Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Prieš keletą mėnesių viename Kauno apskričiai priklausančiame rajono centre gyvenanti trečiosios grupės invalidė Monika (50 m.) iš pažįstamos slaugytojos (ne šeimos gydytojos!) lūpų išgirdo nusistebėjimą, esą tokiomis ligomis kaip Monika sergantiems žmonėms turėtų priklausyti ne trečioji, o antroji invalidumo grupė. Nieko nelaukusi Monika kreipėsi į savo gydytoją. Ši tik pečiais pagūžčiojo. Girdi, suprantamas Monikos, kaip ir visų neįgaliųjų, noras atrodyti kuo silpnesniam, nei esi iš tikrųjų (mat kuo sunkesnis invalidumo lygis, tuo didesnė skiriama invalidumo pensija, tuo daugiau ir didesnių lengvatų galima tikėtis), tačiau moters ligos eiga bei ligos istorijoje fiksuojami medicininiai duomenys, gydytojos manymu, jokiu būdu "netraukė" iki antrosios grupės. Įsižeidusi Monika, greičiausiai tai pačiai pažįstamai slaugytojai patarus, paprašė siuntimo į medicininės socialinės ekspertizės komisiją (MSEK), tačiau ir čia nieko nepešė. Tada teritorinės MSEK veiksmus apskundė aukščiau - Vilniuje dirbančiai Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kruopščiai įvertinę Monikos sveikatos būklę šios komisijos ekspertai nusprendė, jog moteriai neskirtina jokia invalidumo grupė, ir anksčiau turėtąją trečiąją invalidumo grupę panaikino. Išeidama iš ekspertų kabineto Monika neišsilaikė nenusikeikusi...
- Prie tokių dalykų mes, ekspertai, jau seniai esame pripratę, - kolegei prisiminus šią liūdnai linksmą istoriją, šyptelėjo Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos vyriausioji ekspertė Genovaitė Vaičiūnienė. - Nesulaukę norimos išvados - o kiekvienas besiskundžiantis ligonis dėl suprantamų priežasčių trokšta vieno - kad būtų pripažinta kuo sunkesnė negalia - interesantai dažnai pratrūksta prakeiksmais ir grasinimais, palinki medikams nesveikatos ir visa ko blogiausia, pažeria niekuo nepagrįstų priekaištų, neva ekspertai invalidumą pardavinėjantys, atsiunčia kryžiais išmargintus laiškus ir panašiai...
Dėl pikčiausių išpuolių ekspertai anksčiau kreipdavosi į policiją. Tačiau atvykę pareigūnai tepasiūlydavo smarkuoliams medikų atsiprašyti, ir tiek. Tad buvo nuspręsta negaišti laiko. Tegu, girdi, nepatenkintieji išsiplūsta, išsirėkia, išsikeikia, kiek širdis geidžia, o ekspertai visus įžeidinėjimus praleis negirdomis...
Invalidų Lietuvoje - nei daug, nei mažai
Pasak vyriausiosios ekspertės Genovaitės Vaičiūnienės, pagal 2001 metų gyventojų surašymo duomenis, šalyje gyvena 263 000 invalidų, iš kurių pusė - darbingo amžiaus tautiečiai. Kasmet nustatoma vidutiniškai apie 30 000 naujų invalidumo atvejų, iš jų daugiau nei pusei pacientų konstatuojama vidutinio sunkumo ar sunki negalia. Daugiausia invalidų gyvena Vilniaus, Kauno bei Šiaulių apskrityse. Daugiausia invalidų - kraujotakos, jungiamojo audinio, skeleto-raumenų ligomis, piktybiniais navikais sergantys ligoniai. Nemažai nukentėjusiųjų po traumų, sergančiųjų tuberkulioze ar turinčiųjų psichikos ir elgesio sutrikimų.
Lietuva pagal invalidų skaičių (7,5 procento visų gyventojų - invalidai), anot vyriausiosios ekspertės, turi geresnius rodiklius nei, sakysime, Lenkija, Švedija, Airija, Suomija ar kai kurios kitos Europos šalys. Kita vertus, palyginti nedidelis invalidumo lygis šalyje gali rodyti ir tai, jog nėra pakankamas neįgaliųjų išaiškinamumas.
Liga - dar ne negalia
Vyriausiosios ekspertės Genovaitės Vaičiūnienės teigimu, neretai kai kurie į komisiją atvykstantieji ligoniai elgiasi klaidingai ligą, kuria serga, tapatindami su invalidumu. Ypač daug neįgaliaisiais pageidaujančių būti pripažintų piliečių yra tuose rajonuose, kur didžiausias nedarbas.
"Ligotumas dar nereiškia invalidumo", - sakė gydytoja. Negalia esą gali būti nustatoma, jei konstatuojamos ligos komplikacijos (pavyzdžiui, sergant cukralige diagnozuojami kraujotakos, regos ar inkstų funkcijos sutrikimai), jei aiškūs invalidumo požymiai išlieka ir po skirto gydymo, reabilitacijos.
