Mantas LIDEIKIS
Nėra ugnies be dūmų, o aistros retai teatsiranda be moterų. Dviem Kaišiadorių rajono Kruonio gyvenvietės gyventojams netrukus, ko gero, teks teisme pasiaiškinti, ką jiedu sutemus, ginkluoti peiliais ir pridengę veidus po tariamomis kaukėmis, veikė viename Kalvių kaimo bute. Tačiau šiandien aišku viena - stipriai puolę, patys ir susikūlė - sumušimus ir nubrozdinimus gydosi ne jų aukos, bet patys užpuolikai. Maža to, jiems dar gresia ir atsakomybė už savo poelgį.
Vyrukai su peiliais ir kaukėmis
Kalvių kaime, viename iš keleto keturių butų namų, nuo seno gyvena Dovidonių šeima - broliai Gintautas (30 m.) ir Darius (23 m.) su motina. Yra ir daugiau šios šeimos narių, brolių ir seserų, tačiau jie visi, kaip sakoma, išsibarstę po pasaulį ir šioje istorijoje nedalyvauja. Svarbiausius praeito savaitgalio įvykius šiame kaime patirti teko būtent abiem broliams Dovidoniams. O jų nuotykiai iš pažiūros priminė populiarus veiksmo filmus apie kaukėtus įsilaužėlius, skriaudžiančius nekaltus žmones ir, žinoma, už tai gaunančius į kailį.
Nuo jį aplankiusių "Akistatos" korespondentų Gintautas nieko neketino slėpti, papasakojo viską kaip buvo. Viskas nutiko praėjusio penktadienio vakarą. Buvo maždaug 21 valanda. Motinos ir brolio nebuvo namuose. Gintautas vienas sėdėjo kambaryje prie stalo - tvarkė kažką kaimynui.
Taip jam susikaupus prie darbo, staiga su trenksmu atsilapojo jų pirmame aukšte esančio buto durys ir vidun įgriuvo du vyrukai. Prieš nustėrusio Gintauto akis išdygusios žmogystos rankose laikė peilius, o jų veidus slėpė kažkas panašaus į ant akių užtemptas kepures, kojines ar skareles. Gintautui buvo liepta sėdėti ir nejudėti, o priešais įsitaisę įsibrovėliai ėmė jį kamantinėti. Ko tiksliai netikėti svečiai klausinėjo, vyriškis sako gerai ir nepamenąs. Lyg buvo kalbama apie kažkokius pinigus, bet labiausiai įsibrovėlius domino kadaise tame pačiame name už sienos gyvenusi kaimynė Žana. Ta moteris jau senokai čia nebegyvena, bet atėjūnai priekabiai Gintauto reikalavo papasakoti, ar šis su ja neturįs jokių santykių, ar jiedu nesimylintys ir panašiai. Užkluptas tokių gana intymių klausimėlių, nustėręs šeimininkas kaip beįmanydamas gynėsi nuo tokių įtarimų. Tačiau svečiai vis laikėsi savo.
Sunku ir pasakyti, kuo būtų pasibaigęs šitas reikalas - mat pasak G. Dovidonio, nuožmūs kaukėtieji ir grasino jį tuojau pjausią, ir ilgais peiliais palei kaklą mosavo. Betgi kaip tik tą akimirką iš lauko į namus grįžo brolis Darius su kaimynystėje gyvenančiu jaunuoliu.
Išvydę, jog namuose tokia padėtis, vyrukai drąsiai stojo į kovą. Įvertinę, kad jėgų santykis ne jų naudai, užpuolikai ketino nešti kudašių, tačiau jiems buvo pastotas kelias. Darius išmušė vienam iš užpuolikų peilį ir tuomet jau visi stojo ginti namų. Įsibrovėliams, tiesą pasakius, kliuvo kaip reikiant. Mėlynėmis pažymėtais veidais jie vaikšto ir dabar. Tuo tarpu jų aukos liko nepaliestos.
Nutraukus veidus dengusius gobtuvus, pažinta, jog tai iš tiesų neblogai pažįstami žmonės - kadaise tame pačiame name gyvenę kaimynai, šiuo metų įsikūrę Kruonyje - 26 metų Marius Vitkus ir 18-os dar neturintis Edgaras N.
Sutramdę buvusius kaimynus, broliai Dovidoniai iškvietė policijos pareigūnus. Skubiai sureagavę į pranešimą apie galimą ginkluotą užpuolimą, tie per keletą minučių atrūko į Kalvius. Tik policijai šį sykį nedaug ką beliko nuveikti - sukruvintais veidais nusikaltėliai jau buvo nuginkluoti ir sulaikyti. Pareigūnams beliko sutvarkyti visus reikiamus formalumus ir įtariamuosius drauge su įkalčiais išgabenti į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą.
Štai taip gana paprastai ir lengvai baigėsi Kalvių drama, apie kurią parašė visi laikraščiai. Jie teigė, kad Kaišiadorių rajone namo šeimininkas su darugais sulaikė kaukėtus ir peiliais ginkluotus užpuolikus, kurie įsiveržę reikalavo pinigų. Iš tikrųjų buvo kiek kitaip. Išklausykime ir antrąją pusę.
