Ramutė PEČELIŪNIENĖ
2002-ųjų metų sausio 24 dieną priimtame Teismų įstatyme, kuris įsigaliojo nuo tų pačių metų gegužės 1 dienos, buvo nuspręsta sukurti Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Ji turi spręsti, ar yra pagrindas iškelti teisėjui drausminę bylą. Jeigu motyvai pasitvirtina, ją nagrinėja Teisėjų garbės teismas. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininke buvo išrinkta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė. Komisijos nariais tapo Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Algirdas Taminskas, Klaipėdos apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Arvydas Daugėla, Aukščiausiojo Teismo teisėja Janina Stripeikienė bei Vilniaus apygardos teismo teisėja Rasa Gudžiūnienė. Šių metų gegužę baigiasi komisijos kadencija, todėl visuotiniame teisėjų susirinkime bus perrinkti visi savivaldos organai, sudaryta nauja Teismų taryba, kuri patvirtins ir naują Teisėjų etikos ir drausmės komisiją.
Bylų vis daugėja
Šios komisijos pirmininkė L. Garnelienė pripažino, jog kasmet iškeliama vis daugiau drausminių bylų. 2002-aisiais metais buvo gauti 7 teikimai dėl drausminių bylų iškėlimo, o pernai komisijai jau teko nagrinėti 35 teikimus. L. Garnelienė mano, jog taip yra todėl, kad šiek tiek keičiasi bendra situacija, didėja teismų pirmininkų reiklumas. Jeigu anksčiau į pažeidimus buvo reaguojama atlaidžiau, dažnai apsiribojant tiktai pokalbiu, tai dabar tas požiūris griežtėja. Vis dėlto komisijos pirmininkė pripažįsta, jog dažniausiai kolegas tenka svarstyti už kelių eismo taisyklių pažeidimus bei taip vadinamas "metalines" avarijas, per kurias būna nežymiai apgadinami automobiliai, o patirtus nuostolius atlygina draudimo bendrovės. Kaip jau buvo minėta, pernai komisija išnagrinėjo 35 teikimus, tačiau iš jų tiktai penki buvo susiję su tiesioginėmis teisėjų pareigomis.
Pati ištaisė padarytą klaidą
Pernykštę vasarą drausminė byla buvo iškelta Prienų rajono apylinkės teismo teisėjai Nijolei Urbonienei. Paaiškėjo, jog vienam kaltinamajam paskyrusi bausmę bei pagal atskiras nutartis ją subendrinusi teisėja padarė klaidą - kitaip tariant, kaltinamajam paskyrė per didelę bausmę. Jos vykdymas buvo atidėtas, tačiau padidėjo atidėjimo terminas, ir tai atsiliepė nuteistajam. Nors tokia klaida galėjo būti ištaisyta tiktai aukštesniajame teisme, tačiau tai padarė pati teisėja. Teisėjų etikos ir drausmė komisijos posėdyje N. Urbonienė visiškai pripažino padariusi pažeidimą ir paaiškino, jog taip pasielgė todėl, kad norėjo ištaisyti padarytą klaidą. Buvo aišku, jog teisėja pasielgė nepiktybiškai, ir už tai Teisėjų garbės teismas N. Urbonienei pareiškė pastabą.
Nepastebėjo brolio parašo
Šiaulių apygardos teismo teisėja Jolanta Vadaugienė su minėtos komisijos nariais buvo priversta susitikti todėl, kad nenusišalino nuo nagrinėjimo vienos įmonių bankroto bylos, kurioje šalies atstovu buvo jos brolis. Už tai Teisėjų garbės teismas J. Vadaugienei paskyrė griežtą papeikimą. Teisėja šį sprendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui. Pastarasis nuobaudą sušvelnino - paskyrė papeikimą. Mat buvo motyvuojama, jog toks teisėjos elgesys nesukėlė pasekmių, nes bankrutuojanti įmonė, kurios bylą nagrinėjo teisėja, jau buvo likviduojamų įmonių sąraše...
Nespėjo surašyti nuosprendžio
Vilniaus apygardos teismo pirmininkas į minėtą komisiją kreipėsi prašydamas iškelti drausminę bylą savo kolegei teisėjai Nijolei Kristinai Paleckaitei dėl nesavalaikio procesinių dokumentų surašymo. Įstatymai leidžia paskelbti nuosprendžio įžanginę bei rezoliucinę dalį, o vėliau pagal nustatytus terminus surašyti nuosprendžio motyvus. Teisėja pripažino, jog minėti terminai buvo pažeisti, bet ji nurodė objektyvias priežastis. Esą Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti terminai yra per trumpi. Iš tiesų kartais teisėjams per 7 dienas surašyti net 100 puslapių nuosprendį yra gana sudėtinga, tačiau įstatymų vis dėlto reikia laikytis. Komisija iškėlė drausminę bylą, o Teisėjų garbės teismas N. K. Paleckaitei paskyrė griežtą papeikimą. Teisėja nuobaudą apskundė. Aukščiausiasis Teismas ją sušvelnino - paskyrė papeikimą.