Kaip minėta, jei piliečio netenkina MSEK išvada (invalidumo grupės neskyrimas, nustatytas invalidumo lygis ir panašiai), jis turi teisę rašyti prašymą respublikinei komisijai peržiūrėti teritorinės komisijos įvertinimą. Kaip sakė gydytoja G. Vaičiūnienė, respublikinės komisijos ekspertai visus gautus dokumentus peržiūri iš naujo, jei kyla klausimų, gali paprašyti pateikti papildomų medicininių duomenų ar skiria reikiamus tyrimus ir, visą medžiagą apibendrinę, surašo savo išvadas. Jei gautos išvados paciento irgi netenkina, jis gali prašyti, kad viską iš naujo nagrinėtų iš pačių autoritetingiausių specialistų sudaryta Konfliktų komisija. Yra dar vienas, beje, jau paskutinis žingsnis skųstis - Administracinis teismas. Tiesa, kaip prasitarė vyriausioji ekspertė, kiek tokių bylų nukeliavo į teismą (per metus jų būna 5-6), nė vienu atveju ekspertai nebuvo pripažinti kaltais.
Skundų sulaukia beveik kiekvieną dieną
Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos ekspertai sulaukia gana daug šalies gyventojų skundų, kuriuos atidžiai išnagrinėja. Lietuviai, kaip nepiktai šaipėsi gydytoja G. Vaičiūnienė, - pavyduolių, skundikų tauta. Antai ekspertams žinoma, kaip prieš kurį laiką vienos insultu susirgusios močiutės kaimynas ja be galo rūpinosi: lakstė pas gydytojus, į komisijas, kad tik sunkios negalios senolei būtų skirtas invalidumas, drauge - ir kitos lengvatos. Praėjo pusmetis, ligonės sveikata per šį laiką, matyt, pagerėjo, ir štai tas pats kaimynas į komisiją jau atvyko su... skundu! Reikalavo atimti grupę iš tos senutės! Girdi, ji jau gerai jaučiasi, už ką jai tokie pinigai mokami! Pasitaikę, kai dėl kažko supykęs vyras apskundė žmoną, neva šiai nepagrįstai skirta invalidumo grupė. Komisija aiškinosi, tyrė - nerado jokių pažeidimų ar netikslių, neobjektyvių tos pacientės sveikatos būklės įvertinimų. Netrukus tokiu pat būdu atsikeršijo ir šio vyriškio žmona... Galiausiai į šį purviną reikalą įsitraukė ir... jos vyro meilužė! Ši laiške tiesiai šviesiai įvardijo savo "statusą" ir patikino "tikrai žinanti", kad jos "buvęs meilužis" invalidumą yra nusipirkęs. Per tyrimą tai nepasitvirtino... O dar nemaloniau ekspertams buvo tirti skundą, kurį tėvas parašė prieš... neįgalųjį sūnų. Ir šiuo atveju skundėjo tvirtinimai buvo nepagrįsti.
Ekspertų komisija gali atlikti tyrimą ir nesant jokio skundo, savo nuožiūra. Kaip minėjo vyr. ekspertė G. Vaičiūnienė, kartais tikrinimui pasirenkamas vienas ar kitas rajonas, kartais - tam tikrų grupių invalidai. Tiesa, netikslumų, kuriuos nustačius komisija priima sprendimą lengvinti iki tol invalido turėtos negalios lygį, pasitaiko gana retai.
Greitai keisis invalidumo nustatymo tvarka
Nuo 2005 metų liepos 1 dienos įsigalios naujas įstatymas, pagal kurį pradės veikti nauja neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarka.
Naujajame įstatyme įvertinama žmogaus negalia ir jo galimybės. Neliks invalidumo sąvokos - ją pakeis dvi naujos: "neįgalumo lygis" ir "darbingumo lygis". Asmenims iki 18 metų bus nustatomas neįgalumo lygis, o asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus - darbingumo lygis.
Neįgalumo lygis bus nustatomas kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę, galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje, galimybes ugdytis, aplinkos veiksnių įtaką ir kt. Neįgalumas bus trijų lygių: sunkus, vidutinis ir lengvas. Nuo neįgalumo lygio priklausys šalpos pensija ir kitos socialinės paramos dydis.
Darbingumo lygis bus nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir jo galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos. Nustatant darbingumo lygį bus remiamasi asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (ligoniai bus kviečiami į komisiją tik išimtiniais atvejais). Darbingumo lygis bus vertinamas procentais. Asmuo nedarbingu bus pripažintas esant labai sunkiai sveikatos būklei. Priklausomai nuo darbingumo lygio, žmonės gaus darbingumo netekimo pensiją.
Žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, darbingumo lygis nebus nustatomas. Tačiau tai nereiškia, jog pensininkai praras teises į specialiųjų poreikių tenkinimą. Tiems senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kuriems pagal ankstesnę tvarką buvo nustatytas invalidumas, jis galios iki invalidumo termino nustatymo pabaigos, išsaugant visas galiojusias teises naudotis nustatytomis garantijomis ir lengvatomis. Pasibaigus minėtam invalidumo terminui darbingumo lygis nebus nustatomas. Tuomet senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims bus paskaičiuota senatvės pensija, kuri bus ne mažesnė nei iki tol gauta invalidumo pensija.
