Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės policijos komisariato pareigūnai tiria dvi naujas šeimynines istorijas, neapsiėjusias be kraujo ir kapinių. Abiem atvejais kartu gyvenusias sugyventinių poras lydėjo ne tik noras susikurti naują laimę, tarsi užbraukus nemielą praeitį, bet ir kasdieniai konfliktai, vergystė alkoholiui.
Puikavosi jaunesne sugyventine
Prieš keletą metų marijampolietė Jolanta Wusowski (33 m.) ir netolimo Pakusinės kaimo gyventojas Algimantas Padolskis (48 m.) tapo sugyventinių pora. Abu jau buvo ragavę santuokinio gyvenimo. Algimanto vaikai jau suaugę, gyvena savarankiškai. Jolantos praeitis - margesnė. Būdama dvidešimtmetė, ji ištekėjo ir tapo Raibikiene, su vyru Audrium augino dukrelę. Kai mažylė buvo vos poros metukų, sutuoktinių kasdienybė pradėjo dominti Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojus, nes neabejingi kaimynai vis pranešdavo, kad jauniems tėvams labiau rūpi ne dukrelė, o laisvas gyvenimas, kompanijos, "gastrolės". Netrukus Raibikių dukrelę pradėjo globoti Audriaus motina, o tikrajai gimdytojai buvo atimtos motinystės teisės. Mergytės atsisakė ir jos tėvas, tokį apsisprendimą patvirtinęs pas notarą. Kiek vėliau vyrui irgi buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia vienintelės dukrelės atžvilgiu.
Prieš septynerius metus Jolanta turbūt buvo kupina vilčių pradėti naują gyvenimą - oficialiai išsiskyrusi su Audriumi, Marijampolėje ištekėjo už Vokietijoje gyvenančio lenkų kilmės vyro. Šitaip ji tapo ponia Wusowski. Jolantos gyvenimo faktai išduoda, kad ir ši santuoka nebuvo laiminga. Antraip ji nebūtų atsidūrusi Pakusinės kaime, pas Algimantą Padolskį. Pastarasis, kalbama, labai puikavosi turįs penkiolika metų jaunesnę moterį.
Pora kartu gyveno keletą metų. Bendrų vaikų jie neturėjo, tačiau bendrų pomėgių netrūko. Sugyventiniai buvo įsikūrę Algimanto tėvų namuose. Juose tebegyvena Algimanto motina ir brolis. Padolskius pažįstantys žmonės teigė, kad Jolanta gana greitai užėmė aršios marčios vietą ir nebuvo paklusni svetimos pastogės gyventoja. Sugyventinių pora bandė kurtis savo lizdą - nenorėjo, kad į jų kasdienybę būtų kišamasi.
Lovoje - šalia lavono
Lemtingąją dieną sugyventiniai savo kambaryje buvo vienu du ir gėrė. Tuoj po vidurdienio motina sunerimo, kad staiga liovęsis girtavusių sūnaus ir Jolantos už sienos keltas triukšmas. Kai ji susiruošė pasidomėti, kas nutikę, ir nuėjo į Algimanto kambarį, savo sūnų, gulintį skersai lovos, rado be gyvybės ženklų. Kraujo dėmės išdavė, kad atsitikusi nepataisoma nelaimė. Jolanta miegojo toje pačioje lovoje - užkritusi ant sugyventinio. Motina pastebėjo ir numestą peilį. Ji instinktyviai jį pakėlė, surinko dar kelis ir išsinešė. Kito kelio nebuvo - kviesti policiją. Skausmo apimta motina raudodama priekaištavo Jolantai, kad nuvarė sūnų į kapus, tačiau šioji prabudusi, rodės, nieko nesuprato - tebebuvo agresyviai nusiteikusi.
Atvykus įvykio tyrėjų grupei, senoji namų šeimininkė tenorėjo vieno - kad Jolantos nė kojos nebebūtų gedulo prislėgtuose namuose. Ekspertas teigė, kad Algimantas sužalotas peiliu į koją - likusios trys durtinės žaizdos. Vienas dūris buvęs itin pavojingas gyvybei - nukirsta kraujagyslė. Nelaimėlis nukraujavo, nes niekas jam, sužalotam, nesuskubo į pagalbą.
