Remigijus RAINYS
Kauno vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai sulaikė du įtariamuosius keturiolikamečio P. Vileišio vidurinės mokyklos moksleivio Edgaro G. nužudymu. Paauglio kūnas buvo surastas ankstyvą rytmetį gulintis kraujo klane Karaliaus Mindaugo prospekto požeminėje perėjoje. Ši pėsčiųjų perėja, kurios viena atšaka veda į Nemuno krantinėje prišvartuotame laive įrengtą populiarų restoraną "Medusa", apgaubta nekokios šlovės, todėl vakarais ar naktimis į ją nusileisti ryžtasi nedaugelis. Kurį laiką nužudytasis nebuvo atpažintas, tad į morgą paeiliui buvo kviečiami visi pastaruoju metu dingusių paauglių artimieji. Edgaro kūną patėvis atpažino apie 14 valandą. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad apie 6 valandą 30 minučių rastas Edgaras buvo nužudytas maždaug prieš dvylika valandų. Paauglys mirė staigiai nukraujavęs, kai jam buvo perpjauta vena ir miego arterija. Nusikaltimo įrankis nerastas iki šiol.
Tetos Leontinos pamokymai
Nustatyta, kad tragedijos dieną Edgaras, gyvenęs Vilijampolėje, Neries krantinėje, sugrįžęs iš mokyklos į namus papietavo, kiek nusnaudė ir apie 15 valandą pasiprašė išleidžiamas į netoli namų esantį kompiuterinių žaidimų saloną, tačiau namiškiai jį išleido nenoriai, nes prieš savaitę vaikinas nusikalto - negrįžo į namus nakvoti. Tuomet artimiesiems nepavyko iškvosti, kur jis buvo prašapęs, tačiau po to Edgaras turėjo namo sugrįžti iki 18 valandos. Po šio dingimo vaikino močiutė apsilankė ir pas kompiuterinių žaidimų salono šeimininkę, kurią visi aplinkinio rajono paaugliai vadina teta Leontina. Tik su ramentais tegalinti vaikščioti teta Leontina tarp nepilnamečių turi didelį autoritetą. "Akistatai" ši geraširdiškos išvaizdos moteris sakė, kad paskutinį Edgaro apsilankymą prisimena labai gerai, nes berniuko močiutė buvo prašiusi pasikalbėti su vaikinu ir įtikinti nebebėgti iš namų, todėl kai ne taip jau dažnai kompiuterinių žaidimų salone besilankantis, anot Leontinos, visuomet mandagus ir besišypsantis nepilnametis vėl čia užsuko, šeimininkė pasisodino jį šalia savęs ir ilgokai kalbėjo, kad jo negrįžimai į namus ypač skaudina močiutę. Susigraudinęs Edgaras pasižadėjo taip daugiau nedaryti, o Leontina berniuko už litą išsipirktą žaidimų kompiuteriu pusvalandį prailgino dar dešimčia minučių. Vėliau vaikino bendramoksliai atsiminė matę, kaip Edgaras išėjo iš kompiuterinės ir įsėdo į miesto centran važiuojantį autobusą.
"Komendanto valandos" nesilaikė
Tą lemtingą dieną, kai paprastai drausmingas ir be galo komunikabilus paauglys iki "komendanto" valandos namo nesugrįžo, namiškiai bandė jam prisiskambinti į mobilųjį telefoną, kurį nepilnametis nešiojosi ant kaklo, tačiau į skambutį niekas neatsiliepė. Suradus nužudytojo kūną, ant jo kaklo kabėjo tik telefono "Nokia" dirželis. Pasigesta ir vaikino ant rankos segėto laikrodžio, tad viena iš kriminalistų tiriamų versijų - apiplėšimas. Namiškių teigimu, pinigų tą dieną berniukas neturėjo, todėl negalima praleisti negirdom tarp vietinių paauglių sklindančių kalbų, kad Edgaras nužudytas, nes "per daug žinojo". Neatmetama, jog pirmojo savo negrįžimo naktį vaikinas buvo įtrauktas į kokią nusikalstamą veiką ar bent buvo nepageidaujamas liudininkas, todėl ir buvo amžiams nutildytas. Nužudytojo artimiesiems grasinta telefonu ir po paauglio mirties. Į patėvio mobilųjį telefoną paskambinęs anonimas teiravosi, kaip šeima laikosi netekusi Edgaro. Laidotuvių metu nužudytojo artimuosius saugojo policija.
