Liepos 27-ąją Ukrainoje, Lvove, aviacijos šventės metu įvyko didžiulė tragedija - didžiausia aviacijos šou istorijoje. Naikintuvas Su-27 nukrito į žmonių minią, užmušdamas per šimtą žmonių ir keliskart tiek suluošindamas. Tragedijos dieną jaunas Lvovo viengungis Aleksandras Rorocha į šventę atvyko su savo sužadėtine Natalija Malych, kuriai lėktuvo nuolauža sumaitojo dubens kaulus. Ligoninėje išgirdęs, kad jo mylimoji niekada nevaikščios, Aleksandras vedė Nataliją. Tai istorija apie gražią nesavanaudišką meilę bei tikruosius katastrofos kaltininkus.
Jie susipažino pernykštį rudenį lauko kavinėje. Aleksandras baigė verslo koledžą, tačiau neradęs darbo vairavo taksi ir kartą užsuko į kavinę puodelio kavos. Įėjęs pamatė įspūdingą ilgaplaukę ilgakoję merginą.
Po minutės jaunuoliai jau kalbėjosi, lyg seni pažįstami. Taip užsimezgė Aleksandro Rorochos ir Natalijos Malych draugystė bei meilė. Po pusmečio įsimylėjėliai abiejų tėvams paskelbė ką tik subrendusį spendimą 2002-ųjų rudenį susituokti. Kai Sašos šunelis Chučas vonios grindyse ėmė rausti duobę, vaikino mama išsigando: Ukrainoje tai blogas ženklas, ten laikoma, jog šuo kasą duobę karstui. Moteris skubiai užtaisė skylę, tik Chučas vis veržėsi į vonią, kur vėl ir vėl draskydavo grindis.
Liepos 27-ąją Natalija, Aleksandras bei geriausias jo draugas Dima Simonovas, kaip ir tūkstančiai kitų lvoviečių, nuvyko į aviacijos šventę. Netrukus ore tiesiai virš žmonių galvų ėmė vartytis galingas rusiškas naikintuvas Su-27. Tuomet ir įvyko tragedija. Lėktuvas tėškėsi į žmonių minią ir čiuožė subyrėdamas į šipulius, žudydamas naujas aukas. Tai įvyko vos keliasdešimt metrų nuo tos vietos, kur stovėjo Saša su kompanija. Vaikinas norėjo savo mylimąją pridengti kūnu, tačiau nespėjo - kažkokia jėga jį išvertė iš kojų. Dimą pargriovė atskridusi... nutraukta nepažįstamo žmogaus galva. Po kelių sekundžių atsipeikėjęs Aleksandras apsidžiaugė, kad liko nesužalotas, tik virsdamas smarkiai į betoną nusibrozdino alkūnes. Dima per stebuklą išvengė net ir menkiausio įbrėžimo, o štai Natalija gulėjo visa kruvina, iš didžiulės žaizdos nugaroje styrojo kaulo lūžgalys.
- Nebijok, man neskauda, - sužadėtinį ramino Natalija. - Tik kojos tirpsta.
Aleksandras merginą ištraukė iš naikintuvo nuolaužų bei mėsgalių - žmonės gulėjo suplėšyti į dvi, į tris dalis, kai kurie virtę koše. Vyrukas pašaukė pro šalį bėgusius kareivius. Jie nuplėšę atvilko stendą, ant kurio atsargiai paguldė sužeistąją. Šokinėdami per lavonus Saša su Dima su šiais "neštuvais" nuskuodė į sanitarinę palapinę. Aplink virė tikras pragaras: žmonės klykė ir blaškėsi pasidavę panikai, tad Aleksandrui kelią teko skintis kojomis. Vaikino sąmonėje įsirėžė kraupūs neužmirštami reginiai: blaškosi senukas, prie krūtinės spausdamas nuplėštą anūkėlio rankutę, parpuolusi ant kelių moteris raudodama glosto per pusę perplėšto vaiko galvytę ir t.t.
Sanitarinėje palapinėje Saša nerado net vaistinėlės. Apsidairęs pamatė karinį sanitarinį visureigį "UAZ". Su prie vairo sėdėjusiu kareivėliu buvo neįmanoma susikalbėti - jis žvelgė paklaikusiomis akimis ir drebėjo ištiktas šoko. Išmetęs kareiviuką iš kabinos lauk Aleksandras pats sėdo už vairo. Natalija buvo jau trečiasis nelaimėlis šioje mašinoje - ten jau kažkas buvo spėjęs paguldyti du žmones nutrauktomis kojomis. Įjungęs sireną Aleksandras pasuko ligoninės link, tačiau tuoj pat pakliuvo į kamštį. Dauguma laimingųjų, išvengusiųjų mirties ar sužalojimų, neišvengė šoko - vairavo nepaisydami nei eismo taisyklių, nei šviesoforų.