Atgailauti nelinkusi
Pareigūnų kalbinama Jolanta mažai ką tešnekėjo, nes buvo ir sutrikusi, ir labai girta (nustatyta per 3 promiles alkoholio kraujyje). Moteris buvo nugabenta į areštinę. Ir kitą dieną ji negalėjo tiksliai paaiškinti, dėl ko susipykusi su sugyventiniu - esą begerdami baręsi "už viską". Jolanta išlemeno, kad negerai išėjo - Algimantas buvęs geras žmogus, nenusipelnęs tokios mirties. Tačiau teisme, skiriant įtariamajai suėmimo sankciją, Jolanta jau buvo tarsi tvirtesnė ir nelinkusi atgailauti - ji pateikė gynybos versiją, esą Algimantas ją puolė pirmas.
Jolanta jau anksčiau yra teista už vagystes. Tuomet ji dar buvo žinoma Raibikienės pavarde. Po Algimanto nužudymo Jolanta suimta dviem mėnesiams.
Mįslinga tragedija Daugirduose
Žudiku, nelaukiant net eksperto išvadų, paskubomis apskelbtas ir Daugirdų kaimo (Marijampolės sav.) gyventojas Algirdas Sakalauskas (48 m.). Tiesa, po mirties.
Algirdas, kadaise turėjęs šeimą, vėliau patyrė ir viengungio, ir nerūpestingo, išrankaus meilužio dalią. Kalbama, kad šis vyras sėslėsnis tapo, kai sugrįžo į Daugirdus iš įkalinimo įstaigos, kur kalėjo už nužudymą, ir įsikūrė kitame rajone gyvenančios motinos nupirktame bute. Algirdas, trečiosios grupės invalidas, mėgavosi laisve - turėjo ir vieną sugyventinę, ir kitą, o visai neseniai esą gyveno su dviem moterimis iš karto. Galiausiai viena jų buvo priversta išeiti (sako, kad išėjo verkdama), o Zita Beniuškevičiūtė (45 m.) pasiliko. Abu girtaudavo, triukšmaudavo, mušdavosi. Laimei, tokiu savo elgesiu jiedu per daug neerzindavo keliabučio namo kaimynų, nes laiptinėje gyveno vieni. Namų aplinka sugyventiniai nesirūpino - ir laiptinė, ir butas labiau primena "bomžų" buveinę.
Poros, nematytos apie savaitę, pasigedo viena kaimynė, gyvenanti kitoje laiptinėje. Ji į Algirdo butą nepateko, nes iš vidaus buvo stipriai užremtos durys. Blogomis nuojautomis moteris pasidalino su kitais kaimynais. Šie, pastoviniavę prie Algirdo buto durų, pajuto sklindantį itin nemalonų kvapą ir girdėjo televizijos programas rodantį televizorių. Žmonės jėga pateko į butą. Po šio šturmo jiems beliko kviesti policiją.
Atvykusius pareigūnus pasitiko kraupus vaizdas: lovoje gulėjo negyva Zita, o prie lovos, ant kėdės, buvo susmukęs irgi nebegyvas Algirdas. Likę pėdsakai išdavė, kad vyro kūnas išniręs iš kilpos, pritvirtintos prie vamzdžio. Ekspertas patvirtino, kad Algirdas pasikoręs.
Abu kūnai buvo stipriai apirę (žmonės mirę prieš gerą savaitę), kambaryje tvyrojo dvokas, net ir visko mačiusius pareigūnus skubiai ginęs laukan. Nustatyta, kad moteris mirusi anksčiau, o vyras galėjęs vaikštinėti prie Zitos lavono dar kelias dienas. Apleistame kambaryje buvo likę keli tušti buteliai nuo degtinės. Gali būti, kad juos ištuštino jau tik vienas likęs Algirdas.
Užtat Daugirduose beveik nebuvo abejojančiųjų, kad Zita - sugyventinio smurto auka (esą jis žinojęs, per kur mušti, kad neliktų žymių).
- Dabar jau turime eksperto atsakymą, kad Zitos Beniuškevičiūtės mirtis nebuvo smurtinė, - sakė įvykį pradėjusi tirti policijos tyrėja Aldona Vilkienė. - Moteris turėjo rimtų sveikatos problemų, tačiau jų nesprendė. Alkoholis jos sveikatos būklę tik blogino. Taigi išeitų, kad Algirdas nepelnytai apšauktas esąs žudikas.
Zita neretai vaikščiodavo paženklinta Algirdo smūgių. Į policiją ji nesikreipdavo, niekam nesiskųsdavo. Kodėl moteris vis tiek gyveno su smurtaujančiu vyru, atsakyti galėtų tik ji pati. Seniūnijos darbuotojai teigė negalį suprasti, kodėl prie girtaudavusio ir triukšmaudavusio Algirdo vis traukdavo moteris.
