Aštuoniolikmetės austrės Natašos Kampuš, maniako pedofilo nelaisvėje praleidusios 8 metus, istorija tampa pelningu bizniu.
Kalbama, jog spalį Nataša Kampuš Niujorke gali būti paskelbta "Metų moterimi". Po išlaisvinimo jos gyvenimas nė kiek nepagerėjo - naujieji "globėjai" atvirai stengiasi pasipelnyti iš jos ilgamečių kančių. Vien tik pirmasis merginos televizijai duotas interviu atnešė 600 tūkstančių eurų pelno.
Pagrobimas. 1998-ųjų kovas
Nataša, kuriai tuo metu buvo vos 10 metų, dingo 1998-ųjų kovo 2-ąją. Nesulaukę grįžtančios iš mokyklos, tėvai kreipėsi į policiją ir ši ėmėsi mergaitės ieškoti po visą Austriją.
Keletas žmonių matė, kaip panašią mergaitę kažkoks vyriškis įsitempė į baltą mikroautobusą. Buvo patikrinti šimtai tokių mašinų savininkų Vienoje ir jos priemiestyje. Tarp jų, kaip paaiškėjo praėjus keleriems metams, buvo ir pagrobėjas - psichopatas Volfgangas Priklopilas. Į patikrinimą jis reagavo ramiai. Pasakė, jog tą dieną tikrai važiavo savo mašina į miestą pirkti statybinių medžiagų. Iš Čekijos kilusio elektriko namai nebuvo apieškoti - buvo tiesiog patikėta jo žodžiais...
Savo auką maniakas paslėpė po garažu esančiame 6 kvadratinių metrų ploto rūsyje. Iš pradžių buvo baisu. Būdama užrakinta, ji šaukdavo, daužydavo į sieną butelius, tikėdamasi, jog taip atkreips kaimynų dėmesį. Pasak jos, tikrai būtų išprotėjusi, bet, praėjus pusmečiui, Volfgangas pradėjo kartkartėmis ją išvesti iš rūsio į namą.
Po dvejų įkalinimo metų maniakas pagerino sąlygas savo aukai. Jis leido mergaitei kartu su juo pusryčiauti, klausytis radijo ir skaityti jo parinktus laikraščius. Jis palikdavo jai vadovėlius, užduodavo pamokas ir tikrindavo, kaip jos atliktos. Volfgangas su ja šventė Kalėdas, Velykas ir jos gimtadienius. Netgi dovanojo dovanas. Maniakas įtikinėjo: gyvendama su juo, ji išvengs viso aplinkos purvo - narkotikų, alkoholio, blogų draugų.
"Aš sau pasižadėjau: kai užaugsiu ir tapsiu stipresnė - pabėgsiu, - sakė mergina. - Aš dėl savęs nebijojau. Mirtis man reiškė išsilaisvinimą. Bet jis sakė, kad nužudys kaimynus, jei tik prašysiu jų pagalbos, paskui susidoros su manimi ir galiausiai nusižudys pats."
Pabėgimas. 2006-ųjų rugpjūtis
Šių metų rugpjūčio 23-iąją Natašai pavyko pabėgti nuo savo kankintojo. Volfgangas liepė jai išvalyti jo mašinos saloną. Tuo metu jam kažkas paskambino į mobilųjį telefoną. Dulkių siurblio keliamas triukšmas trukdė jam kalbėtis ir Volfgangas išėjo iš garažo, palikęs jo duris praviras...
Nataša suprato, jog tai jos šansas. Išbėgo į kiemą, paskui - už vartų, į gatvę, šaukdama praeiviams, kad šie iškviestų policiją. Ją išgelbėjo senutė, į kurios langą mergina pasibeldė.
Vėliau vyko atpažinimas. Tai, kad ji - būtent Nataša Kampuš, patvirtino DNR tyrimai, charakteringas randas ant kūno ir dokumentai, kurie buvo rasti kratos metu maniako namuose.
Pats 44 metų bedarbis elektrikas, sužinojęs apie savo aukos pabėgimą, puolė nuo geležinkelio tilto po artėjančiu traukiniu. Volfgangas Priklopilas buvo palaidotas rugsėjo 8-ąją vienose iš Vienos kapinių, neįvardytoje kapavietėje.
Praėjus porai savaičių po pabėgimo Nataša Kampuš atsigavo ir Austrijos kanalui ORF davė pirmąjį 40 minučių trukmės interviu, kurį, šluostydami ašaras, žiūrėjo milijonai teležiūrovų. Tiesa, interviu buvo kiek "apšlifuotas" - mergina pati rinkosi klausimus ir neatsakinėjo į pačius aštriausius. Tarp jų ir į pagrindinį - klausimą apie jos seksualinius santykius su V. Priklopilu. Iškart po transliacijos pasklido gandai: Nataša neva turėjo romaną su pagrobėju ir pabėgo po barnio su juo.
Dabar paaiškėjo naujos, keistos šios tragiškos istorijos smulkmenos. Žurnalistai teigia, jog mergaitė augo nedarnioje šeimoje. Ji buvo trečiasis vaikas šeimoje (yra dar dvi vyresnės seserys). Tėvai dažnai pykdavosi, o prieš jos pagrobimą buvo ir visai išsiskyrę. Kaimynai tvirtina, jog iki 9 metų mergaitė sirgo enureze (šlapimo nelaikymu). Motina nuo aplinkinių ir neslėpė jos ligos. Ant mergaitės kūno būdavo pastebima ir mušimo žymių.