į Lvovo ligoninę įnešę merginą Aleksandras su Dima paguldė ant vežimėlio, tačiau į juos niekas nekreipė dėmesio - ligoninėje siautė sumaištis. Į ligoninę jau buvo atvežta tokių sužeistųjų, kokių ligoninės personalas kaip gyvas nebuvo matęs. Vienoje palatoje suradęs chirurgą, Aleksandras jį tempte atitempė iki Natalijos. Mergina tuoj pat buvo operuota. Po operacijos gydytojas nudžiugino, kad spėta paskutinę akimirką - sužeistajai buvo likę gyventi 5 minutes. Ir nuliūdino, jog Natalijai sutrupinti dubens kaulai, greičiausiai ji niekada nebevaikščios.
Kitą dieną ligoninės personalas nespėjo vaikyti per visas duris besibraunančių žurnalistų. Aleksandrą irgi pasitiko nedraugiškai:
- Jūs kas Natalijai Malych? Niekas, svetimas. Tai ir dinkite, kol neužnešėte infekcijos!
Tądien "niekas" į palatą pateko tik po grumtynių su sanitarais. Trečią dieną vaikinas turėjo dar aršiau stumdytis, atėjęs sužadėtinei paaiškino neturįs daugiau jėgų, paprašė už jo tekėti. Dauguma "sveikai mąstančių normalių žmonių" Aleksandrui už nugaros šnibždėjosi, jog vyrukas daro kvailystę - jei kada sumanys skirtis, privalės visą gyvenimą invalidei mokėti alimentus.
Vedybos įvyko rugpjūčio 6-ąją. Į liūdną ceremoniją palatoje Aleksandras atsivedė CMS darbuotoją, notarą. Buvo ir abi mamos. Nuo trankvilizatorių apdujusiai, be jausmų gulinčiai Natalijai vyras užmovė aukso žiedą. Po to žiedą atėmė - reanimacijoje negalima.
Graudinančią istoriją ištrimitavo laikraščiai. Jau kitą dieną į ligoninę atvyko Natalijos darbovietės vadovas, Lvovo mero pavaduotojas. Jaunamartei įteikė pintinę gėlių, 2000 grivinų (1400 litų. Ukrainoje vidutinis atlyginimas - 140 litų) bei kvitą atsiimti naują skalbimo mašiną. Merginai buvo pasakyta, jog ji pervedama į nemokamą instituto grupę, jos tėvams pažadėta įvesti telefoną, o Aleksandro mamai - apmokėti kelerių metų įsiskolinimą už butą. Po to (neužmiršę kartu pasiimti televizijų operatorius) ligoninėje lankėsi orūs Ukrainos Rados (Seimo), vyriausybės nariai.
Čia šią graudinančią istoriją būtų galima užbaigti, jei ne tolesni įvykiai. Atsitokėję po pirmo šoko Natalijos artimieji susizgribo, kad moteris negydoma! Be pirmosios, kraujavimą sustabdžiusios operacijos, niekas nedaroma, tik duodama tablečių, nuo kurių, žinia, kaulai, nesuauga. Lvove nėra specialistų. Aleksandro mama savivaldybėje išgirdo, jog Lvove nėra specialistų. Moteris į tai pagrasino netylėti, pagalbos kreiptis į tarptautines organizacijas. Valdininkai išsigando. Natalijos palatoje grindis imta mazgoti dukart per dieną, o po poros dienų iš Donecko buvo iškviestas Mokslinio turimojo instituto vedantysis specialistas traumatologas Grigorijus Lobanovas. Apžiūrėjęs sužeistąją gydytojas burbtelėjo, jog pas juos gydyta daug panašiai sužalotų šachtininkų, dauguma kurių šiandien vaikšto. Pasiūlęs moterį atvežti į Donecką G. Lobanovas išskrido atgal. Šįkart kariškiai neapsikiaulino - iš Vinicos atskraidino karinį lėktuvą, kuriuo Natalija Rorocha nuskraidinta į Donecką sunkioms operacijoms, po kurių - kas žino - gal tikrai vaikščios?
* * *
Lvovo oro uoste naikintuvas Su-27 sudužo 12 valandų 45 minutės. Internete paskelbti "juodojoje dėžėje" įsirašę paskutiniai šio lėktuvo lakūnų pokalbiai. Čia rasime, ką tarpusavyje kalbėjo naikintuvo vadas Vladimiras Toponaris bei antrasis pilotas Jurijus Jegorovas su skrydžio valdytojais iš žemės: Anatolijum Tretjakovu (po nelaimės nušalintu 14 aviakorpuso vadu), Jurijum Jaciuku - A. Tretjakovo padėjėju.