Šeimos ligos pakenkė darbui
Kauno apygardos teismo teisėją Birutę Bobrel minėta komisija svarstė dėl bylų vilkinimo. Komisijos pirmininkė L. Garnelienė pripažino, jog tokiais atvejais komisija paprastai atsisakydavo kelti drausmines bylas, nes teisėja pažeidimą padarė kilus rimtoms asmeninio gyvenimo problemoms (sunkiai sirgo jos šeimos nariai, kuriuos teko slaugyti). Kadangi B. Bobrel komisijai nepateikė jokių pateisinamųjų dokumentų (apie teisėją užgulusius rūpesčius komisijos nariai sužinojo tiktai per posėdį), vis dėlto jai iškėlė drausminę bylą. Vėliau teisėja pateikė atitinkamus dokumentus, todėl Teisėjų garbės teismas apsiribojo jos svarstymu.
"Auklėjimo" priemonės vaisių neduoda
Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariai jau antrąkart turėtų susitikti su Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėju Valdu Kaireliu. Jis jau buvo svarstomas už bylų vilkinimą, procesinių veiksmų neatlikimą. Štai 2001 metų rugsėjo 13 dieną paskelbęs nuosprendį V. Kairelis tiktai 2003 metų kovo 3 dieną išsiuntė vykdomuosius raštus dėl civilinio ieškinio. Jis kažkodėl pamiršo, jog tai padaryti turėjo per 3 dienas. Aplaidumu nebuvo galima kaltinti teismo raštinės, nes bylą laikė teisėjas. Išaiškintas ir kitas panašus atvejis. V. Kairelis paskiria fonoskopinę ekspertizę, kuri pagal lydraštį turėjo būti išsiųsta atlikti 2001 metų kovo 14 dieną, tačiau apie tai jokių duomenų nebuvo rasta. Taigi nuo 2001 metų vasario 27 dienos iki... 2005-ųjų gegužės 19-osios minėtoje byloje nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai. Galima įsivaizduoti, kaip jautėsi žmonės, nesulaukiantys jokio sprendimo. Beje, galima įžvelgti ir kitą tokio poelgio prasmę - jeigu nusikaltimas nesunkus, dėl teisėjo aplaidumo byla gali sulaukti senaties. Taigi tokiu atveju kaltininkas tiktai apsidžiaugtų. O kaip turėtų jaustis nukentėjėlis?...
Teisėjų garbės teismas V. Kaireliui jau yra paskyręs papeikimą (beje, griežčiausia bausmė, kurią gali teisėjui skirti šis teismas - siūlymas atleisti iš darbo), tačiau teisėjas šią nuobaudą apskundė. Jis motyvavo tuo, jog drausminę bylą inicijavo asmuo, neturintis teisės to daryti. Mat teikimą pasirašė Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (pagal įstatymą tokią teisę turėjo tiktai minėto teismo pirmininkas), tačiau tuo metu pirmininkas ėjo apygardos teismo vadovo pareigas, taigi negalima sakyti, jog tokios teisės neturėjo... V. Kairelis bandė "mėtyti akmenukus" ir į Teisėjų etikos ir drausmės komisijos daržą. Ji buvo kaltinama tuo, jog teikimą dėl drausminės bylos iškėlimo nagrinėjo pasinaudojusi proga, kai V. Kairelis atvyko į Teisėjų tarybos posėdį. Tačiau komisijos pirmininkė patikino, jog net į tris posėdžius V. Kairelis neatvyko, todėl ir buvo pasinaudota galimybe svarstyti teikimą jam dalyvaujant Teisėjų tarybos posėdyje. Aukščiausiasis Teismas teisėjo skundą atmetė... Praėjusią savaitę V. Kairelis vėl turėjo dalyvauti minėtos komisijos posėdyje, tačiau paprašė atidėti šio klausimo svarstymą, motyvuodamas, jog nori išsiaiškinti, ar nesidubliuoja jam reiškiami kaltinimai.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija svarstys ir Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus veiksmus. Neseniai jis buvo sustabdytas neblaivus už automobilio vairo. Teisėjo kraujyje buvo rasta net 2,57 promilės alkoholio. Tai - sunkus girtumo laipsnis. Komisijos pirmininkė L. Garnelienė pripažino, jog tokie dalykai tikrai netoleruotini.
Drausminės bylos - slenkstis karjerai?
Tai patys "rimčiausi" teisėjų nusižengimai, tačiau dažniausiai juos tenka svarstyti už padarytas avarijas. Teisėjai pripažįsta, jog būtų daug patogiau jiems, kaip ir visiems piliečiams, sumokėti baudą, o ne keliauti į komisijos posėdį. Svarstymo rezultatai atsiduria teisėjų asmens byloje. O tai atsiliepia jų tolesnei karjerai. Pavyzdžiui, turėdami galiojančias nuobaudas, teisėjai negali tapti aukštesnės pakopos teismo teisėjais. Tačiau tai nereiškia, jog drausminės nuobaudos visiems svarstomiesiems sugadina likusį gyvenimą. Juk visais atvejais atsižvelgiama, kokio pobūdžio pažeidimas yra padarytas...
L. Garnelienė neslėpė, jog nėra lengva "teisti" savo kolegas, tačiau komisijos nariai stengiasi teisėjams nuoširdžiai paaiškinti tas priežastis, dėl ko jie atsidūrė komisijoje. Teisėjai galbūt tai supranta, tačiau ne visų reakcija būna vienoda. L. Garnelienė visuomet prašo sprendimo motyvų nesiaiškinti koridoriuose, nesiginčyti, o pasielgti taip, kaip numatyta procese. Dauguma teisėjų taip ir padaro - paskirtą nuobaudą apskundžia Aukščiausiajam Teismui. Beje, teismų primininkai suinteresuoti geru teisėjų darbu, todėl savo pavaldiniams atlaidžiauti nelinkę...
