelėje ir pėsčiomis nueiti iki savo vilos. Iki jos kokie 200 metrų, ne daugiau.
- Bet aš turiu didžiulį sunkų lagaminą ir du krepšius...
- Tai ko gi jūs norite?
- Noriu, kad kas nors man padėtų. Argi nėra darbuotojų, kurie nuneša lagaminus į kambarį?
- Žinoma, yra (kažkam skambina).
- Klausau jūsų,-patarnautojas, pasirodąs po kokių 5 minučių.
- Padėkite man iškrauti daiktus.
- Tuoj pat.
- Ne čia.
- Jūs norite, kad važiuočiau kartu?-nustemba lyg būtų Balandžio pirmosios pokštas.
- O kaip kitaip padėsite?
200 METRŲ IKI VILOS
Patarnautojas paima lagaminą, palikdamas visus kitus daiktus, ir skubiai neria į tamsą. Turite skubiai susirinkti mantą ir bėgti paskui jį. Prie durų numeta lagaminą, kantriai palaukia, kol susiprasite duoti jam porą pesų, ir dingsta, net nesiteikęs parodyti, kur ir kaip įjungti šviesą, kaip atsidaryti įmantrias duris į terasą ir pan.
POKALBIS TELEFONU
- Norėčiau geriamo vandens.
- Gerai, tuoj atnešim.
- Ačiū.
Tos pačios dienos vakare:
- Atsiprašau, bet aš jums skambinau ryte ir prašiau geriamo vandens...
- Jūsų kambario numeris ?
- 1578.
- Gerai, tuoj atneš.
Dar po keturių valandų:
- Jūs pažadėjote atnešti vandens. Nuo vakar mano kambaryje nėra nė lašo vandens...
- Atsiprašome, bet jau nedirbame...
- Bet juk rašote, kad klientai aptarnaujami visą parą!
- A, tai norite, kad vandenį jums atneštų kambarių tarnyba? Tuoj, jungiu.
Kitos dienos rytas:
- Atsiprašau, ar tikrai jūsų viešbutis penkių žvaigždučių ?
- Taip, sere.
- Jūs juokaujat.
- Ne, sere. O kas atsitiko ?
- Aš skambinu jau ketvirtą kartą, kad kas nors atneštų į mano kambarį vandens. Laukiu jau visą parą!
- Tuoj pat viską išsiaiškinsiu ir vandenį jums atneš.
- Pasakykite, kada tai bus? Tikslų laiką!
- Po 10 minučių!
Po dviejų valandų:
- Atsiprašau, bet jau praėjo ne 10 minučių, o dvi valandos... Vandens niekas neatnešė!
- O kas atsitiko?
- Žadėjote atnešti vandens.
- Kas?
- ?!?
Kitos dienos rytas:
- Aš prašiau vandens, o jūs man atnešėte alaus ir kolos...
- Ką man liepė, tą ir atnešiau. O jei norite vandens, verčiau pats nueikite pas administratorių...
- ???
PINIGŲ KEITYKLOJE
- Pakeiskite 100 eurų.
- Jau nebedirbame.
- Kodėl? Juk dar nėra devynių?
- Sakau, jog jau uždaryta. Aš ir kompiuterį jau išjungiau.
- Tai kur aš galiu išsikeisti valiutą?
- Kreipkitės į administratorių.
POKALBIS SU ADMINISTRATORIUMI
- Iškeiskite 100 eurų.
- Negaliu, kreipkitės į keityklą.
- Jau uždaryta.
- Keityklos darbo laikas - iki devynių, vadinasi, dar dirba.
- Keitykla jau nedirba, ką tik ten buvau.
- Pinigų keityklos darbo laiku, negaliu aš jums keisti pinigų.
- Tačiau punktas uždarytas, o man skubiai reikalingi pinigai! Gidas devintą valandą turi būti jau kitame viešbutyje, jis skuba. O man reikia sumokėti už ekskursiją...
- Na, gerai, bet kursas bus 1:1.
