Remigijus RAINYS
Prienų rajone, netoli Veiverių esančiame Tarpiškių kaime, prieš 9 metus įsikūręs Antanas Žilinskas (60 m.) neseniai tapo našliu. Iš šių kraštų kilęs vyriškis anksčiau su žmona gyveno mieste ir su tėviške jį rišo tik čia turėtas kolektyvinis sodas. Tačiau vėliau Žilinskai nusipirko kaime nebrangią sodybą ir sugrįžo gyventi. Po žmonos mirties Antanas retai kur beišeidavo, vis sukdamasis niekad nesibaigiančių ūkio darbų rate. Tačiau net pats Dievas įsakė sekmą dieną švęsti, todėl praėjusį šventadienį vyriškis išsiruošė aplankyti artimiausių kaimynų. Šiandien Antanas ir pats negali pasakyti, kodėl kojos jį nunešė į Malvydo Vizgirdos (55 m.) kiemą, nes abu vyriškiai nebuvo artimi draugai. Tiesa, per didžiąsias pavasario ar rudens talkas Malvydas su sugyventine Vile dažnai atskubėdavo Žilinskams į pagalbą, tačiau vyriškių bendravimas baigdavosi išgėrus pabaigtuvių butelaitį. M. Vizgirda turėjo arklį, todėl uždarbiaudavo ir pas kitus smulkius ūkininkus, tačiau vyriškis nebuvo mėgiamas dėl savo ūmaus būdo. Išgertuvių įkarštyje Malvydas mėgo nei iš šio, nei iš to kibti prie kaimynų ar net sukelti muštynes, todėl kaimynai jo privengė. Nuo girto vyriškio kliūdavo ir jo sugyventinei, kuri kartą taip buvo sumušta po ranka Malvydui pasitaikiusiu lentgaliu, jog turėjo gydytis ligoninėje.
Tačiau tą dieną M. Vizgirda su sugyventine draugiškai kinkė arklį į vežimą. Porelė buvo susiruošusi vykti į Veiverius išgerti alaus, pakvietė ir Antaną. A. Žilinskas sutiko. Tuo metu atėjo ir kitas M. Vizgirdos kaimynas - Stanislovas Benas Vaitkūnas (70 m.), kuris taip pat ruošėsi vykti kartu. S. B. Vaitkūno, kurį kaime visi vadino Benu, žmona Genovaitė jau kuris laikas gulėjo Veiverių ligoninėje. Ūkyje jam padėjo tvarkytis drauge gyvenantis aštuoniolikmetis anūkas Žydrūnas, tą dieną išleidęs senelį "atsipūsti". Taigi, alaus putos ištroškusi kompanija sulipo į vežimą ir nudardėjo į Veiverius. Vietiniame alaus bare išgėrė po kelis bokalus stipraus alaus. Grįždamas į namus Malvydas panoro išgerti stipresnio gėrimo butelaitį pas atokiau gyvenančius brolius Rimvydą ir Alvydą Matusevičius. Tuo metu Alvydo nebuvo namuose. Rimvydas ir jo gyvenimo draugė Vitalija nelauktus svečius mielai pakvietė į trobą, padėjo šį bei tą ant stalo, ir patys prisėdo prie jau įraudusių kaimynų. Svečiai viešėjo tik apie valandą, bet ir per tą laiką Malvydas spėjo susiginčyti su Benu dėl kažkokių pasiskolintų ir neatiduotų daiktų. Vis tik vyriškių apsižodžiavimas į rimtesnį vaidą neperaugo. Kai svečių atsiprašęs šeimininkas išėjo parsivesti iš ganyklos gyvulių, šie net bandė užtraukti bendrą užstalės dainą. Pradėjus temti Benas baudėsi eiti į namus pėsčiomis ir ragino Antaną, tačiau Malvydas juos sulaikė ir pažadėjo parvežti "su vėjeliu".
