Ieva Žutautaitė
Širvintų rajono Rudeikiškių kaimo gyventojas Bronius Kindurys (58 m.) už grotų praleis aštuonerius metus. Tokį sprendimą priėmė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šio piliečio baudžiamąją bylą, kurioje jis buvo kaltinamas sugėrovo A. Arcikausko tyčiniu nužudymu.
B. Kindurys neprisipažino įvykdęs minėtą nusikaltimą. Su Antanu jiedu esą susipažinę Vilniuje, Halės turguje. Naujasis pažįstamas pasiguodė per įsiskolinimus praradęs sostinėje turėtą butą ir dabar neturįs kur glaustis. O Bronius Širvintų rajono sodyboje gyveno vienui vienas - tai kodėl neprisiėmus nuomininko? Juolab kad Bronius statėsi gyvenamąjį namą ir labai trūko pagalbininko rankų...
Netrukus Antanas Arcikauskas atsikraustė į Broniaus namus. Anot kaimynų, nuomininko nereikėjo stumti prie darbo - jis, tarsi atsidėkodamas šeimininkui už prieglobstį, tai daržą pakasdavo, tai malkų praskaldydavo, tai kitą kokį darbą nusigriebdavo. O Broniukui tomis dienomis, lyg tyčia, prasidėjo daugiadienės: vyras iš kažkur susiveikė tris litrus spirito ir kiekvieną dieną pylė iki nusmigimo! Kada ne kada prie butelio prisėsdavo ir jo pagalbininkas Antanas.
Kai kelias dienas nei Bronius, nei jo nuomininkas nepasirodė sodybos kieme, kaimynės sunerimo. Kur, girdi, jie pasidėję? Viena žingeidi moterytė nusprendė pažiūrėti, ar kas bloga neatsitikę. Priėjo prie trobelės - tyla. Apėjo aplinkui - ogi tabaluoja atdaras vieno kambario langas, o pro jį kyšo žmogaus koja! Čia dabar kas? Įsidrąsinusi pritipeno arčiau - ne, koja ne Broniuko. Dar baisiau šiai moterytei pasidarė, kai paaiškėjo, kad per langą koją iškišęs vyriškis, Broniuko nuomininkas, jau besąs negyvas - sklido baisus lavono puvimo tvaikas!
Į Broniaus Kindurio sodybą ėmė rinktis kaimynai. Atvyko ir iškviesta policija. Kadangi niekas iš vidaus užsklęstų durų neatidarė, prisiėjo lįsti pro langą. Tik tada lovoje tysojęs vyras pradėjo rėkti, kas čia braunasi. Pamatęs uniformuotus vyrus, Bronius iškart ėmė teisintis nieko blogo nuomininkui nepadaręs ir neįsivaizduojąs, kas galėję jį nužudyti. Trobos šeimininkas sakė atsimenąs tik tiek, jog abu su Antanu dvi savaites ištisai gėrę.
Nors B. Kindurys ir neprisipažino (tiksliau, neprisiminė) kirviu užkapojęs sugėrovą (kraujais nutaškytas kirvis buvo rastas atremtas į palovį), teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pripažino, kad šis vyriškis kaltas, ir nuteisė ilgus metus kalėti.
