Giedra AKAVICKIENĖ
Telšių rajono Nevarėnų seniūnijos Petraičių kaimo gyventoja Regina Vėlavičienė (48 m.) neištesėjo savo pažado bent savaitgaliais ir švenčių metu tinkamai rūpintis ketverių metukų dukrele Daivute. Bandomuoju laikotarpiu moteris negrąžino mažylės į Vaikų globos namus, o apsilankius Telšių vaikų teisių apsaugos tarnybos, Nevarėnų seniūnijos ir Telšių policijos darbuotojams, grasindama persipjovė ranką.
Kaip sakė Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėjas Vytautas Šaltmeris, daugiavaikė motina gerai žinoma tarnyboms, kurioms rūpi jos atžalų likimas. Į Nevarėnų seniūnijos nedarnių šeimų sąrašą įrašyta R. Vėlavičienė piktnaudžiauja alkoholiu, neskiria dukrelei reikiamos priežiūros ir dėmesio. Be to, mergaitė dažnai paliekama pas svetimus žmones.
Praėjusių metų rudenį iškilus pavojui sveikatai ir gyvybei, Daivutė apgyvendinta Laikinuosiuose vaikų globos namuose, paskui perkelta į Vaikų globos namus.
Netekusi dukrelės, R. Vėlavičienė prašymais graudino seniūniją ir Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Moteris žadėjo gerai prižiūrėti mergaitę, rūpintis, kad ji nešaltų, būtų pamaitinta, o svarbiausia - niekur jos nebepalikti. R. Vėlavičienė tikino, jog stengiasi nebevartoti nei degtinės, nei kitokių svaigalų. Moteris neslėpė, kad, besisvečiuodama su vaiku, išlenkdavo taurelę.
R. Vėlavičienę užtarė artimieji. Seserys prašė Nevarėnų seniūnijos ir Telšių vaikų teisių apsaugos tarnybos suklydusiai moteriai duoti dar vieną galimybę pasitaisyti. Giminaitės tikėjo per bandomąjį laikotarpį sulaukti stebuklo - gal R. Vėlavičienė sugebės įrodyti, kad pati gali auginti savo dukrytę.
R. Vėlavičienė tvirtino Vaikų globos namuose lankanti dukrelę kiekvieną savaitę. Motina džiaugėsi, jog Daivutė jos laukia, nori būti kartu. Tačiau, kaip apgailestavo Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėjas V. Šaltmeris, į Vaikų globos namus atvykusi motina ilgai neužsibūdavo. Pavaišinusi mažylę saldainiais, palaikiusi ant kelių, išskubėdavo savo keliais.
Savaitgaliais Daivutė vykdavo į svetimų žmonių namus Gadūnavo seniūnijos Kalnėnų kaime. Vaikų globos namų darbuotojai pastebėjo, jog tarp globėjų ir mažylės užsimezgė šiltas ryšys.
Vos ketverių metukų vaikui sunku susigaudyti - mergaitė ir tikrąją motiną, ir globėją vadina mama, jai sunku išsiskirti su abiem mylimomis mamomis.
Seniūnijos paskirtas socialinis darbuotojas lankė R. Vėlavičienę, stebėjo jos gyvenimo būdą ir pokyčius. Savo gyvenimą pakeisti mėginanti moteris kuklų būstą nuomojamoje trobelėje susitvarkė patenkinamai. Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėjo V. Šaltmerio teigimu, atsižvelgus į R. Vėlavičienės prašymus, jai suteiktas išbandymo laikotarpis. Moteriai leista dukrelę parsivežti namo savaitgaliais ir per šventes.
Deja, ne kartą suklydusi motina neatlaikė mėnesio išbandymo laikotarpio. Parsivežusi iš Vaikų globos namų dukrelę, praėjus savaitgaliui, nesiteikė jos grąžinti. Kaime greitai pasklido žinia, kad moteris girtauja. Į vienkiemį atvykę Vaikų teisių apsaugos tarnybos, seniūnijos ir policijos darbuotojai buvo sutikti itin nedraugiškai. Neblaivi R. Vėlavičienė nenorėjo atidaryti durų ir rėkdama varė lauk.
Po ilgų įkalbinėjimų vis dėlto Petraičių kaimo gyventoja atkabino duris. Kruvina moteris paaiškino norėjusi nusižudyti, todėl specialiai persipjovė ranką.
Agresyviai nusiteikusi R. Vėlavičienė neleido sutvarstyti kraujuojančios rankos, atsisakė vykti į ligoninę. Įkaušusi motina šaukė, jog papjaus visus, pati nusižudys, bet vaiko lengvai neatiduos. Nuo siautėjančios moters drabužius išsikruvinusiems policininkams teko pasirūpinti paslėpti ant stalo pamestą peilį.
Šaltame ir netvarkingame kambaryje motinos siautėjimą turėjo stebėti mažametė mergaitė. Ant lovos tarp suverstų skudurų sėdinti Daivutė buvo ne tik sušalusi, bet ir seniai nevalgiusi. Kaip prasitarė vaikas, vakar po miestą keliavusi su mama, valgyti gavusi... tik saldainį. Paklausta, kur nori likti, atsakė, jog jai labiausiai patinka pas tetą Genutę, kuri yra jos globėja.
Kitame trobos kambaryje bildėjo, kaip įtariama, girtos žmogystos, kurios taip ir neišlindo. Vaikas paaiškino, kad ten sėdi teta su dėde. Suprantama, tokioje aplinkoje mažametės sveikatai ir gyvybei grėsė pavojus. R. Vėlavičienė, nenorėjusi susitaikyti, kad dukrelė išvežama atgal į Vaikų globos namus, toliau siautėjo. Išsitraukusi žiebtuvėlį, moteris grasino padegti išsinuomotą medinę trobą.
Laimė, kad suspėta laiku paimti mažylę. Nežinia, kas jai galėjo nutikti girtos motinos namuose. Sustirusi ir sloguojanti mergaitė buvo nešama per pusnynus maždaug 2 kilometrus iki mašinos, nugabenusios ją į Vaikų globos namus.
Vaikų teisių apsaugos tarnybos nurodymu R. Vėlavičienei uždrausta savaitgaliais ir švenčių metu pasiimti savo mergaitę, nes nesugebėjo ja pasirūpinti, užtikrinti tinkamos priežiūros ir saugios aplinkos.
Aplinkinius stebina R. Vėlavičienės noras auginti jauniausiąją savo atžalą. Pasirodo, Daivutė yra septintas moters vaikas.
Vyresnėmis R. Vėlavičienės atžalomis seniai rūpinasi giminės, svetimi žmonės, vaikų globos namai. Be priežiūros šaltuose namuose palikti išalkę vaikai eidavo pas kaimynus prašyti maisto. Dabar jau kai kurie suaugę, kuria savo ateitį.
R. Vėlavičienė daugelį metų neaugino savo vaikų, todėl kai kurie ją pažįstantys žmonės netiki, jog ji gali deramai prižiūrėti ir auginti mažąją Daivutę.
Būdama blaivi, R. Vėlavičienė dėl savo elgesio apgailestauja. Septynis vaikus pagimdžiusi moteris teisinosi: "Nesakau, kad nesu kalta, bet juk nesu visai pasileidėlė. Mergaitei nieko netrūkdavo, nupirkdavau visko, ko norėjo. Jos niekada nepalikdavau vienos".