43 min. 00 s. V. Toponaris: - Vizualiai esame maždaug 10 kilometrų iki aerodromo. Prašau leisti žemėti.
43 min. 05 s. A. Tretjakovas: - Jus matau, leidžiu pradėti vykdyti programą.
43 min. 13 s. J. Jegorovas: - Vladimirai, suderink trimerius ir gal pradėkim iš trijų šimtų? - po pauzės. - Volodia, taip neskriskim, kam mums tai?
(Antrasis pilotas siūlo pradėti figūrą 300 metrų aukštyje, tačiau lėktuvo vadas kažką savavališkai daro ne pagal užduotį - manoma, pasuka į šoną).
43 min. 37 s. J. Jegorovas V. Toponariui: - Mes perkrauti, supranti. Šešios tonos, supranti?
(J. Jegorovas kolegai primena, kad bakuose 6 tonom daugiau kuro, nei būdavo per treniruotes. Reiškia, lėktuvas sunkesnis, mažiau paklusnus, inertiškesnis. Į tai orlaivio vadas tik atšovė: "Normaliai")
43 min. 43 s. V. Toponaris: - Kur gi žiūrovai, nachuj? A, štai, matau.
43 min. 49 s. J. Jegorovas: - Aš nematau, blia. Dešinėje jų nėra, jobtvojumatj!
(Ekipažas žiūrovus turėjo matyti dešinėje, tačiau žiūrovai lakūnams liko kitoje pusėje).
43 min. 54 s. V. Toponaris Žemei: - Pilotažą atlieku į kairę. Na ką, pradedam!
43 min. 58 s. J. Jaciukas iš aerodromo: - Kairiau, kairiau!
(...)
44 min. 36 s. įsijungia automatinis perspėjimas, jog lėktuvas pavojingai mažame aukštyje.
44 min. 39 s. J. Jegorovas: - Padarėme statinę.
("Statinė" - aukšto pilotažo figūra, kai lėktuvas apsisuka 360 laipsnių pagal išilginę ašį).
44 min. 44 s. J. Jegorovas: - Užtenka, kampas!
(Siūlo daugiau nebekelti lėktuvo priekio, nes dėl per didelio atakos kampo orlaiviui gresia pakliūti į suktuką ir nukristi).
44 min. 51 s. Lėktuvo kompiuterio balsas: - Maksimalus greitis, maksimalus greitis!
44 min. 58 s. J. Jegorovas: - Pasuk! Suk!
Po akimirkos kompiuterio balsas: - Ribinis atakos kampas, ribinė perkrova!
45 min. 01 s. Lakūnai atliko paskutinį manevrą. Lėktuvo nosis pavojingai pakelta, skrydžio vadovai pamato, jog lėktuvas gali rėžtis į žemę, todėl J. Jaciukas iš Žemės rėkia dar pasukti.
45 min. 02 s. J. Jegorovas: - Tiesink, jobtvojumatj!
45 min. 07 s. A. Tretjakovas: - Išvesk, pridėk variklio sūkių!!!
45 min. 11 s. aiškėja, kad naikintuvas greičiausiai nebeišsisuks. J. Jaciukas su A. Tretjakovu duetu klykia įjungti forsažą (jis seniai įjungtas), pridėti variklio sūkių (jie jau ir taip maksimalūs). Šių riksmų fone girdisi nesibaigiantys kompiuterio perspėjimai apie kritinį lėktuvo skrydžio atakos kampą bei kritinę perkrovą.
45 min. 18 s. Trenksmas, magnetofono įrašas nutrūksta.
Pasak specialistų, pokalbiai atskleidžia, jog parodomasis naikintuvo skrydis buvo blogai organizuotas, saugumo priemonės dėl aukščio bei vietos neapgalvotos, lėktuvą valdęs pilotas V. Toponaris dėl nusikalstamai bravūriško elgesio nesugebėjo objektyviai įvertinti pavojaus. J. Jaciukas uždelsė duoti komandą išvesti lėktuvą iš žemyneigės vertikalios figūros. Tačiau viena svarbiausiųjų katastrofos priežasčių - ši paskutinioji figūra pradėta per žemai. V. Toponaris nepasirinko saugaus aukščio, neįsiklausė į antrojo piloto perspėjimus.
Pagal užsienio spaudą parengė S.S.
Natalija gyva liko tik dėka Aleksandro meilės ir pasiaukojimo (Lvovo televizijos nuotr.)
( Su-27.jpg )
