Nijolė RAMANAUSKAITĖ
Pripratau prie skausmo, baltų gydytojų chalatų, nuolatinių važinėjimų pas gydytojus.
Liga niekaip nepasiduoda gydymui. Prieš akis vis palinkęs, susirūpinęs gydytojos veidas, geležiniai instrumentas.
Nors tą dieną gydytojai labai stengėsi, bet kai po ilgų gydymo procedūrų pravėriau kabineto duris į koridorių, jau nebežinojau, į kurią pusę eiti. Vis sukau ir sukau ratą, o į mane nustebę žiūrėjo ligoniai. Pagaliau radau duris į išėjimą. Bijojau čia pat pargriūti. Ar nueisiu iki soties?
Pagaliau - namuose!
Bet po kiek laiko išsekau... Sveikata blogėjo...
Naktį vos keliom akimirkom sumerkiau akis. Maudė skausmas, dusau. Dar su tamsa vėl išvykau pas gydytojus.
Tačiau įlipus į Šiaulių autobusų parko "Busturas" autobusą, tą ankstyvą rytą dirbusi konduktorė šaltai žvelgė į mano pabalusį, pajuodusiais paakiais veidą.
- Mokėk visą bilieto kainą, nes tavo VMSE komisijos išduoto pažymėjimo galiojimo laikas pasibaigęs.
Dėl lėtinių, neišgydomų ligų (sergu astma, jau yra komplikacijų, inkstai priaugę auglių) negaliu dirbti ir VMSE komisijos esu pripažinta nedarbinga visam laikui.
Bet konduktorė paėmė pinigus už pilną bilietą, taip pažeisdama įstatymą, kad aš, kaip nedarbingas neįgalus asmuo, turiu teisę važiuoti autobusais su 80 proc. nuolaida.
