Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Marijampolės gyventojas Vitalijus Balkus (34 m.) į Kauno apygardos teismo teisiamųjų suolą sėdo praėjusių metų pabaigoje. Už bandymą per Lietuvos valstybinę sieną nelegaliai pergabenti grupę užsienio piliečių jis nuteistas kalėti 10 metų. Šis nusikaltimas buvo įvykdytas dar 1999-ųjų rudenį. Du bendrininkai - Rimas Drūtys (28 m.) bei Arūnas Nevulis (33 m.) - nuteisti žymiai anksčiau (jiems paskirtos vienodos bausmės - po pusketvirtų metų laisvės atėmimo, bauda bei turto už 1 000 litų konfiskavimas). Nelegalų gabenimo organizatorius V. Balkus ilgokai slapstėsi, tačiau jam bausmės išvengti nepavyko.
Anksčiau tris kartus teistas marijampolietis nusprendė greitai užsidirbti daug pinigų. 1999 metų spalio 1 dieną jis atvyko pas Užukalnių kaime (Marijampolės raj.), vos už kelių šimtų metrų nuo valstybinės sienos, gyvenusį R. Drūtį ir pasiūlė pervesti per Lietuvos sieną grupę nelegalų. Už tai pažadėjo 2 000 JAV dolerių. Pastarajam sutikus, V. Balkus parodė vietą, kur reikės nugabenti užsieniečius, paliepė pasiruošti izoliacinių žarnų pasienio apsaugos sistemai izoliuoti, pasirūpinti kitomis priemonėmis. Prisakęs apie tai niekam nepasakoti ir liepęs laukti tolesnių nurodymų, išvažiavo. Kadangi vienam susidoroti su tokia užduotimi buvo sudėtinga, R. Drūtys pagalbon pasikvietė (žinoma, ne už ačiū) Arūną Nevulį. Kaip buvo liepta, vyrai nuvyko į Lazdijus, kur nusipirko visko, kas reikalinga šiai operacijai. Vieną dieną vėl pasirodęs V. Balkus pasiteiravo, ar vyrai pasiruošę darbui, ir nurodė laukti gyvosios prekės spalio 9-osios vakarą Mockavos kaime, sutartoje vietoje. Nurodytu laiku A. Nevulis su R. Drūčiu atėjo į sutartą vietą, kur netrukus atvažiavo ir pats operacijos organizatorius. Šis parodė sienos kirtimo vietą ir pasišalino. Mikroautobusu, kurį vairavo nepažįstamas vyriškis, pavažiavę keletą šimtų metrų, vyrai buvo išlaipinti. Po 10-15 minučių pasirodė kitas autobusiukas, kuris atgabeno 20 azijiečių. Šiek tiek pavažiavę kartu, netrukus visi išlipo ir klampojo dar maždaug 4 kilometrus, kol pasiekė Lietuvos valstybinę sieną. Kaip ir buvo numatyta, pakeliui A. Nevulis užsuko į R. Drūčio namus ir iš garažo paėmė operacijai paruoštas reikalingas priemones. Bendrininkas pirmas nuėjo sienoje "ruošti skylę", tiksliau - izoliuoti laidus. R. Drūtys liko su užsieniečiais. Deja, tik pardėjus patį rimčiausią ir pavojingiausią darbą, vakaro tamsą staiga perskrodė atvažiuojančio automobilio šviesos. Palikęs išsigandusius užsieniečius bei savo bendrininką R. Drūtys pabėgo. Iš pradžių Galinių pasienio užkardos pareigūnai sulaikė 18 nelegalų (Vietnamo ir Afganistano piliečių), vėliau dar du grąžino Lenkijos pasieniečiai. Taigi nė vienam iš užsieniečių perkirsti Lietuvos valstybinės sienos nepavyko. Po dešimties parų buvo sulaikytas R. Drūtys, dar po dviejų - A. Nevulis. V. Balkus pareigūnams į rankas pateko tiktai 2000 metų kovo 13 dieną.
Per parengtinį tyrimą bei teismo pradžioje V. Balkus neigė savo kaip užsieniečių pergabenimo per valstybinę sieną organizatoriaus vaidmenį. Jis tikino, jog visa tai organizavo Tadas Daškevičius, šiuo metu dirbantis Specialiųjų tyrimų tarnybos agentu, o jis pats, pastarojo paprašytas, tik suvedė jį su užsienio piliečių neteisėtu gabenimo "verslu" užsiimančiu R. Drūčiu. Tačiau T. Daškevičius įrodinėjo, jog išvis nėra bendravęs su teisiamuoju ir jam nežinoma jokia organizuota specialiųjų tarnybų operacija, susijusi su nelegalų gabenimu per Lietuvos valstybinę sieną. Tai išgirdęs V. Balkus savo parodymus pakeitė ir ėmė aiškinti, jog asmeniškai su T. Daškevičiumi susitikęs nebuvo, bendravo su juo telefonu, o galiausiai - kad šia pavarde galėjo prisistatinėti kitas žmogus. Deja, teismui pakako liudininkų (ir nusikaltimo bendrininkų R. Drūčio bei A. Nevulio) parodymų, kitos byloje surinktos medžiagos, kad būtų įrodyta V. Balkaus kaltė... Pastarasis jau spėjo šį nuosprendį apskųsti Apeliaciniam teismui.
