Antanas ALIŠAUSKAS
Prieš savaitę prie šalies prezidento Rolando Pakso namų kartu su vaikais piketavusi iš Lietuvos deportuojamo 32 metų Azerbaidžano piliečio Ibrahimo Gulijevo žmona Stela sakė, kad su jos vyru nori susidoroti azerbaidžaniečių bendruomenė. Pernai teismas nusprendė išsiųsti jį iš šalies kaip keliantį grėsmę Lietuvos saugumui ir viešajai tvarkai. Valstybės saugumo departamentas I. Gulijevu susidomėjo tada, kai buvo suaktyvėjusios kai kurios antivalstybinės organizacijos, tarp jų - ir propaguojančios radikalųjį islamą. Artimieji sako, jog prezidentas - jų paskutinė viltis. Paskui dar liks Strasbūro Žmogaus Teisių Teismas.
Tėvynėje - tribunolas?
I. Gulijevas Lietuvoje pasirodė 1989-aisiais. Azerbaidžano piliečiu tapo tik 2001 metais, kai gavo šios šalies pasą. Iki tol vyras Lietuvoje gyveno nelegaliai. Prekiavo Gariūnuose atsarginėmis traktorių dalimis, iš Turkijos atsivežtomis prekėmis.
Jo žmona Stela Gulijeva (iš tėvo pusės - armėnė, o iš motinos - lietuvė) dabar niekur nedirba, nes augina vaikus. Dukrelei Lailai liepą sukaks septyneri metai, o mažajam Ibrahimui - vos keturi mėnesiai.
- Jei pasirodysiu tėvynėje, man - tribunolas, nes nenorėdamas kariauti Karabache pabėgau iš armijos. Žmonos tėvas - armėnas, aš - azerbaidžanietis, kur mes gyvensim, jei deportuos? - guodėsi I. Gulijevas.
Užsieniečių registravimo centre (URC) I. Gulijevas meldžiasi penkiskart per dieną. Tam nereikia ypatingų sąlygų - kilimėlis ir vanduo. Islamo fundamentalistus laiko fanatikais. I. Gulijevas teigė negalįs būti fanatiku, nes... jo žmona katalikė. Paklaustas, kodėl manoma, kad jis prekiaudavo narkotikais, atsakė, kad tokias kalbas skleidžia jo priešai, norėdami supainioti reikalus.
"Svečiai" iš 19 šalių
Valstybės sienos apsaugos prie VRM Užsieniečių registravimo centro (URC) Apsaugos skyriaus viršininkas Rimantas Budrys "Akistatai" sakė, kad centre vieno užsieniečio išlaikymas Lietuvos mokesčių mokėtojams kas mėnesį kainuoja apie 900 litų. Sulaikytieji užsieniečiai tik maitinami iš biudžeto, o prieglobsčio prašytojai dar kas mėnesį gauna 25 litų pašalpą. Jie turi galimybę atlikti ir religines apeigas.
Prieš savaitę URC gyveno 116 užsieniečių iš 19 šalių. Daugiausia - iš Rusijos (56) ir Vietnamo (27). Per savaitę buvo gauta 34 prieglobsčio prašančiųjų pareiškimai, o iš viso prašytojų buvo 46. Į centrą priimta 10 piliečių, 5 išsiųsti iš Lietuvos, 7 perkelti į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje. URC Tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Andrejus Rogovičius sakė, kad I. Gulijevui kovo 10 d. buvo priimtas sprendimas dėl deportavimo, tačiau jis jį jau apskundė. Azerbaidžanietis turi ribotą judėjimo laisvę - be palydos negali išeiti už centro teritorijos.
Nekaltas kaip kūdikis
"Lietuvos rytas" rašė, kad "I. Gulijevas laikomas grupuotės, kurią sudaro apie 20 musulmoniškų šalių atstovų, lyderiu. Operatyviniais duomenimis, vienas pagrindinių šios grupuotės pajamų šaltinių - prekyba narkotikais. Valstybės saugumo departamentas I. Gulijevu susidomėjo tada, kai Lietuvoje buvo bandoma įkurti radikalųjį islamą propaguojančią musulmonišką organizaciją. Buvo įtarta, kad I. Gulijevas palaikė ryšius su kai kuriais tarptautinį terorizmą remiančiais asmenimis".
- Man nėra ko bijoti, - teisinosi nelegalas, - nes jei būčiau ką nors padaręs, būtų iškelta baudžiamoji byla. Teisme buvo pasakyta, kad mano žmona ir vaikai gali gyventi ir Afrikoje. Kodėl esu deportuojamas, nežinau. Viskas įslaptinta.
