Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Dažna motina turbūt net neįsivaizduoja, kaip reaguotų, jei jos mažametė vienturtėlė staiga prisipažintų, jog laukiasi kūdikio. Faktas, kad reakcija būtų nenuspėjama, audringa... Panašiai nutiko ir vienai 36 metų kėdainiškei, gandus apie devintokės moksleivės, keturiolikmetės dukters Linos, nėštumą išgirdusiai iš vienos miesto kioskininkės. Ši tiesiai šviesiai išrėžė: "Kur, motin, tavo akys? Visas miestas kalba, kad Linutė laukiasi!"
- Maniau, bobos neturi ką veikt, tai ir skleidžia paskalas, mat mano dukra dėl ligotos širdies yra kiek pilnesnė už bendraamžes, - dabar su šypsena prisimena Linos motina. - Bet dėl visa ko grįžusi namo Liną pasiguldžiau ant lovos ir paprašiau įtraukti pilvą. Negali įtraukti! Na, sakau, dukrele, greičiau renkis - maunam pas ginekologą... Iki paskutinės minutės vyliausi, kad dukrai - joks nėštumas, greičiau - augliukas...
Vyrukas išsigando tėvystės
Koks ten auglys - moterų konsultacijoje patvirtino, kad Lina - septintą mėnesį nėščia!
O kas darėsi namie grįžus iš poliklinikos... Linos motina neslepia ir šaukusi ant dukters, ir per kuprą užvožusi. Rami, tyli mergaitė, uoli mokinė, pirmūnė, aktyvistė - o šitaip prisidirbo, gyvenimą susigadino! Tačiau rėk nerėkusi - nieko nepakeisi. Pats laikas pradėti galvoti apie naujagimio kraitelį...
Motina puikiai žinojo, su kuo jos dukra draugauja, tačiau pasiteiravo, kas būsimo kūdikio tėvas. Lina pasakė, kad toks Rytis iš Kėdainių rajono, Dotnuvos seniūnijos kaimo. Taip, Rytį motina gerai pažinojo - į namus jis neužsukdavęs, tačiau mieste jį su Lina buvo mačiusi ne kartą. O štai kai reikėjo prisipažinti, kad esąs gimsiančio kūdikio tėvas, tuo metu 19 metų turėjusiam Ryčiui išgaravo visa drąsa...
Rytis, pasak Linos motinos, nepatikėjo, kad Linos įsčiose spurdantis mažas žmogutis - ir jo kūno dalelė. Tad draugės, su kuria kone kasdien susitikdavo apie penketą mėnesių, kuriai kuždėdavo gražius žodelius ir prisiekinėjo amžiną meilę, ėmė šalintis.
Linos nėštumas ėjo į pabaigą, tačiau motina vis laikė pyktį... Pati, vienturtę Liną gimdydama, prasikankino tris paras, todėl manė, kad panašiai nutiks ir dukrai. Širdyje savo atžalos gailėjo, tačiau nieku gyvu nenorėjo to parodyti. Jei prisidirbo - tegul žinos, ką reiškia pagimdyti. Daugiau, manė motina, dukrelė paklydėlė tikrai nenorės apie nėštumą pagalvoti.
Lina jautėsi neblogai. Gydytoja buvo nustačiusi preliminarią gimdymo datą - kovo 7-ąją, tad Lina iš vakaro pati susikrovė drabužius, reikiamas priemones sau ir gimsiančiam kūdikiui ir, pasistabdžiusi pakeleivingą automobilį, nutolo ligoninės pusėn. Motina vogčiomis dukrą nulydėjo ir mintyse palinkėjo stiprybės...
Po gimdymo grįžusi į namus Lina mamą nustebino: "Kam melavai, kad gimdymas toks baisus? Man - vienas juokas!"
Vyrais nenusivylė
Dukrelę Augustę Linai padėjo auginti tuo metu niekur nedirbusi motina. Kūdikio tėvas nei pats akis parodė, nei per bendrus pažįstamus vaikui kokį žaislą ar paką sauskelnių perdavė...
Iš pradžių buvo visko - ir ašarų, ir bemiegių naktų. Kaip dabar prisimena Linos motina, meile nusivylusi dukra vienu metu buvo puolusi į depresiją, tačiau pamažu atsigavo.
Dabar visos negandos - jau užmaršty. Lina neįsivaizduoja, kuo reikėtų užsiimti, jei neturėtų Augustės, o jaunoji močiutė net nusipurto prisiminusi ketinimus įkalbinti dukterį nėštumą nutraukti. Ji dabar prisipažįsta Augustę mylinti net labiau už dukterį! Ar taip netikėtai, teturėdama 36 metus, tapusi močiute Linos mama dar ryžtųsi gimdyti pati? "Nieku gyvu, - nusišypsojo jauna graži moteris. - Na, nebent kas "užprogramuotų" sūnų. Su dukromis, matot, ko pasitaiko..."