Ar ne todėl Nataša po išsilaisvinimo nenoriai susitinka su gimdytojais, nenori gyventi nei su tėvu, nei su motina?
Kalbos. 2006-ųjų rugsėjis
Psichologai teigia, jog taip vadinamą Stokholmo sindromą (auka iš pradžių nekenčia savo pagrobėjo, o paskui pradeda jausti jam teigiamus jausmus) Nataša visgi turėjo. Daugeliui susidaro įspūdis, jog už to pagrobimo ar dar iki jo slypi daug neaiškumų.
Yra duomenų, jog maniako namuose dažnai buvodavo jo motina, užeidavo draugas. Jie pažinojo Natašą. Ją matė kaimynai. V. Priklopilas jiems sakė, jog tai jo tolima giminaitė iš provincijos. Kartais jis nusivesdavo ją į netoliese esančią kavinukę ar vaikštinėdavo po miestą. Šių metų žiemą jis visai dienai buvo išsivežęs Natašą į vieną Austrijos kalnų slidinėjimo kurortų. Tačiau sunku patikėti, kad nelaisvėje jai buvo gera gyventi: po išsilaisvinimo aštuoniolikmetė mergina tesvėrė 42 kilogramus, per 8 metus tepaaugo vos 15 centimetrų.
Interneto puslapiai mirgėte mirga prieštaringais spėliojimais: neva Nataša tik iš pradžių buvo auka, o paskui tapo tiesiog ją globojusio vyro sugyventine ir net nemėgino nuo jo pabėgti, nors tam turėjo daug galimybių!
Tačiau kad ir kas būtų manoma apie šią istoriją, kad ir kaip kalbėtų apie Natašą, ji vis dar visuomenės dėmesio centre. Ditmaras Ekkeris, iki šiol buvęs "požemio mergaitės" ir žiniasklaidos tarpininku, tokio ažiotažo priežastis komentuoja savaip: "Tai vyriškų fantazijų mišinys, tai instinktyvus siaubas vien pagalvojus apie mergaitę, palaidotą gyvą ir prisikėlusią iš tokios skylės, kaip feniksas iš pelenų."
O kaip gyvena "Riazanės maniako" aukos?
2000-ųjų metų rugsėjo 30-osios vakarą autoagregatų gamyklos darbininkas Viktoras Mochovas (50 m.) sutiko pavėžėti iš šokių grįžtančias dvi Riazanės merginas - 17 metų Leną ir 14 metų Katią. Pakeliui jis pasiūlė joms išgerti po gurkšnelį degtinės...
Atsibudo jos Skopino mieste, specialiai žemėje iškastame trijų aukštų bunkeryje. Čia visiškoje tamsoje ir praleido 44 mėnesius. V. Mochovas jas reguliariai lankydavo ir... prievartaudavo. Per tą laiką vyresnioji - Lena - pagimdė du kūdikius.
Išsivaduoti joms pavyko tik po to, kai Katiai kažkokiu stebuklingu būdu pavyko perduoti raštelį "į laisvę". Maniakas buvo suimtas. Riazanės srities Skopino miesto teismas V. Mochovui skyrė 17 metų nelaisvės.
Šiuo metu Katia psichologiškai atsigavusi nuo to, ką jai teko išgyventi. Ji mokosi 11-oje vakarinės mokyklos klasėje ir svajoja tapti dizainere. Baigusi mokyklą ketina susituokti su vaikinu, su kuriuo draugauja jau beveik metus.
Lena ištekėjusi. Mokosi pedagoginiame institute. Po išlaisvinimo iš bunkerio vaikus ji atidavė į vaikų namus ir nė sykio jų neaplankė. Ji mano, jog tai ne jos vaikai.
Vengrijos "Nataša"
Panaši tragiška istorija Vengrijoje taip pat susilaukė didelio viešo susidomėjimo. Mergina, kuriai dabar 27 metai, Budapešto pakraštyje, daugiaaukščio namo bute praleido 13 metų, nė karto neišėjusi į gatvę.
Kai jai sukako keturiolika, tėvas, kuris dirbo kalėjimo prižiūrėtoju, uždraudė jai lankyti mokyklą ir užrakino ją kartu su ligos prie lovos prikaustyta žmona. Jis nuolat prievartavo dukrą jos sergančios motinos akyse, mušdavo abi. Kaimynai net neįtarė, kas vyksta už užrakintų durų.
Viskas paaiškėjo tik dabar, kai tėvas prievartautojas mirė. Su mergina nuolat dirba socialinės pagalbos darbuotojai. Pasak jų, merginos intelektas prilygsta dvylikamečio vaiko intelektui, jis mirtinai išblyškęs veidas, išgąstingas žvilgsnis. Su pašaliniais žmonėmis geba bendrauti ne ilgiau kaip 15 minučių.
Prieš keliolika dienų mirė ir jos mama. Vengriškoji "Nataša" kaip ir anksčiau gyvena "bute kalėjime", į gatvę išeina ypač retai.
