Albertas ONIŪNAS
Kai kalbama apie sulaikytą kontrabandinį spiritą ir jo gabentojus, kone dažniausiai minimi Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės pasieniečiai. Šios rinkinės aptarnaujamas ruožas - valstybės siena su Baltarusija. O būtent iš ten ir vežamas Lietuvon pigus, tačiau pakankamai kokybiškas ar bent jau nenuodingas spiritas. Amerikietiškojo spirito laikai jau seniai praėjo, o jei tokią etiketę ir pavyks pamatyti ant butelio, tai gali būti tikras, kad ji priklijuota kur nors prie Vitebsko ar Mogiliovo.
"Palydos"
Varėniškiai pasieniečiai spirito gabentojams padarė daug nuostolių. Menkesnieji, "ugninį" vandenį vežantys lengvaisiais automobiliais miškų keliukais, visada pasiruošę sunaikinti krovinį, vos tik pradėjo persekioti pasieniečiai. Spiritas padegamas, o vairuotojas sprunka į krūmus ar mišką. Dažniausiai tai jam pavyksta. Stambesnieji kontrabandininkai, spiritą gabenantys vilkikais, įrengia įvairių slėptuvių puspriekabės grindyse ir gale, tačiau šios gudrybės pareigūnams jau seniai žinomos. Dabar kauniečiai, gabenantys spiritą dešimtimis tonų, sugalvojo naują būdą. Skystis nebeslepiamas. Puspriekabė pilna pritutinama spirito statinių, tačiau ją lydi ne šiaip sau kontrabandininkai, o kai kurių specialiųjų tarnybų Kauno skyrių pareigūnai. Toks "stogas" kontrabandos organizatoriams daug kainuoja, tačiau yra daugiau šansų, kad krovinys saugiai pasieks numatytą tašką. Bet kurios tarnybos pareigūnas, parodęs nepageidautiną dėmesį spiritu dvokiančiai "furai", atlyš pamatęs prieš nosį, pavyzdžiui, ONTT ar STT darbuotojo pažymėjimą. Manoma, kad panašiais būdais buvo "dengiama" bemaž 100 tonų spirito kontrabanda, įvežta ir paruošta įvežti į Lietuvą praėjusių metų gruodį.
Pastebėjo slapukas
Tačiau Varėnos rinktinės pasieniečiai pelnė tokią reputaciją, kad spiritą lydintys įspūdingų pažymėjimų savininkai jų nedemonstruoja, o sprunka, palikę brangų krovinį likimo valiai. Taip įvyko prieš praėjusias Kalėdas, taip įvyko ir šių metų rugpjūčio antroje pusėje.
Varėnos rajone, ne per toliausiai nuo Purvėnų kaimo, yra supaprastintas Strižiūnų pasienio kontrolės postas. Supaprastintas - tai reiškia, kad išeiginėmis ir švenčių dienomis čia praleidžiami pėsti ir lengvaisiais automobiliais važiuojantys Lietuvos ir Baltarusijos piliečiai. Šiokiadieniais užtvarai nuleisti, mūsų pusėje esančiame pasieniečių poste nieko nėra, kaip ir baltarusių pasieniečių vagonėlyje ant ratų.
Tai, kad Strižiūnų poste Varėnos pasieniečiai ištisai nebudi, dar nereiškia, kad vietovė apskritai nekontroliuojama. Daug triukšmo nekeliančiais mopedais pareigūnai važinėja mišku ir, išsirinkę patogią vietą, žiūronais stebi aplinką. Vienas toks "slapukas" šeštadienį, apie 1 valandą nakties, išgirdo, kad nuo baltarusių pusės Strižiūnų posto link artinasi sunkiasvoris automobilis. Jau po kelių akimirkų žiūronų vaizdo ieškiklyje pasirodė vilkikas "Iveco" su puspriekabe. Iš pažiūros jau buvo matyti, kad be jokių šviesų judantis sunkvežimis yra gerokai prikrautas. Dar po kelių minučių "Iveco" nesustodamas pravažiavo pasienio postą ir žvyrkeliu nulingavo Varėnos pusėn. "Slapukui" nebebuvo laiko aiškintis, kas atrakino ir atidarė pasienio posto užtvarus ir vėl juos uždarė - informacija radijo ryšiu nedelsiant buvo perduota VSAT Varėnos rinktinės budėtojų skyriui. Tuo tarpu "Iveco" įvažiavo į asfaltuotą kelią, įjungė šviesas ir pajudėjo Varėnos link.
Kas atrakino užtvaras?
Pastebėta, kad vilkiką lydi lengvasis automobilis. Paties vilkiko ir puspriekabės numeriai buvo baltarusiški, o lengvojo - lietuviški. Varėnos prieigose "Iveco" pasitiko pasieniečių pasala. Tarnybinis lendroveris blokavo kelią vilkikui iš priekio, kitas automobilis - iš galo. Vilkiko vairuotojas Ivanas Matsiušonokas (32 m.) buvo priverstas sustoti. Palydos automobilis kažkur pradingo, jo sulaikyti nebuvo jokių galimybių. Dar net neatidarius priekabos buvo aišku, kas yra gabenama - nuo vilkiko tvoskė stiprus spirito kvapas. Viduje rastos sukrautos dviem aukštais 132 statinės spirito. Bendras svoris - 26 tonos. Statinės plastmasinės, apsitrynusios, vadinasi, naudojamos nebe pirmą kartą. Viena statinių buvo pažeista, spiritas išbėgęs (galbūt ji subliūško nuo staigesnio stabdymo. Todėl ir kvapas buvo toks stiprus. I. Matsiušonokas registruotas Vitebsko srityje, o krovinių gabenimo firma, kuriai priklauso vilkikas, - Minske. Anksčiau pareigūnams tos firmos pavadinimo girdėti neteko.
I. Matsiušonokas teigia nežinojęs, ką veža, nenurodo ir krovinio savininkų. Jį Varėnos rajono teismas leido suimti 10 parų. Tebesiaiškinama, kas atrakino ir pakėlė užtvarus pasienio poste, o vilkikui pravažiavus vėl juos nuleido. Spynos nepažeistos, niekas nesulaužyta. Pirmiausia pareigūnų žvilgsniai nukrypo į šalia posto gyvenantį J. Adomonį. Jam tai padaryti būtų paprasčiausia. Tačiau J. Adomonis teigia tą naktį ramiai miegojęs, niekur nėjęs ir nieko negirdėjęs.
"Akistatos" duomenimis, po šios spirito siuntos sulaikymo per įvairius tarpininkus pareigūnai išgirdo įvairių pasiūlymų: pakeisti sulaikytą spiritą techniniu, o 1997 metų laidos vilkiką "Iveco" - senu kamazu. Tačiau į tokio pobūdžio pasiūlymus nereaguojama.
