Jau praėjo daugiau nei pusė metų nuo rusų povandeninio atominio laivo "Kurskas" žūties, tačiau vis dar neaiškios avarijos aplinkybės. Pastaruoju metu daugelis specialistų linkę manyti, kad sprogimai "Kursko" denyje nugriaudėjo dėl nesklandumų torpedų paleidimo skyriuje.
Gaisras torpedų skyriuje
Povandeninis atomlaivis "Kurskas" - vienas Rusijos laivų, buvusių nuolatinėje kovinėje parengtyje. Todėl šiame povandeniniame atomlaivyje nuolat buvo pilnas ginkluotės komplektas, kurį sudaro 18 torpedų ir 24 sparnuotosios raketos. Taip buvo ir tą lemtingąją dieną, tik su viena išimtimi - vietoje 2 tikrų torpedų buvo paimtos mokomosios. Tokiomis torpedomis ir raketomis šaudoma per įvairius manevrus ir apmokymus, sprogmenys jose pakeistos smėliu. Taigi nelaimės metu "Kurske" tebuvo 16 kovinių torpedų. Viena mokomoji torpeda turėjo būti iššauta per manevrus Barenco jūroje, kita buvo atsarginė. Dar neišplaukus iš uosto mokomosios torpedos specialia automatine įranga buvo įstatytos į paleidimo vamzdžius.
Po to, kai "Kurskas" iššovė mokomąją sparnuotąją raketą, nuo tiltelio atėjo įsakymas iššauti torpedą. Tačiau sistemoje kilo kažkokių nesklandumų. Torpeda iš vamzdžio neišėjo.
Paleidimo sistemos aukos?
Pagal visus jūrų laivyno reikalavimus, siekiant išvengti nelaimingo atsitikimo, neišėjusi iš paleidimo įrenginio torpeda turi būti pašalinta iš laivo. Greičiausiai tai būtų išgelbėję ir "Kursko" įgulą, tačiau...
Kai tik povandenio atomlaivio vadas sužinojo, kad torpeda nebuvo paleista, suprato, kad jo gali laukti nemalonumai.
Greičiausiai laivo vadas Genadijus Lijačinas nusprendžia pašalinti iš paleidimo vamzdžio neišėjusią mokomąją torpedą ir įdėti kitą. Vykdant šią operaciją greičiausiai užsidega torpedos variklis ir nugriaudėja pirmasis sprogimas. Laivo vadui pranešama apie pirmajame skyriuje prasidėjusį gaisrą. Tačiau kapitonas žino, kad net ir esant itin aukštai temperatūrai kitos torpedos neturėtų sprogti. Tuo metu pirmajame skyriuje vyksta kova dėl laivo ir įgulos gyvybių. Labai tikėtina, kad jau tada vadas praneša kovinių manevrų štabui apie laive susidariusią padėtį.
Greičiausiai gaisras tampa nebevaldomas ir dėl itin aukštos temperatūros (ji galėjo siekti apie 3 000 laipsnių) sprogsta kelių kitų torpedų varikliai ar užtaisai. Apytikslius specialistų apskaičiavimais, sprogimo jėga pirmajame skyriuje siekė apie 3 000 atmosferų. Sprogimo banga bematant sugniuždė visas povandeninio laivo pertvaras iki pat ketvirtojo skyriaus.
Kaip tuomet nukentėjo NATO povandeninis laivas?
Iki tol rusai labai garsiai skelbė, kad "Kurskas" susidūrė su vienos NATO valstybės povandeniniu laivu. Jie tikino Barenco jūros dugne radę nedidelius povandeninio laivo nuolaužų fragmentus, kurie tikrai nepriklausė "Kurskui". Naujoji versija paaiškina ir tai.
Netoliese plaukiojęs NATO povandeninis laivas galėjo nukentėti nuo "Kursko" sprogimų sukelto hidrodinaminio smūgio. Specialistai mano, kad NATO povandeninis laivas galėjo patirti labai didelių nuostolių, netgi galėjo sugesti jo atominis reaktorius. Tikėtina, jog buvo ir žmonių aukų. Rusijos specialistų teigimu, greičiausiai NATO povandeniniam laivui dar ilgai teko "laižytis žaizdas", o iš Barenco jūros grįžti dyzelinių variklių dėka.
Nuo hidrodinaminio smūgio galėjo nukentėti net ir Rusijos karinio laivyno flagmanas kreiseris "Petras Didysis", per sprogimą buvęs kiek tolėliau nuo "Kursko". Įtarimus sustiprina ir tai, kad neseniai šis laivas stovėjo dokuose ir buvo remontuojamas.
Kaip pasakojo povandenininkai veteranai, hidrodinaminė banga po sprogimo povandeniniame laive iš tiesų pasižymi nemaža griaunamąja jėga. Tai liudija ir 1969-aisiais Rusijos Poliarno uoste įvykusi avarija. Tuomet dyzelinio povandeninio laivo torpedų skyriuje taip pat nugriaudėjo sprogimas. Laivas nuskendo, o kiti du uoste stovėję povandeniniai laivai buvo rimtai apgadinti.