VIEŠBUČIO PARDUOTUVĖJE
- Norėčiau nusipirkti cigarų.
- Nedirbame.
- Bet jeigu jūs čia esate, tai gal parduosite? Vis norisi surūkyti cigarą...
- Kad jau nedirbame.
- Tai kurgi man nusipirkti cigarą ?
- Kreipkitės į barą.
BARE
- Ar turite cigarų ?
- Ne, eikite į parduotuvę.
- Parduotuvė uždaryta. Keista, kad pas jus, Kuboje, bare negaliu nusipirkti cigarų...
- Cigarais mes neprekiaujame. Jei turite, galite rūkyti. Kubietiškų cigarų galite nusipirkti - štai automatas.
Po minutės:
- Atsiprašau, bet į automatą reikia mesti monetas, o aš neturiu. Gal galite pakeisti smulkiau?
- Apgailestauju, pone, bet čia baras. Pinigų mes nekeičiame. Eikite į parduotuvę...
- Parduotuvė uždaryta...
- Niekuo negaliu padėti...
SUSITIKIMAS
Susitikimas su gidu paskirtas pirmą valandą dienos. Laukia grupė žmonių, norinčių sužinoti apie ekskursijas ir nusipirkti bilietus. Apie antrą valandą į viešbutį įlekia įspūdinga kubietė ir per visą holą kažkam šaukia: "Olia!". Po to bėga prie vieno vyruko, bučiuojasi su juo, persimeta žodeliu su dar kitais viešbučio tarnautojais ir poilsiautojais, paskui vėl kažkur išnyksta. Po gero pusvalandžio pagaliau ji teikiasi prieiti prie mūsų.
- Sveiki, aš jūsų gidė. Atsiprašau, kad pavėlavau...
- ...
- Siūlau nuostabią kelionę į Havaną.
- Ačiū, bet aš išsinuomojau automobilį ir noriu ten nuvykti pats...
- Galite, tačiau turiu jus perspėti, kad mūsų keliuose beveik nėra ženklų ir nuorodų, niekas nemoka angliškai, tad vargu ar parodys jums kelią. Be to, mūsiškiai vairuotojai nesilaiko taisyklių, keliuose pilna senų, nesaugių automobilių, visokių vežimų, naminių gyvulių. Taigi geriau pačiam nevažiuoti...
KELIONĖ LĖKTUVU Į KAJO LARGĄ
Registratūroje turime būti be dešimt septynios. Prašo nevėluoti, nes "lėktuvas nelauks". Dar gerokai prieš septynias grupė žmonių snudūriuoja viešbučio hole. Apie pusę aštuonių pagaliau atvažiuoja autobusas ir gidas neskubėdamas, dainuodamas ir judėdamas kažkokio kubietiško šokio ritmu susodina visus į autobusą. Oro uostas. 25 minutės iki lėktuvo pakilimo. Pranešama, kad kažkas lėktuve sugedo. Kelionė atidedama, pinigai grąžinami, atsiprašoma. Tie, kas vis dar labai nori skristi į Kajo Largą, prašomi tuoj pat apsispręsti. Skrydis numatytas rytoj. Atsiranda keletas norinčių. Naktį apie antrą valandą skambutis:
- Mes norime jums pranešti, kad rytą anksti nesikeltumėte. Rytoj į Kajo Largą neskrisime. Ir poryt - ne. Paskambinsiu, kada grąžinsime pinigus...
- ?!!
NARDYMAS
Nardymas Kuboje - ekstremalių pojūčių mėgėjams. Čia niekas neklausia, ar žmogus nors kartą bandęs nardyti, ar tai daryti leidžia jo sveikata. Niekas neklausia, ar turi sertifikatą, nesidomi, kokio lygio esi nardytojas, niekas neinstruktuoja, kaip turi elgtis. Čia nardyti gali važiuoti ekstremalai, nes niekas nekontroliuoja, į kokį gylį jūs leidžiatės. Galima paklaidžioti tamsiais urvais, pašerti ryklius ir murenas (nebijokite, jie nepavojingi).
-
