Aktorius žadina paralyžiuotųjų viltis
Buvo eilinis vakaras. Aktorius Christopher Reeve šnekučiavosi su savo žmona. Prieš septynerius metus buvo paralyžiuotos jo rankos ir kojos. Jiems besikalbant staiga įvyko stebuklas, kurio jis nebesitikėjo...
Vašingtonas
Žmogus, nuo galvos iki kojų pritvirtintas diržais prie neįgaliųjų vežimėlio, nelankstus tarytum robotas. Veidas sustingęs lyg vaškas, tačiau jo bruožai bei ryškiai mėlynos akys kažką primena. Kas jis? To savęs klausia Kessler [Virdžinija] reabilitacinio centro su stuburo pažeidimais ligoniai, jį susitinkantys koridoriuose pirmą kartą.
Kam šautų į galvą, kad šis luošas, paralyžiuotomis rankomis ir kojomis vyras įkūnijo Supermeną pasaulio ekranuose? Taip, tai Christopher Reeve. Jo pasakiškas likimas buvo sugriautas per kelias sekundes.
Skaitytojai, be abejo, prisimena 1995 - ais metais gegužės 27 - ąją įvykusią dramą. Tą dieną Christopher Reeve dalyvavo konkurse Virdžinijoje su savo mylimu žirgu Buck. Buck, lengvai nugalėjęs dvi pirmąsias kliūtis, staiga stojo piestu prieš trečiąją, sviesdamas komiką iš balno. Kritimo pasekmės buvo žiaurios. Nors ir kaip stengėsi chirurgai, Christopher Reeve nepavyko pastatyti ant kojų.
Nuo tos dienos 43 metų amžiaus vyras liko paralyžiuotomis rankomis ir kojomis be vilties kada nors pasveikti. Aktorius grimzdo vis į gilesnę depresiją, nebematydamas jokios prasmės toliau gyventi. Žmona Dana visą laiką buvo šalia jo. Jis jai pasisakė apie savo troškimą mirti. Ji maldavo savo vyrą pakentėti vienerius metus ir jam prisiekdama pažadėjo: jeigu per tą laiką jis neatsisakys minties mirti, ji jam padės tai padaryti. Per tą laiką moteris stengėsi jį išjudinti iš vienatvės.
Praėjus vos mėnesiui po dramos, "Supermenas" nusprendė vykti į Kessler reabilitacijos centrą, kuriame gydėsi į jį panašūs ligoniai. Ligonių tarpe jis susitiko daugybę žmonių, kurių likimas buvo kur kas tragiškesnis negu jo, nes jie buvo daug jaunesni ir gyvenime nebeturėjo galimybės pasiekti šlovę, laimę ir sėkmę, kurią jis pats patyrė. Taigi, Christopher Reeve nusprendė kovoti dėl jų. Jis įsikalė mintį, kad judrumo atgavimas priklauso tiktai nuo laiko ir valios. Nuo tada visa jo energija buvo skirta rinkti lėšoms, mobilizuoti tyrinėtojus ir politikus. Deja, jo asmeninė pažanga buvo lygi nuliui. Neurologai tvirtino, kad, jei nepasireikš pagerėjimas po šešių - dvylikos mėnesių, viskas bus pralošta. Nebebus jokios vilties. Christopher jų nepaisė ir manė priešingai.
- Per savo penkiasdešimtmetį sutiksiu svečius stovėdamas prie durų! - jis metė kaip iššūkį.
1999 - ųjų pavasarį Washington de Saint - Louis universiteto [Misūrio valstija] neurologas Dr John Mac Donald jam pasiūlė dalyvauti stuburo smegenų ląstelių regeneracijos tyrimo programoje. Christopher Reeve sutiko. Principo esmė buvo tokia: elektrodais stimuliuojami raumenys turėjo stiprėti. Taipogi buvo tikimasi dirbtinai sukeltais judesiais pamažu "pažadinti" raumenis valdančių nervinių ląstelių "atmintį". Su elektrodų pagalba Supermenas mindavo dviratį bute, išsilaikydavo stačias baseine, o prilaikomas net gi pastatydavo vieną koją priešais kitą. Jo raumenų jėga ir tonusas atsistatė per kelis mėnesius, tačiau absoliutus paralyžius išliko kaip ir buvęs. Be elektrodų Christopher Reeve nepajėgė atlikti nei menkiausio judesio. Bent jau iki praėjusio pavasario įsimintino vakaro...
Tą vakarą žmona Dana jam pasakojo anekdotą, kurio veiksmas vyko kokioje tai konkrečioje vietoje, tačiau iš pradžių jis jos neprisiminė. Paskui staiga tarė:
- A... Parduotuvėje benzino kolonėlės dešinėje!
Dabar Dana žiūrėjo į jį labai susijaudinusi: Christopher ką tik pajudino pirštą tarytum rodytų kryptį!
- Tu ką tik pajudinai pirštą, - tarė ji tramdydama džiaugsmo ašaras.
- Tu manai?
- Na, dar pabandyk...
Christopher kelis kartus iš eilės pakėlė ir nuleido pirštą! Šis menkutis judesys sveikiesiems, Christopher gyvenime buvo tikra revoliucija. Tuo labiau, kad ir toliau viskas ėjo pirmyn. Aktorius jautė kojų raumenų susitraukimus be jokių elektrodų! Rugsėjo mėnesį buvo išleista studija apie jo atvejį. Joje gydytojai tvirtina, kad jų pacientas vėl jaučia šilumą ir šaltį, kad atgavo du trečdalius jautrumo į palietimą ir pusę jo į adatos dūrį! Po septynerių atkaklios kovos metų Christopher Reeve sulaukė atpildo. Šiandieną jis jau jaučia, kai devynerių metų sūnelis uždeda savo rankutę ant jo rankos. Visų pasaulio paralyžiuotųjų vardan Christopher Reeve pralenkė Supermeną. Visiems laikams.
Dar kartą apie vokiečių turtuolį
Visi girdėjome kalbant arba skaitėme spaudoje apie septyniasdešimt dviejų metų amžiaus vokiečių milijardieriaus ultranorą. Vokiečių spauda jį praminė "3000 moterų vyru". Iš tikrųjų jis niekada nebuvo vedęs, nors turi septynis vaikus nuo skirtingų moterų. Pastaruoju metu Rolfas Edenas žurnalistams prisipažino, kad kartais jį ištinka seksualinė nesėkmė, tačiau dėl to jis nesijaudina: panaudoja Viagrą ir tada... op! Jis aiškina, kad piliulės išlaisvino moteris, penicilinas pagydė venerines ligas, o Viagra išgelbėjo vyrus! Gili mintis...
Pastaruoju metu jis grupuoja moteris, remdamasis jų pačių apie save atsiųstomis charakteristikomis. Dešinėje krauna laiškus tų moterų, kurioms pasiųs mandagų atsisakymą. Priešais žinutės tų, kurioms jis nėra absoliučiai abejingas. O kairėje..., širdies pusėje, pačios patraukliausios! Jauna italė Ana užima pirmą vietą kandidačių tarpe. Ar ji bus ta fatališkoji moteris, numarinsianti Rolfą Edeną pasitenkinimo nirvanoje? Ar gaus bent kompensaciją, jeigu širdies liga sergantis turtuolis išliks gyvas po jos glamonių? Ateitis parodys...
