Petras IVANAUSKAS
Lietuva skęsta narkotikų liūne. Dar daugiau - pasaulyje mūsų šalis jau garsėja kaip sintetinių narkotikų gamintoja bei kokaino tranzito šalis. O Seimo nariai teigia, kad Narkotikų kontrolės departamentas, gaudamas didžiąją dalį lėšų, skirtų kovai su narkomanija, jas naudoja neracionaliai ir dirba neprofesionaliai.
Gamyba koncentruojasi apie Kauną
Organizuotos nusikaltėlių grupuotės žinodamos, kad, pardavinėjant ir gaminant narkotikus, gaunamas milžiniškas pelnas, šį verslą tvirtai paėmė į savo rankas. Jokios saviveiklos čia nėra ir negali būti. Atsiradęs bet koks saviveiklinis narkotikų pardavėjas tuoj pat išaiškinamas ir arba moka duoklę teritoriją kontroliuojančiai gaujai, arba tų pačių senų pardavėjų tuoj pat įduodamas policijai. Ir taip yra kiekviename narkobiznio bare. O jis labai platus. Rudens pradžioje Lietuvoje vyko tarptautinis forumas "Narkotikų problema Baltijos regione: nauji iššūkiai". Vieta forumui pasirinkta tikrai neatsitiktinai - Lietuvoje pagaminti sintetiniai narkotikai užplūdo Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Švediją, Norvegiją. Pats vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius pripažino, kad amfetamino gamybos laboratorijos dygsta kur kas greičiau, nei apie jas sužino kovos su narkotikais pareigūnai. Pirmoji tokia laboratorija buvo likviduota 1997 metais, po dviejų metų dar dvi, o po to pasipylė viena po kitos. Ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos narkotikų pramonės centras yra Kaunas. Šiame mieste gausu chemijos mokslus baigusios inteligentijos, čia veikia dvi farmacijos įmonės. Šalia - Jonava ir Kėdainiai, kuriuose irgi netrūksta nei chemikų, nei cheminių medžiagų. Kauno "Centro", "Vilijampolės šeimos" turi tokių įrengimų ir tokių aukštos kvalifikacijos specialistų, kad gali pagaminti bet kokius sintetinius narkotikus. Kai pakaunėje buvo demaskuota "Ecstasy" tablečių gamybos laboratorija, pareigūnai nustebo, kokio aukšto lygio technika čia buvo naudojama. Tokiai laboratorijai aptarnauti reikia vos vieno - dviejų specialistų, dirbančių vienoje pamainoje. Cheminis procesas paprastai nenutrūksta visą parą, tad iš po preso byra tabletės, kurios virsta litais, nusėdančiais Kauno mafijos kišenėse. Kažkada sklido legendos, kad tiek Henrikas Daktaras, tiek 2001-aisiais Vilniuje nušautas Remigijus Daškevičius buvo prieš narkotikų gamybą ir prekybą, bet sunku tuo patikėti. Galų gale šių dienų įvykiai patvirtino taisyklę, kad mafija nespjauna į jokius pinigus. Jaunieji naujosios kartos mafijos atstovai - dabar jau nuteisti Enrikas Daktaras, Rimas Daktaras, Mindaugas Česonis, Nerijus Šarovas - tapo ir naujoviškais narkotikų kurjeriais. Vietoj to, kad vargtų lėktuvuose, drebėtų muitinėse ir pasienio postuose, jaunieji mafijozai narkotikus pabandė siųsti greituoju paštu.
Kvaišalų pigimo metas
Dauguma Lietuvoj pagamintų narkotikų iškeliauja į Norvegiją, Švediją, Vokietiją, kur lietuviai yra suorganizavę platų narkotikų platinimo tinklą. Į šias šalis gabenami ne tik pačių pagaminti narkotikai, bet ir kokainas, kuris Lietuvą pasiekia iš Kolumbijos ir Karibų jūros valstybių. "Kokainą Lietuvoje vartoja gana nedidelis žmonių skaičius. Tačiau mūsų šalis patogi šio narkotiko tranzitui," - jau minėtame forume kalbėjo G. Furmanavičius.
