Aurelija Žutautienė
Iš Rusijos į Lietuvą nelegaliai atsibastęs, praeityje net penkis kartus už sunkius nusikaltimus teistas Sergejus Sinebriuchovas (43 m.) tikėjosi Lietuvoje susirasti savo sielos brolius krišnaistus ir jų padedamas išvykti į Vakarus, galbūt vėliau apsigyventi Danijoje. Tačiau agresyvus charakteris pakišo vyriškiui koją ir jis ilgam laikui sėdo į kalėjimą. Už tokio pat kaip jis benamio nužudymą Kauno apygardos teismas S. Sinebriuchovui paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam toks nuosprendis pasirodė pernelyg griežtas, todėl jį apskundė Apeliaciniam teismui. Deja, skundas buvo atmestas ir paliktas galioti apygardos teismo paskirtas nuosprendis.
Gana ankstyvą praėjusių metų birželio 2-osios rytą Kauno VPK budėtojams paskambinęs Anatolijus Černišovas pranešė, kad Vasario 16-osios gatvės namo sandėliuke jis aptiko stipriai sumušto vyro lavoną. Apie nemalonų radinį pranešęs kaunietis pažinojo ne tik mirusįjį (pasirodo, tai gyvenamosios vietos neturėjęs Nikolajus Skripnikas), bet ir įvardijo galimą jo žudiką, nurodė, kur šį būtų galima rasti. Policininkai apleistame, prieš keliolika metų pradėto statyti viešbučio pastate be vargo rado dar miegantį Sergejų Sinebriuchovą. Šalia jo buvo įsitaisęs paauglys berniukas. Sulaikytasis prisipažino, jog Lietuvoje, nelegaliai kirtęs jos sieną kartu su globojamu dvylikamečiu Piotru Porcina, kurį sutiko viename Ukrainos kaime, jis atsidūrė praėjusių metų pavasarį. Birželio 1-ąją traukiniu iš Marijampolės atvažiavo į Kauną. Čia netrukus susipažino su Kauno benamiu A. Černyšovu, abu girtavo. Tuo metu S. Serebriuchino globotinis vaikščiojo po centro bei senamiesčio maitinimo įstaigas ir prašė maisto. Artėjant nakčiai A. Černyšovas, kaip ir dera šeimininkui, svečiui pasiūlė nakvynę viename namo sandėliuke.
S. Serebriuchinas buvo gerokai įkaušęs, pavargęs, todėl iškart užmigo. Naktį per miegus vyriškis pajuto, jog kažkas atsisėdo jam ant kojų. Atsimerkęs išvydo žmogaus siluetą. Vyrai ėmė bartis, kadangi paaiškėjo, jog S. Serebriuchinas užėmė kito benamio - N. Skripniko - vietą. Pastarasis liepė atvykėliui dingti iš sandėliuko, tačiau šis griebė savo priešininką už gerklės ir ėmė smaugti. Kadangi kaunietis benamis nenurimo, S. Sinebriuchovas jį daužė kumščiais, spardė, kol galiausiai nukentėjėlis nukrito nuo gulto ir daugiau nesikėlė. Teisiamasis tvirtino N. Skripniko užmušti nenorėjęs, tiesiog stengėsi jį nuraminti, galiausiai nurimusį užklojęs, nes buvo įsitikinęs, kad šis užmigęs... Teismo medicinos ekspertai nustatė, jog N. Skripnikas mirė nuo veido sumušimo, nosies kaulų bei apatinio žandikaulio lūžių. Gausiai pasipylęs kraujas pateko į kvėpavimo takus ir vyriškis užduso.
S. Sinebriuchovą suėmus ir uždarius į Tardymo izoliatorių, be globos nebuvo paliktas ir kartu su juo į Lietuvą atvykęs nepilnametis Piotras Porcina. Šio berniuko motina yra mirusi, tėvas kalėjime atlieka bausmę. Iš pradžių jis buvo apgyvendintas Kauno nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centre, vėliau perduotas Černogrado miesto internatinės mokyklos mokytojų globon.