Netrukus visi išgužėjo į kiemą. Atsisveikinę su Vitalija, suvirto į vežimą. Malvydas nepamiršo pasiimti ir gerokai nusekusio, bet vis dar neištuštinto pilstuko butelio. Važnyčiojo ant pasostės įsitaisęs M. Vizgirda, o Benas klūpojo šalia jo. Už jų nugarų ant vežimo dugno įsitaisė Antanas. Vilė snaudė pačiame vežimo gale. Netoli geležinkelio pervažos A. Žilinskas išgirdo Beno riksmą. S. B. Vaitkūnas šaukė: "Už ką mane muši?" Kiek kilstelėjęs Antanas pamatė, kad Malvydas talžo nesiginančio Beno galvą vežimo bortų paaukštinimui naudojamu, vadinamu "runge", metaliniu strypu. A. Žilinskas sugriebė už strypo ir, išplėšęs jį iš užpuoliko rankos, numetė tolyn. Tuo metu vyriškio galvą ir rankas aptaškė iš prakirstos Beno galvos plūstelėjęs kraujas. Sugriebęs vadeles Malvydas zovada visus nuvežė į savo kiemą. Kol M. Vizgirda ir jo sugyventinė nuvedė sužeistąjį į savo namus ir bandė sustabdyti kraują, Antanas nuskubėjo pas artimiausius kaimynus. Vyriškis rodė kruvinas rankas, veidą ir prašė, kad šie iškviestų greitąją pagalbą, nes, jo manymu, Benas sužeistas išties rimtai, tačiau kaimynai reagavo skeptiškai. Esą Malvydas į tokius dalykus įsivelia jau ne pirmą kartą, ir geriau su juo Neprasidėti, nes už "įskundimą" jis vėliau gali keršyti, todėl kaimynai patarė Antanui nusiraminti ir eiti namo.
O tuo metu į beveik už kilometro esančius namus iš M. Vizgirdos trobos išėjo ir Benas. Nei Malvydas, nei Vilė sužeistojo nepalydėjo. Benas sugrįžęs nežadino jau miegojusio Žydrūno, tik pro duris paklausė anūko ar šis pašėrė ir pagirdė gyvulius, ir nuėjo atsigulti. Maždaug po valandos Žydrūnas išgirdo, jog senelis jį šaukia. Uždegęs šviesą pamatė Beną kruviną. Apiplovęs žaizdas ir perrengęs švariais rūbais vaikinas norėjo iškviesti greitąją pagalbą, tačiau senelis tikino, kad viskas bus gerai, kai jis išsimiegos. Žydrūnas paguldė senelį į švarią lovą ir nuėjo gulti, tačiau netrukus Benas vėl jį pašaukė ir paprašė gerti. Išviręs sužeistajam arbatos, vaikinas suprato, jog pastarajam darosi vis blogiau, todėl išbėgo pas kaimynus kviesti greitosios pagalbos. Iš Prienų atvykusių medikų, pasak Žydrūno, teko laukti beveik pusantros valandos, nes lauke tvyrojo tirštas rūkas, ir greitukė ne iš karto pasuko prie tos geležinkelio pervažos, kur jų laukė jaunuolis. Kai raudonais kryžiais pažymėtas automobilis pagaliau įsuko į S. B. Vaitkūno kiemą, pastarajam pagalba jau buvo nebereikalinga - nukraujavęs vyriškis gulėjo nebegyvas. Nors Benas anūkui buvo pasisakęs, kad jį sumušė M. Vizgirda, tačiau policijos pareigūnams nei jo, nei Malvydo sugyventinės namuose surasti nepavyko. Nuo pat ankstyvo ryto įtariamasis slapstėsi, ieškodamas, kur gauti išgerti. Žmonės jį matė Veiveriuose, o vėliau - traukiantį kolektyvinių sodų link. Po pietų Malvydas su Vile užsuko ir į Antano Žilinsko sodybą. Gerokai įmetęs M. Vizgirda jau žinojo, jog ieškomas kaip įtariamasis žmogžudyste, tačiau tikino, kad dar susirasiąs degtinės, o tik paskui pats eisiąs "atsiprašyti prokuroro". Malvydas tikėjosi, kad nebus griežtai nubaustas, nes kažkada jau gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Vyriškis ilgokai vaikščiojo paskui Antaną, net nusekė jam iš paskos, kai šis nuėjo į trobą. Paklaustas, kodėl taip elgiasi, Malvydas tikino, jog bijo, kad Antanas nepaskambintų policijai ir jo neįduotų. Galiausiai porelė vėl nulingavo kolektyvinių sodų link, kur įtariamąjį sulaikė policijos pareigūnai. Pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl tyčinio nužudymo kontroliuoja Prienų rajono apylinkės prokuratūra.