Kokainas yra skirtas aukštuomenei, nes palyginti yra brangus. Pirmiausia jis pasirodė Kauno klubuose, kuriuose linksminasi turtuolių vaikai, o vėliau užkariavo ir Vilnių. Didėjant paklausai kokainas atpigo: jei 1999 m. gramas kokaino gatvėje kainavo 350 litų, tai dabar galima nusipirkti dvigubai pigiau. Panašiai yra ir su heroinu. Tik Lietuvą jis pasiekia ne iš Amerikos žemyno, bet iš Afganistano, Pakistano. Lietuvoje jo paliekama nedaug. Pagrindinis krovinys keliauja į Skandinaviją, Vokietiją.
Kanapės visiems
Lietuvoje plačiausiai naudojamos kanapės. Tai narkotikas, su kuriuo pirmiausia susipažįsta net 80 proc. narkomanų. Hipių laikais kanapės turėjo tik apie 3 proc. veikliosios medžiagos, o dabar visiems brukamos kultūrinės veislės kanapės turi net 30 proc. tetrahidrokanabinolio. Tad prieš kelis dešimtmečius hipiuojantis jaunimas, paragavęs kanapių, sugebėdavo laiku sustoti. Dabartinės kanapės "pasitenkinimą" teikia ne daugiau kaip porą metų, o vėliau pereinama prie sunkesnių narkotikų. Lietuvoje galima nusipirkti ir vietinės kilmės, ir olandiškų kanapių - marihuanos.
Narkotikų kontrolės departamentas išsiaiškino, kad kanapių greitai ir lengvai sugebėtų gauti 4,8 proc. apklaustųjų. Net 14,3 proc. teigė, jog šių narkotikų gautų per 24 valandas. Daugiausia teigusių, kad gana lengvai gautų kanapių - 15-34 metų vyrai. Ta pati apklausa parodė, kad nors kartą gyvenime narkotikų buvo siūlyta 18,5 proc. žmonių. Ketvirtadaliui apklaustųjų įsigyti kanapių buvo siūloma uždarame vakarėlyje, 16,9 proc. - klube, diskotekoje, 15,1 proc. - kažkieno namuose, 11,7 proc. - gatvėje, 6,1 proc. - mokykloje ar universitete, 3 proc. - kavinėje, bare ar restorane.
Forume taip pat buvo pateikti skaičiai, kad narkotikai smarkiai plinta laisvės atėmimo vietose. Juos vartoja apie 15 proc. nuteistųjų.
Dauguma - nepakantūs
Nors didžioji Lietuvos gyventojų dalis narkomanus laiko ligoniais, o ne nusikaltėliais, dar daugiau žmonių mano, kad jie turi būti baudžiami. Šią paradoksalią situaciją atskleidė Narkotikų kontrolės departamento kasmetiniame leidinyje paskelbti visuomenės apklausų rezultatai. Apie 70 proc. apklaustųjų teigė tikį, kad narkomaniją pavyktų sustabdyti griežtesnėmis bausmėmis. Dar kategoriškiau visuomenė nusiteikusi narkotikų prekeivių atžvilgiu. 61 proc. Lietuvos gyventojų sakė, jog pritartų, jei būtų nuspręsta už narkotikų prekybą bausti laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Narkotikų kontrolės departamento direktorės Audronės Astrauskienės teigimu, bendros nuomonės, ar griežtos bausmės atbaido žmones nuo narkotikų vartojimo, nėra. Pasaulyje atlikti kriminologiniai tyrimai rodo, kad nuobaudų sumažinimas neskatina narkotikų vartojimo. Priešingai - bausmių sumažinimas gali suteikti narkomanams geresnių galimybių ieškoti pagalbos bei likti visaverte visuomenės dalimi.
Seimūnai prieš valdininkus
O dabar apie tai, kad Narkotikų kontrolės departamentas dirba neprofesionaliai. Apie tai prabilo Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos vadovė Ramunė Visockytė ir Seimo narys Vidmantas Žiemelis. Pasak V. Žiemelio, Vyriausybė, dar nepatvirtinusi biudžeto, patvirtino Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos įgyvendinimo būdus 2006 metais. Tai "nekorektiškas elgesys".
Į žurnalistų klausimą, ar, nepaisant darbo trūkumų, NKD įsteigimas pasiteisino, Darbo partijos narė R. Visockytė atsakė, jog "steigimas pasiteisintų, jeigu būtų kitaip dirbama".