Norėjo tik pasišnekėti
Šis įsibrovimas, pasirodo, taip pat turėjo savas priežastis. Apie tai papasakojo po 2 paras "poilsio" areštinėje jau sugrįžęs Marius Vitkus. Iki šiol neteisti nei jis, nei jo bičiulis Edgaras ikiteisminio tyrimo pabaigos laukia laisvėje.
Gana stipriai sumuštą veidą besigydantis Marius pripažino, jog tą vakarą iš tiesų vyko į Kalvius aplankyti Dovidonių. Tačiau norėję ne apiplėšti ar sužaloti, o pasišnekėti apie santykius. Pokalbio tema iš tiesų turėjo liesti ir Žana, bet šnekėtis nutarta ne vien tik apie moteris. Be abejo, pokalbis nebuvo numatytas draugiškas, mat į tokius eidamas niekas nesiginkluoja. Vyrukai teigė peilius pasiėmę dėl savo pačių saugumo, savigynos sumetimais, mat kruoniškių Kalviuose nemėgsta. Tuo pačiu tikslu slėpė ir veidus po kaukėmis. Pasak Mariaus, jiems jau buvo pradėję įgristi nuolatiniai kalviškių užgauliojimai ir priekabės. Kalvių jaunimas, o ypač Darius Dovidonis, nuolat stengėsi kaip nors įžeisti patį Marių ir jo sugyventinę Žaną. Nuo vaikinų neretai kentėdavo ir jų namai - tai kas nors ką nors sudaužo, tai išlaužo. Tokiems išpuoliams Mariaus ir Žanos gyvenamoji vieta gana patogi, mat jie įsikūrę netoli Kruonio vidurinės mokyklos - į joje vykstančius renginius, dažniausiai šokius, mėgsta rinktis apylinkės jaunimas. Todėl kartą trūkus kantrybei, Marius ir nutarė nuvažiuoti pasikalbėti, kad vyrai vieną kartą liautųsi.
Pasak Mariaus, drauge su Žana gyvenančio jau 7 metai, su Dovidoniais jie iš tiesų kadaise buvo kaimynai, gyveno tame pačiame name. Vyriškis teigė nepastebėjęs, kad prie jo draugės Gintautas kada nors būtų lindęs. Kartais jis užeidavęs išgerti kavos, pasišnekėti. Tačiau sugyventiniai nesutarė su kitais Kalvių kaime gyvenančiais jaunuoliais, ir tie nesutarimai išaugo tiek, kad Marius ir Žana turėjo persikelti gyventi į Kruonį. Bet ir čia neturėjo ramybės - kalviškiai stengėsi įkąsti bet kuria proga. Taigi nesutarimai tarp jaunimo ir virto tokia tariamo plėšimo ir įsilaužimo su kaukėmis drama.
Apie jokius pinigus ar panašiai Marius teigia net nekalbėjęs, tačiau apie tai pareiškime policijai parašęs Gintautas. Marius įsitikinęs - greičiausiai dėl to, kad viskas atrodytų kur kas svariau.
Įstatymai yra įstatymai
Tačiau kiek kitaip į visą šį reikalą žiūri Kaišiadorių rajojo teisėsaugininkai. Pasak rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, nusikaltimas lieka nusikaltimu, nesvarbu, kokiomis paskatomis jis būtų padarytas. Įvykio ikiteisminį tyrimą kontroliuojantys prokurorai dar nėra galutinai apsisprendę, pagal kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį galutinai kvalifikuos kruoniškių veiksmus. Dabar jie įtariami pažeidę ne vieną straipsnį. Taip pat vyriausiasis prokuroras siūlo atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuva - teisinė valstybė, kurioje galioja įstatymai. Jei iš tiesų kyla tarpusavio nesutarimai, kažkas kažką įžeidžia, užgauna ar sunaikina turtą, tokiems santykiams spręsti yra policija ir kitos teisėsaugos institucijos. Ne vienam karštakošiui dažniausiai maga viską padaryti savo rankomis. Tačiau pamirštama, jog vėliau už tai tenka gana skaudžiai atsakyti ir "apkabinėti" savo biografiją teistumais. Tai reiškia, jog vienaip ar kitaip neleistinai elgęsi Kruonio gyventojai turės atsakyti ir prieš įstatymus.
Kartais kaltos ir senos mašinos
Aprašyta istorija ne vienintelė tokia. Panaši nutiko Joniškio rajone Daukšių kaime, tik ji, ko gero, daugiau kvepia pinigais, nei moterimis ir asmeninėmis ambicijomis. Bet ir tai gali būti pavyzdys, kad norint pasiekti savo, reikia ieškoti kitų būdų, nei savivaldžiavimas.
Sausio 8-osios vakare į Daukšių kaime gyvenančio 39 merų vyriškio namus įsibrovė du pažįstami asmenys. Sumušę šeimininką. jiedu iš namų išsinešė žaidimų kompiuterį, pasą ir DVD plokštelių. Maža to, šeimininką vyrai privertė pasirašyti skolos raštelį.
Kaip netrukus paaiškėjo, daukšiškį pažįstami taip nubaudė už tai, kad šis vienam iš jų pardavė niekam tikusį automobilį. Vyrai esą jau seniai siūlė pardavėjui pasiimti atgal tą kledarą ir grąžinti pinigus, tačiau šis spyriojosi. Įvykį tiriantiems pareigūnams apklausti pavyko kol kas tik vieną įtariamąjį, antras išvykęs į užsienį.