Stuksenimų paslaptis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie nelaimę Barenco jūroje sužinojo tik tada, kai kariškiai suprato, jog nuslėpti avarijos nepavyks. Kaip ir paprastiems šalies piliečiams, jam melavo apie kažkokius neva girdimus stuksenimus laivo viduje, apie tai, kad su ekipažu pavyko susisiekti, ir apie daugybę kitų dalykų, nors kariškiai puikiai žinojo, kas įvyko. Dar kitą dieną pagrindinis povandeninių atominių laivų, galinčių gabenti sparnuotąsias raketas, konstruktorius Igoris Baranovas teigė, jog "Kursko" įgula nebegyva, o iš nuskendusio povandeninio laivo tepavyks ištraukti 15-17 žuvusiųjų kūnų.
Būtent dėl šios, švelniai tariant, neobjektyvios informacijos, pateiktos prezidentui ir tautai, iš pradžių buvo nutarta iškelti nuskendusį atomlaivį jūros dugno, nors laivų statytojai profesionalai priešinasi tokiam sumanymui ir teigia, jog būtų kur kas saugiau palikti "Kurską" jūros dugne. Tačiau autoritetingo žmogaus, galinčio įtikinti Vladimirą Putiną pakeisti savo nuomonę, neatsiranda.
Ypatingą pavojų kelia raketų šachtos ir jose esančios 22 sparnuotosios raketos, kurios iki šiol nesprogusios guli Barenco jūros dugne kartu su "Kursku". Po katastrofos visos raketų šachtos buvo užlietos vandeniu. Per avariją raketos (o ypač jautrūs jų galvučių blokai) galėjo būti pažeistos, jose galėjo atsirasti įtrūkimų. Raketos iki šiol nesprogo, tačiau gali būti, kad sprogs vos tik pajudintos, pradėjus "Kursko" iškėlimo darbus.
Norėdama atsikratyti bent dalies atsakomybės dėl įvykusios nelaimės, Rusijos karinio jūrų laivyno vadovybė pareiškė, kad visas "Kursko " tipo povandeninių atominių laivų projektas iš esmės nereikalingas, jiems buvo primestas. Su kariškiais negalima nesutikti. Ypač daug pastangų įrodinėjant "Oscar 2" (taip šį Rusijos povandenių laivų tipą vadina NATO) tipo atomlaivių reikalingumą dėjo įvairūs Rusijos karinių mokslinių tyrimų institutai. Šio tipo povandeniai laivai yra patys moderniausi Rusijos laivyne. Jie tapo naujausios karinės technikos bandymų poligonu. Pavyzdžiui, "Kurske" buvusios sparnuotosios raketos sugeba mąstyti. Dirbtinis raketos intelektas pats pasirenka, kurį priešo flotilės laivą susprogdinti, sugeba išvengti priešraketinės gynybos, be to, kitoms povandeniniame laive esančioms raketoms siunčia "patarimus", kaip atakuoti priešą.
Tačiau mokslininkai jokiu būdu nesiruošia prisiimti kaltės dėl "Kurską" ištikusios nelaimės. Garsus akademikas Igoris Spaskis neseniai Sankt Peterburge įvykusioje tarptautinėje konferencijoje pareiškė, kad tragedijos priežastis - ne "Kursko" konstrukcija, o netinkama povandeninio atominio laivo eksploatacija ir prastai paruošta įgula...
O tuo metu Vakaruose...
Užsienio specialistai neskuba reikšti savo nuomonės dėl naujosios "Kursko" žūties versijos, nors ji jiems ir naudinga, kadangi atmetama susidūrimo su NATO povandeniniu laivu galimybė. Keletas Didžiosios Britanijos povandeninio laivyno specialistų pareiškė, kad tokia versija bent jau ne tokia fantastiška nei buvusios prieš tai, tačiau kartu abejoja, ar rusai kada nors atskleis visą tiesą. Britai neigia galimybę, jog vien tik hidrodinaminė smūgio banga galėjo taip smarkiai apgadinti jų arba amerikiečių povandeninį laivą. "Jei "Kursko" viduje būtų sprogę net keletas ar keliolika torpedų, visi poros jūrmylių spinduliu buvę laivai būtų tai pajutę, tačiau kažin ar būtų nukentėję taip smarkiai, kad jūros dugne liktų nuolaužos", - teigė britų povandenininkai. O kalbas apie neva britų ar amerikiečių laive buvusias žmonių aukas jie vadina tiesiog absurdiškomis. Tie patys specialistai linkę manyti, jog ne veltui "Kursko" žūtį gaubia tokia paslaptis, ne veltui laivą norima iškelti. Jų manymų, greičiausiai nuskendusiame povandeniame laive liko kažkokių karinių paslapčių, kurios greičiausiai ir tapo laivo žūties priežastimi. Tai ir paaiškina norą nuslėpti nelaimę, dezinformacijos skleidimą bei užsienio specialistų vengimą. "Tokie modernūs povandeniniai laivai dėl smulkmenų neskęsta", - reziumuoja britai.
