Tomas AUGUSTAITIS
Kas teisybė, tai ne melas: moters liežuvis - ir jos draugas, ir priešas. Labiau pastarasis. Bertoniškių kaime (Ukmergės raj.) nutikęs incidentas tikrai dar kartą paliudija, kad per vieną pagrindinių kalbos padargų nesunkiai galima iškeliauti pro duris kojomis į priekį. Šitokios dingsties iš nuolat įžeidinėjamo Alfonso Šeškaus (47 m.) ir prisiprašė jo ilgametė meilužė Jūratė Paškevičiūtė (37 m.), ta pati, kuriai ankstyvoje jaunystėje kažkas sumeistravo sūnų Egidijų, nūnai, regis, dvidešimtmetį kalinį, ir kuri vėliau iš prieš tai minėto sugyventinio susilaukė dukters Joanos, dabar Rečionių pagrindinės mokyklos septintokės. Beje, pas draugę išėjusi nakvoti mergaitė nematė, kas dėjosi tarp gimdytojų, todėl mums teks remtis ne tiek įvykį tiriančios prokurorės Reginos Nenortienės šykščiais žodžiais, kiek savo jėgomis sugraibytomis žiniomis.
Kaimo žmonės šneka, kad Jūratė ne sykį buvo mušta už per daug ilgą liežuvį. Vietiniai mano, kad ji mėgdavo ir pagribišiauti, kad ne veltui jos pirmagimis per kumpus nagus prie svetimo gero įsisiūlė už grotų. Apie Alfonsą, dukart teistą už panašius pomėgius, čionykščiai - net keista! - kalba žymiai palankiau. Girdi, nudegė pirštus ir paskui jau nekišo kur nereikia. Tik savo prielaidinei kailį paobliuodavo, bet kitaip, sako, nė nebuvo įmanoma ją girtą sutramdyti. Nukaušdavo, suprantama, abu, o nuo bado ir troškulio gaivinosi pindami laidotuvių gėlėms skirtus krepšelius, kuriuos jiems užsakydavo vienas verslus ukmergiškis. Žemės nedirbo, jokių gyvulių, galvijų ir naminių paukščių nelaikė. Žodžiu, buvo laikomi kaimo proletarais. Draugavo ir kartu išgerdavo nebent su neseniai našliu tapusiu artimiausiu kaimynu Benu Dirse, panašios pakraipos proletariato atstovu. Tas irgi verčiasi ne iš žemės ūkio. Galiams dalykas, jog Alfonsas įtarė šį kaimynėlį burkuojant su Jūrate, tačiau ne tai jį versdavo pašlifuoti krumplius į moters fizionomiją. Krepšelių pynėja tikriausiai iš savo sugulovo išmoko nusikaltėliams būdingos frazeologijos ir įkaušusi mėgdavo drabstytis užgauliais žodeliais. Nuo jos liežuvio galo, kaimyno Liudo Leonavičiaus žodžiais tariant, vis nuskrisdavo "gaidys", o tokios atžarybės buvęs kalinys Alfonsas neatleisdavo. Pirmiau paprašydavo uždaryti savo lojynę, paskui įsakydavo prikąsti savo skonio organą burnoje, o galiausiai sušukdavo: "Žiurke, užsičiaupk!", o jeigu ši plevokė ir toliau balazydavo, tai, anot bernotiškių, gaudavo snukin. Dažniausiai vaikščiodavo su mėlynėmis paakiuose. Kita vertus, pasak ukmergiškio Svajūno Krikštaponio, moterėlė ir pati nebuvo pėsčia. Kibdavo sugyventiniui į gaurus, o kartais nusitverdavo ir peilį. Perdūrusi pilvą buvo savo Alfonsui, bet šis, nenorėdamas netekti naktinės gegutės, jos neįdavė. Atseit pats užkritau ant dalgio. Jūratė vėliau tyčiojosi. Prisiputusi rėkdavo, kad arba ji tą ilgaplunksnį nusmeigs, arba šis ją turės negyvai užbadyti.
Taip ir nutiko. Buvo vienu du, girtavo, vėl prikėlė atmintyje senas nuoskaudas. Žodis po žodžio, ir Jūratei iš naujo išsprūdo vištų patiną reiškiantis keikesys. Alfonsas dar tvardėsi, tiktai pabalino akis ir pareikalavo atsiprašyti. Jo brangiausioji kyštelėjo špygą panosėn. Ar ji pirmoji stvėrė peilį, o garbę ginantis meilužis jį atėmė, ar šis anksčiau suskubo pačiupti dureklį, esama įvairių nuomonių. Šiaip ar taip kalbėsi, o daugiametės rietenos šįkart pasiliejo Jūratės Paškevičiūtės krauju. Buvo ir durtinių, ir pjautinių žaizdų, ir krūtinėje, ir nugaroje. Galima numanyti, kad ir smailia geležte už palaidą liežuvį tramdoma moteriškė vis tiek užgauliojo įsiutėlį. Kol galutinai nurimo.
- Tai galėjo nutikti šeštą valandą vakaro, - sakė jų ukmergiškis darbdavys. - Mat per tą laiką Alfonsas atsikvošėjo, kažkur nupėdino ir paskambino telefonu savo seseriai į Kauną. Taip ir taip, girdi, laukia kalėjimas, nes užmušiau Jūratę. Jo sesuo vėliau zvambtelėjo man, bet buvo jau tamsu, užtat nuvažiavau ir pasižiūrėjau, kas ten dedasi, tik iš ryto. Maniau, kad girtas pripliauškė nesąmonių, tačiau pasirodė, kad šnekėjo teisybę. Policininkai nupjovė jau užmegztą kilpą. Alfonsas ketino kartis, tik sakė pirma norėjęs parašyti atsisveikinimo laišką.