Ilgą laiką Lina laukė pasirodant dukrelės tėvo. Nesulaukė. Tad jos motina kreipėsi į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos Ryčiui Jablonskiui iškėlimo už mažametės tvirkinimą, lytinį santykiavimą su lytiškai nesubrendusiu asmeniu. Byla buvo iškelta, ją vedė rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas Henrikas Urbonavičius. Kadangi R. Jablonskis ir toliau gynėsi tėvystės, buvo nuspręsta paskirti DNR ekspertizę. Kaip vėliau prisiminė prokuroras H. Urbonavičius, vos visi - pareigūnas, Lina su dukrele bei Rytis Jablonskis - nuvyko į Vilnių, ekspertė žvilgterėjo į Augustę ir tariamą jos tėtį ir patarė DNR ekspertizės nedaryti išvis - kam gaišti laiką, jei esą ir taip viskas aišku: Augustė - tėčiui kaip iš akies lupta. Tačiau to "nematė" pats Rytis, nuo buvusios mylimosios ir nuo Augustės prisilaikęs per atstumą, nepažvelgęs nė į tą pusę.
Atlikus kraujo tyrimus buvo gauta išvada, jog tikimybė, kad Rytis - Augustės tėvas, yra lygi 99,99 procento.
Kai baudžiamoji byla nukeliavo į teismą, Rytis Jablonskis sutiko padėti išlaikyti dukrą, žadėjo nuolat ją remti materialiai. Pasak Linos motinos, vaiko tėvas paprašė, kad būtų atidaryta sąskaita Vilniaus banke - kad jis galėtų pervesti pinigus. Tačiau iki šiol nepervedė nė lito. Pasirodo, vyriškis niekur nedirba, neturi jokių pajamų. Jei ne šį pavasarį viena po kitos Rytį ištikusios didelės netektys (per trumpą laiką pasimirė abu Ryčio tėvai), Linos motina su netikru žentu būtų elgusis kur kas griežčiau. Tačiau dabar pagailėjo. Vis dėlto nesulaukusi, kol vaiko tėvas pats susipras padėti dukrą išlaikyti, patarė Linai prisiteisti alimentus.
- Ar nusivyliau vyrais? - pakartojo klausimą Lina. - Ryčiu - taip, meilė jam jau "pradegė", tačiau kitais - ne. Juk yra labai daug dorų, sąžiningų, kuriais galima pasitikėti.
Penkiolikmetė motina, glausdama prie širdies metukų ir keturių mėnesių dukrytę, planuoja nuo rugsėjo pirmosios tęsti mokslus gimnazijoje, vėliau įgyti profesiją.
Trylikametę suviliojo... dešimtmečiu vyresnis kaimynas
Ne visi vyrai, suvilioję nepilnametes, bėga į krūmus. Yra ir kitokių pavyzdžių: "Akistatos" skaitytojai turbūt dar prisimena prieš trejus metus aprašytą Radviliškio rajono Užuovėjos kaimo gyventojų Linos ir Algio Rusų gyvenimo istoriją. Priminsime, jog tuomet dar tik trylikametė Lina susidraugavo su visu dešimtmečiu už save vyresniu kaimynu Algiu, ir šios draugystės vaisiai aplinkiniams netrukus tapo aiškūs - Lina pradėjo pilnėti. Sužinojęs apie draugės nėštumą, Algis Rusas nesitvėrė džiaugsmu ir netrukus persikėlė pas draugę gyventi, abu ėmė ruoštis vedyboms. Tačiau gražiausios gyvenimo šventės laukimą aptemdė rajono teisėsaugininkų kvietimas atvykti į prokuratūrą - Algiui Rusui buvo pareikštas kaltinimas dėl lytinių santykių su lytiškai nesubrendusiu asmeniu - mažamete Lina.
Nors Lina ir jos artimieji tvirtino neturį Algiui jokių pretenzijų ir prašė prokurorą bylą nutraukti, visa surinkta medžiaga nukeliavo į teismą dar prieš gimstant Viktoriukui. Lina iki šiol pamena teisme prokuroro pasiūlytą bausmę jos būsimam vyrui ir kūdikio tėvui - šešeri metai už grotų! Išgirdusi šiuos žodžius, susigūžė ne tik paskutines nėštumo savaites skaičiuojanti būsima mamytė, bet ir jos mylimasis. Laimė, viskas baigėsi sąlyginai laimingai: buvo pripažinta, kad kaltas Algis, tačiau nuteistas ne taip griežtai, kaip prašė prokuroras - tik dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant.
