Jovita Oženeckienė
Vilniaus rajono gyventojui Valerijui A., galima sakyti, labai pasisekė. Už mažametės išžaginimą, atsižvelgęs į jauną teisiamojo amžių (nepilnametis), teismas jam teskyrė ketverius metus lygtinai ir įpareigojo nukentėjėlės atsiprašyti.
Netoliese gyvenanti dvylikametė Violeta (vardas pakeistas) dviračiu mynė į parduotuvę nupirkti duonos. Prie pastato būriavosi grupė vietinių mažamečių, iš kurių viena į panas perauganti paauglė prošal praeinančią Violetą pavadino žiurke. Ši irgi, pasirodo, ne pėsčia - atkišo nepraustaburnei vidurinįjį pirštą... Toks gestas, be abejo, aną baisiai įžeidė.
Paniekintos panelės ėmėsi ginti ir jos geras pažįstamas Valerijus. Jis lukterėjo, kol Violeta išėjo iš parduotuvės, ir nusitempė ją į garažų teritoriją. Nešte įsinešęs į vieną iš garažų, pareikalavo, kad ši patenkintų jo norą - pasantykiautų oraliniu būdu! Mergaitė pravirko, tačiau nepilnametis niekšelis neatstojo tol, kol nepasiekė savo. Po visko pagrasino tylėti, nes, sakė, užmuš!
Violeta grįžo namo ir viską išklojo motinai. Ši nedelsdama kreipėsi į prokuratūrą.
Teismas atsižvelgė į jauną teisiamojo amžių, į tai, kad jis mokosi, kad gailisi taip negražiai pasielgęs, ir nusprendė skirti dvigubai trumpesnę nei numatyta minimali bausmė už tokį nusikaltimą - kaip minėta, vos ketverius metus. O ir tiek nereikės sėdėti - bausmės vykdymas trejiems metams atidėtas.