Esą departamento funkcija yra ne tik surinktą informaciją išplatinti, bet, ją išanalizavus, padarius išvadas, teikti rekomendacijas. Tačiau, anot R. Visockytės, departamento vadovai nesugeba organizuoti šio darbo.
Seimo Narkomanijos prevencijos komisija šiais metais rinko informaciją apie programos įgyvendinimo situaciją Lietuvoje. Išklausę NKD direktorės ataskaitų bei gavę atsakymų į pateiktas užklausas, komisijos nariai paruošė rekomendacijas Biudžeto komitetui.
Anot V. Žiemelio, programos strateginiai tikslai, kuriais siekiama sustabdyti ar sumažinti narkomanijos plitimą, nustatyti ir įgyvendinti pagrindines valstybės politikos gaires bei veiklos kryptis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės srityje, "iš esmės yra teisingi".
Tačiau konservatorius akcentavo, jog, įgyvendinant šią programą, narkomanijos augimo tempų ir narkotikų paklausos bei pasiūlos sumažėjimo pasiekti nepavyko.
Sudarytos darbo grupės išvadose teigiama, jog nesukurta efektyvi narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos sistema, nesudarytos reikiamos galimybės parinkti ir taikyti veiksmingas priemones mažinant narkomanijos ekonominę ir socialinę žalą.
Taip pat nesukurta asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, sveikatos priežiūros, reabilitacijos ir socialinės integracijos sistema.
Seimo narys pabrėžė, jog didžiausia problema yra ta, kad Lietuvoje nėra kur gydyti nepilnamečių, esą trūksta gydymo vietų. V. Žiemelio duomenimis, Priklausomybės ligų centruose yra apie 500 gydymo vietų.
Konservatoriaus teigimu, būtina paruošti teisinius aktus, kurie asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, suteiktų ligonio statusą.
Komisijos narys atkreipė dėmesį, jog narkomanijos prevencijai tarp vaikų ir jaunimo skirti tik 3 milijonai litų. Tai, anot parlamentaro, žinant, jog tokio amžiaus žmonės yra labiausiai pažeidžiami, tai labai maža suma.
Seimo komisija, pritarusi aukščiau pateiktoms išvadoms, nutarė rekomenduoti Biudžeto ir finansų komitetui Seime peržiūrėti lėšas, skiriamas institucijoms, dirbančioms šioje srityje.
Po tokios kritikos Narkotikų kontrolės departamento vadovai suruošė spaudos konferenciją ir pasidžiaugė, jog padėtis narkotikų prevencijos srityje Lietuvoje stabilizavosi. Tačiau seimūnus tuoj pat palaikė su narkomanija kovojančių visuomeninių organizacijų atstovai.
"Lietuvoje vis dar nesukurta sistema, kuri saugotų nuo narkotikų prasiskverbimo į visuomenę", - sakė visuomeninės organizacijos "Tėvai prieš narkotikus" pirmininkas Jurgis Gediminas Jakubčionis.
Jo nuomone, viena iš svarbiausių problemų yra tai, jog daugiau dėmesio skiriama narkomanų gydymui, o ne narkomanijos prevencijai. Anot J. G. Jakubčionio, "didžiausios lėšos skiriamos galutiniam produktui, kai jau praleistos visos progos užkirsti kelią narkomanijai", o to, jo manymu, neturėtų būti.
"Kol kas nėra sistemos, galinčios sustabdyti narkotikų plitimą, o visos šiuo metu vykdomos programos skatina tik dar didesnį narkotikų vartojimą", - teigė J. G. Jakubčionis.
Visuomeninių organizacijų atstovų nuomone, Lietuvoje prastėja Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos finansavimas, iki šiol neparengti narkotikų kontrolės ir narkotikų vartojimo prevencijos, narkomanijos gydymo, detoksikacijos ir reabilitacijos srityse dirbančių institucijų funkcijų aprašai, neįvertintos įstaigų, dirbančių narkotikų kontrolės ir narkotikų vartojimo prevencijos, narkomanijos gydymo ir reabilitacijos srityse, materialinės-techninės būklės bei veiklos galimybės.