Po tiek nervų išgadinusio teismo nepraėjo nė dvi savaitės, ir Lina oficialiai įregistravo santuoką su Algiu Rusu. Dar po keturių dienų gimė sūnus. Tėveliai jį pavadino Viktoru.
Šiuo metu Viktoriukui - ketveri. Tylus, ramaus būdo berniukas - visiška pernai vasarą pasaulį išvydusios antragimės Rasytės priešingybė. Šita panelytė - tikra nenuorama: nei pati miega, nei kitiems duoda miegoti. Jei valandai kitai, esant visiškai ramybei, nusnaudžia - viskas. O pabudusi pradeda visus iš eilės šokdinti. Ko norėti - močiutė nuo rankų nenuleisdavo, tad ir išaugino "ožiuką".
Žinoma, tai tik smulkmenos. Abu Rusų vaikai - didelis džiaugsmas ir tėveliams, ir seneliams. Tačiau apie trečią atžalą Rusai negalvoja. Pasak šeimos galvos Algio, gana. Ir taip, girdi, sunku šiais laikais išsiversti.
Rusų šeima gauna socialinę pašalpą, šiek tiek pridedama ir už mažus vaikelius. Būtų sunkiau, jei šeima neturėtų savo karvės, nesusiruoštų mėsos, nepasisodintų daržovių. O kai dar ir močiutės bei seneliai "pašefuoja", ko daugiau norėti.
Algio Ruso tėvai sūnui atidavė dviejų kambarių butą, tad šiuo metu Lina su vyru gyvena naujakurių nuotaikomis. Kai pagausėjusi šeima išsikels, lengviau taps ir Linos motinai, auginančiai 16 metų sūnų Svajūną (prieš septynerius metus žuvo vyras ir vyresnysis sūnus). Tiesa, Rusai gyvens gretimame daugiabutyje, tad mažasis Viktoriukas tikriausiai ir toliau lėks miegoti pas močiutę, prie kurios be galo prisirišęs.
- Ar nesigaili taip staiga pragyventos jaunystės - jos tau kaip ir nebuvo? - pasiteiravau Liną Rusienę. - Dabar, kai tavo bendraamžėms galvoje vėjai švilpauja, kai rūpi diskotekos, vakarėliai, nuotykiai, tu priversta sėdėti prie lopšio ir mąstyti, ką paruošti šeimai pietų...
- Neturiu dėl ko gailėtis, - kiek pagalvojusi atsakė aštuoniolikmetė dviejų vaikų mama. - Vyras - labai geras, nei geria, nei mušasi, vaikai auga sveiki, kas gali, padeda - ko daugiau bereikia?
Vaiko tėvas aplanko kada ne kada...
1999 metų rugpjūčio pabaigoje dvylikametė Šalčininkų rajono Kudelionių kaimo gyventoja Jolanta Nekrevič pagimdė Liuciną. Lietuvos ligoninių istorijoje tai buvo jauniausia gimdyvė. Užuot rugsėjo 1-ąją žengusi į Kalesninkų vidurinės mokyklos šeštąją klasę, mokslo pirmūnė ir vyriausia iš šešeto vaikų Jolanta kartu su naujagime dukryte gulėjo Vilniaus Santariškių ligoninės Neonatologijos klinikos neišnešiotų naujagimių skyriuje ir klausėsi personalo patarimų, kaip prižiūrėti naujagimį. Tiesą sakant, Jolanta šioje srityje ir pati turėjo nemažai patirties, mat šeimoje būdama vyriausia, augino jaunesnius už save broliukus ir sesytes.
Apie mažametę dukterį užpuolusias bėdas motina irgi sužinojo ne iš dukters, o iš aplinkinių. Jolanta ne iškart Kalesninkų seniūnui prisipažino esanti nėščia - gėdijosi. O kas gi mažosios Liucinos tėtis? Paaiškėjo, kad Jolantą suvedžiojo netoliese gyvenantis tuomet aštuoniolikmetis Artūras Jodko. Šis vaikinas - taip pat vyriausias šeimoje, jo tėvai, kaip, deja, ir Jolantos - įtraukti į asocialių šeimų sąrašus. Artūras - niekur nedirbantis, tebaigęs kelias klases, be galo apsileidęs kaimo bernas, todėl sunku įsivaizduoti, kuo jis sužavėjo puikiai besimokiusią, darbščią dvylikametę...