Devintoko pasigesta anksčiau
Kažin, ar tik ne panašiai susiklosčius aplinkybėms kelios dienos prieš Edgaro nužudymą be žinios dingo dar vienas tos pačios mokyklos devintokas - penkiolikametis Audrius Rimas. Vaikinas su nužudytuoju Edgaru gyveno tame pačiame kieme stovinčiuose namuose, nors artimiau nebendravo. Audrius gyveno tik su mama, kuri nesulaukusi sūnaus kreipėsi ir į žiniasklaidą, ir į policiją. Jo dingimo aplinkybės stebėtinai panašios į Edgaro, nes vaikinas nesugrįžo kažkur iš namų išėjęs po pietų. Anksčiau Audrius tokių pokštų niekuomet nebuvo iškrėtęs. Mama sūnaus ieškoti bandė klijuodama ant stulpų jo nuotraukas, tačiau į šį prašymą padėti niekas neatsiliepė.
Visi - iš vieno kiemo
Dar labiau šios dviejų paauglių istorijos persipynė, kai Edgaro nužudymą tiriantiems kriminalistams pavyko sulaikyti du įtariamuosius berniuko nužudymu. Tiesa, pagrindiniu įtariamuoju vis dėlto laikomas aštuoniolikametis Vytautas Apolianskas, 2000-uosius mokslo metus užbaigęs toje pačioje P. Vileišio vidurinėje mokykloje. Jau pradinėse klasėse nepasižymėjęs paklusnumu ir geru elgesiu, berniukas, mirus mamai, iš kurios jau gerokai anksčiau buvo atimtos motinystės teisės, vėliau tapo iš viso sunkiai besuvaldomas. Kelerius metus praantramečiavęs Vicka vadinamas V. Apolianskas 2000 metų rugpjūčio 31 dieną atsiėmė savo dokumentus iš P. Vileišio mokyklos ir ketino toliau mokytis Kauno statybininkų rengimo centre, tačiau į moksleivių sąrašus taip ir nebuvo įtrauktas, nes netrukus buvo suimtas ir nuteistas. Vytautas buvo įtariamas dviem plėšimais ir net nužudymu. Iš pataisos namų atlikęs bausmę V. Apolianskas sugrįžo tik prieš keturis mėnesius ir netrukus iš tėvo buto, esančio toje pačioje laiptinėje, kaip ir nužudytojo Edgaro močiutės butas, išsikėlė. Vyrukas įsikūrė kažkur tame pačiame rajone ir nuolat sukiodavosi apie savo buvusią mokyklą bandydamas atstatyti savo "autoritetą" tarp buvusių bendramokslių ir ypač jaunesnių moksleivių bei vėl tapti šios teritorijos vadeiva. Zonos "veterano" aureolė darė įspūdį fiziškai silpnesniesiems, juo labiau kad Vicka nesidrovėdavo prieš jam nepaklususių mokinių nosis pamosuoti ne tik kumščiais, bet ir peiliu. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymo reikalams Lina Dekerienė tikino, jog budėtojai V. Apoliansko į mokyklą neįleisdavo ne tik pamokų metu, bet ir į užklasinius renginius. Vyrukas kelis kartus veržėsi į sporto salę pažaisti tinklinio, tačiau jam buvo atsakyta. Vis dėlto kalbinti moksleiviai sakė, jog Vicka užsukdavo į mokyklos valgyklą papietauti.
Lavonas fortų teritorijoje
Vickos kompanijoje buvo pastebėtas ir A. Rimas, todėl pedagogai spėja, kad galbūt vaikinas pamatė kažkokį pastarojo daromą nusikaltimą ir pasislėpė išsigandęs jo keršto. L. Dekerienė teigė turinti viltį, kad sužinojęs, jog V. Apolianskas sulaikytas, Audrius vis dėlto sugrįš į namus gyvas. Tačiau paskutiniai policijos pareigūnų pranešimai šiuos lūkesčius gerokai sumenkina. Gavę operatyvinių duomenų teisėsaugininkai tose pačiose apylinkėse esančiuose fortuose prie Josvainių ir Kėdainių gatvių surado neatpažįstamai sudeginto žmogaus palaikus.
