Petras KURMELIS
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui klausimo nagrinėjimas pirmadienį virto daugiau kaip dviejų valandų spektakliu Seimo salėje.
Po ilgų diskusijų Seimo nariai nusprendė nepritarti prezidento pasiūlymui atleisti V. Greičių. Už V. Greičiaus atleidimą balsavo 39, tam nepritarė - 39, o 22 Seimo nariai - susilaikė.
Seimui nepritarus V. Greičiaus atleidimui, Aukščiausiasis Teismas liko be vadovo. Kadangi Seimas išeina atostogų, formalus V. Greičiaus atleidimo klausimas jau trečią kartą turėtų būti svarstomas rudenį.
V. Adamkaus manymu, V. Greičiaus neatleidimas - teisinė ir politinė aklavietė, iš kurios teks ieškoti išeities bendromis pastangomis. Valstybės vadovo nuomone, šios aklavietės priežastis - Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų procedūrų nesilaikymas.
Kitaip galvoja kai kurie parlamentarai ir apžvalgininkai. Štai konservatorius labiausiai papiktino, kad prezidentas esą Seimui bando primesti savas žaidimo tasykles. Panašią nuomonę išsakė ir "darbiečiai". Net paksistai, kurie turėtų lyg ir pykti ant V. Greičiaus, kuris suvaidino didelį vaidmenį nušalinant Paksą nuo prezidento posto, pasisako už V. Greičių.
Galiojantys įstatymai leidžia Aukščiausiojo Teismo pirmininkui eiti šias pareigas dvi kadencijas. Tačiau prezidentas, kuris V. Greičiui neišsakė jokių priekaištų, nori pirmininką pakeisti - esą to prašo Teisėjų taryba.
Kad teisėjų klanui nepatinka principingas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir kad jį senai norima pakeisti, jokia paslaptis. Buvo bandoma jam reikšti netgi politinį nepasitikėjimą, tačiau nuversti pirmininko nepavyko. Dabar tai daroma vadovaujantis Konstitucija.