Gimus Liucinai, Jolantos motina tvirtino dukteriai kaip galėdama padėsianti mažylę auginti. Jolantėlė, girdi, šiai irgi padėjusi. Moteris anuomet sakė neprieštarausianti, jei Artūras Jodko dukrą ims į žmonas. Ar tėvai žinojo, kad Jolanta susitikinėjanti su gerokai už save vyresniu vaikinu, ar bent įspėjo, kuo gali baigtis per daug artimi ryšiai? Jolantos motina tik keistai nusišypsojo. Girdi, viena, ką puikiai žinoję ir Jautę, - kad Artūras Jolantą įsimylėjęs...
Nors ir buvo nelengva suderinti vaiko priežiūros bei mokslų grafiką, Jolanta Nekrevič nusprendė mokytis toliau. Beje, besimokydama Jolanta susilaukė ir antro kūdikio - Martai šiuo metu keturi mėnesiai. Sako, irgi nuo to paties Artūro. Tačiau nors ir auginanti du vaikus, su jų tėvu Jolanta nesusituokusi, abiem dukrelėms skirta motinos pavardė. Kalbama, kad Artūras pas Jolantą užsukąs, tačiau tik tada, kai "užsinori moters". Šiaip jiedu gyvenantys atskirai: Jolanta - pas savo, Artūras - pas savo tėvus.
Eišiškių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja pediatrė Jelena Griniuk "Akistatai" patvirtino dėl jaunos mamytės Jolantos Nekrevič neturinti jokių problemų. Penkiolikmetė dviejų dukrelių motina esą labai rūpestinga, puikiai prižiūrinti mažyles, esanti tokia savarankiška ir supratinga, kad ne visos mamos tokios protingos ir nuovokios būna sulaukusios ir dvidešimties. Jolantai padeda močiutė, jos motina, o štai Liucinos ir Martos tėvas poliklinikoje nebuvo pasirodęs nėsyk.
Gydytojai ir psichologai - prieš ankstyvą motinystę
"Akistatos" žurnalistė pasikalbėjo su Respublikinės Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Neišnešiotų naujagimių skyriaus vedėja Albina Našliūniene. Pasak gydytojos, nors dėl ankstyvos motinystės tragedijos daryti nereikėtų, vis dėlto nėštumas ir gimdymas itin jaunam organizmui nėra sveika.
- Nesubrendęs organizmas yra nesubrendęs, - reziumavo medikė.
Tai yra tuo metu, kai mergaitės organizmas dar pats turi augti ir vystytis, užkraunama didelė našta - daug energijos ir maisto medžiagų skirti vaisiui, o tai esą negali neatsiliepti abiejų - tiek būsimos motinos, tiek naujagimio - sveikatai. Neretai pastojusios itin jauno amžiaus mamytės ir pačios neturi galimybių maitintis sveiku, pilnaverčiu maistu, todėl nukenčia vaisius. Vadinasi, išvada viena: ankstyva motinystė netoleruotina.
Kita vertus, A. Našliūnienės nuomone, akceleracijos įtaka daro savo, ir jei jau taip atsitiko, kad mažametė dukra "užkibo", nereikėtų jos barti, terorizuoti (ir taip mergaitė jaučia didžiulę psichologinę įtampą). Geriau jau labiau ja pasirūpinti, globoti, visomis išgalėmis padėti kuo tinkamiau pasiruošti motinystei.
O ką apie tai pasakytų psichiatrai? Respublikinio vaiko raidos centro vaikų psichiatrės Aldonos Lekarevičiūtės nuomone, mažametė mergaitė dar nėra subrendusi motinystei, neretai dar būna neišsprendusi jai kilusių paauglystės problemų - o čia jau pečius užgula kitos... Na, o kai visos šios bėdos susideda į vieną krūvą, tai neabejotinai komplikuoja ir jaunos motinos santykį su vaikeliu.
Didžiulę įtaką tokiais atvejais, pasak vaikų psichiatrės, turi tai, kokį palaikymą mažametė mamytė gauna iš aplinkos, iš artimųjų. Jei toks palaikymas yra, dažniausiai visas kilusias problemas pavyksta sėkmingai išspręsti, jei ne - gali kilti ir dar didesnių nesusipratimų. Artimųjų parama tiesiogiai siejama ne tik su jaunos motinos emocine būkle, bet ir su ateities planais, pavyzdžiui, galimybėmis toliau mokytis, įgyti profesiją ir kt.
Kita vertus, anot vaikų psichiatrės, nors ankstyvas gimdymas ir rūpesčiai, susiję su kūdikio auginimu bei auklėjimu, sukelia nemažai problemų, dėl ankstyvos motinystės didelės tragedijos daryti nereikėtų. Vaikų psichiatrė sakė žinanti ne vieną atvejį, kuomet itin jauno amžiaus mamytėms pavyko visus sunkumus nugalėti, jos sukūrė šeimas ir dabar gražiai gyvena.