I. Gulijevo versija
I. Gulijevas pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo konflikto su Lietuvos azerbaidžaniečių draugija.
- Ji dirbo vangiai. Susirinko prieš trejus metus apie 70 mano tautiečių bendraminčių ir sako: eime pas draugijos pirmininką M. Gamzajevą, pasiūlysime ką nors pradėti daryti kartu - nėra nei mūsų mokyklos, nei choro, nei muzikos, nepuoselėjama mūsų kultūra. Jis atsisakė. Tik paskui supratome, kodėl. Man davė pažymą, iš kuriuos matyti, kad draugijai skiriama labai daug pinigų. Kur jie dėjosi? Kai atsisakė bendrai veikti, tai ir nutarėme kurti dar vieną draugiją. Taip prieš dvejus metus ir atsirado visuomeninė organizacija viešoji įstaiga "Ibrahim ir draugai". Nutarėme puoselėti Azerbaidžano kultūrą, tradicijas, Karoliniškėse atidarėme azerbaidžaniečių mokyklą. Šventes švęsdavome, - sakė per 13 metų taip ir neišmokęs kalbėti lietuviškai I. Gulijevas. - Be to, tautiečiai piktinosi, kad draugijai vadovauja ne azerbaidžanietis, o lezginas.
2 000 azerbaidžaniečių
1988 metais Lietuvoje prasidėjus Tautinio atgimimo sąjūdžiui, azerbaidžaniečiai, gyvenantys Lietuvoje, susibūrė į Azerbaidžaniečių draugiją, kurios tikslas - laisvai puoselėti, saugoti ir plėtoti azerbaidžaniečių tautinį, kultūrinį, kalbinį bei religinį savitumą, įsilieti į Lietuvos visuomeninį, politinį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą. Tuo metu šalyje gyveno 1 314 azerbaidžaniečių. 2001-aisiais Lietuvoje gyveno apie 2 000 azerbaidžaniečių, įskaitant ir neturinčius Lietuvos pilietybės.
Draugijos nariai dalyvavo pirmuosiuose Sąjūdžio suvažiavimuose, jos pirmininkas Mahiras Gamzajevas buvo išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio Seimą. Bendrija aktyviai dalyvavo organizuojant Baltijos kelią, referendumą dėl sovietų kariuomenės išvedimo.
Ostapas Benderis?
- Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, norėdamas mums padėti saugoti tautinius papročius, tradicijas, per 15 metų skyrė 2 500 litų. Be to, nemokama už patalpas, kuriose esame įsikūrę nuo 1991 metų I. Gulijevas sugebėjo su vienu veikėju iš departamento gauti duomenų apie bendrijos finansavimą. Pažymoje buvo prirašyti dar keli nuliai, pradėta vaikštinėti pas tautiečius ir skelbti, kad pinigai buvo pasisavinti bendrijos pirmininko ir jo aplinkos žmonių, - sakė M. Gamzajevas. - Jeigu jis mane laiko ne azerbaidžaniečiu, tai kas tada yra jo vaikai? Žmona - katalikė, o vaikai nemoka tėvų kalbos. Esu iš mišrios šeimos: tėvas - lezginas, o motina - azerbaidžanietė, Lietuvoje gyvenu nuo 1979 metų. Gėda, kad visa tai įvyko. Kadangi tai liečia mano tautybės žmogų, man iš dalies jo ir gaila. Bet jis neturi nei moralinio, nei juridinio, nei dvasinio pagrindo mane kuo nors kaltinti. Tegu jis būna patenkintas, kad aš, 15 metų aukodamas savo pinigus, atstovauju šitam niekšui ir niekšeliams, kurie sukasi aplink jį. Tai aukštos kategorijos Ostapas Benderis.
Pasak M. Gamzajevo, čigonų tabore daug kas maldauja Dievo, kad jį kuo greičiau deportuotų. Sklando nuomonė, kad aukštuose policijos sluoksniuose neva yra rimtų užtarėjų.
Šmeižė vyrą?
- Turime liudininkų, pas kuriuos M. Gamzajevas buvo nuėjęs ir šmeižė mano vyrą, - sakė S. Gulijeva. - Kelios dešimtys azerbaidžaniečių patys atėjo pas mano vyrą ir guodėsi, kad nėra tautinės mokyklos. Taip atsirado viešoji įstaiga "Ibrahim ir draugai". Apie kokią nelegalią organizaciją galima kalbėti? Vyras rašė VSD direktoriui M. Laurinkui. Įstatymas teigia, kad žmogus, keliantis grėsmę valstybės saugumui, turi būti VSD įspėtas. Valstybės saugumo departamento 5 straipsnis sako: "Žmogaus teisės ir laisvės gali būti apribotos tik įstatymų numatytais atvejais. Saugumo departamento pareigūnai, asmeniui pareikalavus, turi išaiškinti jo laisvių ir teisių apribojimo teisinius pagrindus". Viskas yra sufabrikuota. Kai mano vyrui nepratęsė vizos, aš laukiausi. Nutarėme restoraną uždaryti, nes nežinojome, kuo visa tai baigsis. Dabar - iki ausų skolose. Ar žinot, kodėl mano vyras čia nori likti? Dukra kalba ir skaito lietuviškai, ji nori lankyti lietuvių mokyklą.