Sulaikyti autobusų stotelėje
O beveik parą anksčiau kelias dienas išsislapstęs įtariamasis V. Apolianskas buvo sulaikytas drauge su dar vienu P. Vileišio vidurinės mokyklos vienuoliktoku, rugsėjo mėnesį jau švęsiančiu pilnametystę, Laurynu R. Įtariamojo nepilnamečio pavardę žiniasklaidoje minėti draudžia įstatymas, nors ją, komentuodami bendramokslio nužudymą internete, P. Vileišio vidurinės mokyklos moksleiviai minėjo dar gerokai prieš jo sulaikymą. Vis dėlto ar Laurynas tikrai dalyvavo nužudant keturiolikametį ir koks jo vaidmuo šioje istorijoje, dar aiškinamasi. Šis nepilnametis garsėja nesugyvenamu ir agresyviu charakteriu. Pasak pedagogų, dėl nuolatinių nesutarimų Laurynas mokosi skirtingose klasėse net su savo broliu dvyniu. Autobusu važiavusius Vytautą Apolianską ir Lauryną kriminalistai sekė jau nuo pat Žaliakalnio, o sulaikė vaikinams išlipus autobusų stotelėje Kęstučio gatvėje. Sulaikymo operacijoje dalyvavo net trys pareigūnų ekipažai. Ikiteisminį įvykio tyrimą atliekantys tyrėjai prieš A. Apolianską, matyt, turi rimtų įkalčių, nes teismas jau buvo jį leidęs suimti už akių, dar prieš sulaikant. Tikinama, jog nors per kratas įtariamųjų butuose nei dingusio Edgaro telefono, nei laikrodžio taip ir nerasta, tačiau paimta nemažai kitų tyrėjus sudominusių daiktų. Kaip manoma, tai daiktai iš kelių V. Apoliansko neseniai apvogtų butų, iš kurių jis išsinešė vaizdo ir garso techniką. Kol kas sulaikytieji įtariami nužudymu savanaudiškais tikslais, bet per tyrimą formuluotė gali keistis.
Aiškėja kiti nusikaltimai
Kol teisėsaugininkai dar laukia visuomenės atsiliepimų apie daugiau šių įtariamųjų, kurių nuotraukos publikuojamos, galimai įvykdytų nusikaltimų, vis drąsiau pradeda savo išgyvenimais dalintis iki šiol tik užuominomis kalbėję P. Vileišio vidurinės mokyklos moksleiviai. Aiškėja kone vieša paslaptimi buvusios prieš porą mėnesių įvykusio dviejų tos pačios mokyklos dešimtokų sužalojimo aplinkybės. Tuomet į Kauno medicinos universiteto klinikas buvo atvežti du sužaloti šešiolikamečiai: Nerijui G. buvo sulaužyta nosis ir peiliu sužalota ranka bei koja, o jo bendraklasiui Lukui F. sužeista krūtinė bei sėdmenys. Apie 21 valandą išėję apsipirkti į netoli mokyklos esantį prekybos centrą "Norfa", namo jie parbėgo kruvini ir ištikti šoko. Vėliau berniukai teisėsaugininkams teigė, jog juos nei iš šio, nei iš to gatvėje užpuolė ir sužalojo nepažįstami asmenys. Pareigūnai nepilnamečių pasakojimu nelabai patikėjo, tačiau šie atkakliai laikėsi savo versijos. Net sužeistų paauglių tėvai padėjo savo vaikams slėpti įvykį ir pedagogams nepranešė, tačiau tuomet puse lūpų daugelis moksleivių kalbėjo, kad tai V. Apoliansko kompanijos darbas. Moksleiviai tikina, kad nepilnamečiai V. Apoliansko nemalonėn pateko kažkaip įžeidę jo draugę Ievą.