- Ar tiesa, kad jūsų vyras mėgino kurti religinę bendruomenę?
- Jis vaikščiojo melstis į mečetę, - sakė S. Gulijeva. - Jis padėjo suremontuoti tuos maldos namus. Tai ir viskas. Vyras norėjo, kad būtų įkurta dar viena mečetė. Vilniuje musulmonai meldžiasi Algirdo gatvėje esančioje mečetėje. Penktadieniais ten susirenka 40-50 žmonių. Jis, radęs rėmėjų, planavo atgaivinti mečetę Keturiasdešimties totorių kaime. Kokia dar gali būti religinė bendruomenė, kuri jau yra?
Teismai skundus atmetė
- Kai 2001 metais vyras susitvarkė dokumentus, mes susituokėme, - sakė "Akistatai" S. Gulijeva. - Ibrahimas gavo leidimą metams gyventi Lietuvoje. Kai atėjo laikas vizą pratęsti, nuvažiavome į Trakų migracijos tarnybą ir jos negavome. Apskundėme teismui, kad vizą pratęstų, tačiau 2002 metų rugpjūčio 10 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas skundus atmetė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, ištyrusi VSD jai pateiktus dokumentus apie I. Gulijevą su žyma "slaptai", tą sprendimą paliko nepakeistą.
Iš Lietuvos deportuojamą azerbaidžanietį gynė advokatu tapęs buvęs vienas VSD vadovų ir buvęs generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia, tačiau nepadėjo. Iš Migracijos departamento netrukus atėjo raštas dėl I. Gulijevo priverstinio išsiuntimo iš Lietuvos.
Pabėgo pas žmoną
Pernai metų pabaigoje nusprendus I. Gulijevą priverstinai išsiųsti iš šalies, URC darbuotojai jį atvežė iki Kenos pasienio užkardos ir atidavė pasieniečiams. Šie jį turėjo įsodinti į traukinį, važiuojantį į Baltarusiją. Kenos pasienio punktas yra už 3 kilometrų nuo tikrosios sienos, tai tame ruože jis ir pabėgo.
- Žmona turėjo po 2-3 dienų gimdyti. Nenorėjau, kad sutriktų verslas. Dar nepajudėjus traukiniui išlipau per galines duris. Nuvažiavau pas žmoną ir nesislapstydamas gyvenau jos namuose.
Vyro niekas neieškojo. Po 4 mėnesių jis paskambino į Policijos departamentą, nes nutarė pasiduoti. Tuomet buvo sulaikytas.
Po sulaikymo I. Gulijevas buvo nugabentas į Vilniaus 1-ąjį policijos komisariatą. Nuovadoje dėl nelegalaus atvykimo į Lietuvą buvo surašytas sulaikymo protokolas, vėliau azerbaidžanietis buvo nuvežtas į URC.
Pareigūnai ieško "galų", ar Gulijevas nebuvo kirtęs sienos, nes pasieniečiai taip paprastai nepalieka išsiunčiamų žmonių. Migracijos skyriuje ant deportavimo dokumentų yra žyma, kad Gulijevas buvo išsiųstas iš Lietuvos. Už sienos pažeidimą tada grėstų baudžiamoji byla.
Gulijevai tikisi, kad bus atsižvelgta į teisėto buvimo šalyje laiką ir išsiuntimo pasekmę šeimos nariams, teisėtai gyvenantiems Lietuvoje. Pasak I. Gulijevo, žmona labai stipri ir pasirengusi jam padėti iki galo. Jeigu prezidentas nieko neišspręs, ji eisianti degintis prie Prezidentūros.
- Nesusideginsiu, sakė ji man, bet gėdą jiems parodysiu - aš čia gimiau, ir mes turime žinoti, kuo esame kaltinami. Mane ištrems, aš vėl sugrįšiu, tegul teisia, - sakė nepageidaujamas Lietuvoje asmuo.
Teisinėje valstybėje asmens nusižengimai turi būti vertinami ne remiantis emocijomis, o įstatymais. Bet Ibrahimo ir Stelos vaikų vis tiek gaila...
