Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, vadovaujama teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Kalvarijos miesto (Marijampolės apskr.) gyventojas Algimantas Maruškevičius (42 m.) buvo kaltinamas tyčia nužudęs savo motiną Eugeniją Maruškevičiūtę (79 m.). Teisiamasis, būdamas stikliniame teismo salės garde, per visą posėdį nervingai šokinėjo iš vietos ir ragino liudininkus atgauti atmintį, išsiblaivyti, sakyti tiesą, apie lemtingąjį vidurdienį pasakoti minučių tikslumu, šmeižė juos pasenus, tapus ligoniais, todėl neva negalinčiais liudyti. Algimantas kategoriškai tikino esąs nekaltas - neva tikrasis žudikas, nei nustatytas, nei ieškotas, tebevaikšto laisvėje.
Motina negailėjo meilės
Du sūnus viena užauginusi Eugenija Maruškevičiūtė pastaruoju metu gyveno pačiame Kalvarijos centre esančiame mediniame daugiabutyje. Iki šeimos tragedijos aštuonis kartus teistas Algimantas, alkoholio vergas, buvo namo gyventojų siaubas. Vienai senutei duris išspyręs, kitą bjauriais žodžiais iškoneveikęs, trečiai pagrasinęs sumušti, kai šioji nebeskolinusi jam, bedarbiui, pinigų. Ne vienerius metus praleidęs įkalinimo įstaigose vyras nepagarbiai bei žiauriai elgdavosi ir su savo motina, kaimynų švelniai vadinta mamute. Teisme kaimynai priminė Algimantui, kaip mamutė, paaukodama paskutinius varganos pensijos litus, siųsdavo kalinčiam sūnui siuntinius ir kaip jo laukdavo. O sugrįžusio Algimanto labai bijodavo - ne kartą nuo sūnaus smūgių vaikščiojo išmargintais paakiais, kentė sumušto kūno skausmą, laukdavo už durų, kol girtas parėjęs jos vaikas užmigs. Į policijos komisariatą, esantį visai netoli namų, Eugenija niekada nesikreipė - nenorėjo sūnui naujų bėdų. Tiesa, kaimynai pasakojo, kad blaivus Algimantas nebūdavo nei lipšnus, nei mielas, tačiau bent jau "savo vietoje". Pastaruoju metu senutė Eugenija prižiūrėdavo ir sūnaus sugyventinės Audros, mieliau lakstydavusios iš namų į pasienį, kur yra įvairiausių progų nesunkiai užsidirbti vieną kitą litą, mažametį sūnelį. Močiutė mažyliui buvo bene vienintelis šiltas jo aplinkos žmogus.
Sužalotoji - kraujo klane
Lemtingąją praėjusių metų rugsėjo 24-osios priešpietę mamutė Eugenija nuotaikinga ir sveika vaikštinėjo kieme, kalbėjosi su kaimynėmis. Algimantas buvo išėjęs pas pažįstamus gerti. Svečiuodamasis jis buvo atsiuntęs vieną blaivesnį sugėrovą, kad šis iš jo namų paimtų butelį degtinės. Pats į namus Algimantas parlingavo apie pietus. Buvo labai girtas (vėliau buvo rasta 4,3 promilės alkoholio kraujyje). Tai matę kaimynai teisme tvirtino, kad Algimantui parėjus jie dar matė Eugeniją išnešant paplavų kibirą ūkinių pastatų link. Pats Algimantas tikino, kad parėjęs jis negalėjo patekti į vidų, nes buto durys tarsi būtų buvusios kuo užremtos iš vidaus. Esą pro durų tarpelį jis pamatė ant grindų gulinčią kruviną motiną. Tada Algimantas nuėjo pas kaimynę ir paprašė pažiūrėti, kas atsitikę jo motinai. Nubėgusios kelios moterys apstulbo: senutė gulėjo kraujo klane ir vaitojo, bet nepratarė nė žodžio. Tiesa, šioms pagalbininkėms buto durys prasivėrė be jokių kliūčių. Tuo metu Algimantas krauju aptaškytomis kelnėmis sėdėjo kieme ant suolelio ir garsiai aimanavo, kad motiną užmušė plėšikai - esą geriau jau būtų nutraukę jo gyvybę! Prie merdinčios motinos vyras kažkodėl nėjo.
Atvykę medikai nelaimėlę išsivežė, tačiau padėti nebegalėjo - ligoninėje Eugenija mirė. Moteriškės kaimynams nebuvo jokių abejonių, kas kaltas dėl kruvino įvykio. Į Maruškevičių butą atėję pareigūnai rado Algimantą kiek apsitvarkiusį - ką tik išplautos grindys, dubenyje primerkta rankšluosčių ir skudurų, nuo kurių vanduo sodriai nusidažęs krauju. Vyras negalėjo paaiškinti, kodėl skubėjo apsitvarkyti ir nekvietė policijos. Tuoj pat apklaustas Algimantas įtikino policininkus pats neprikišęs rankų prie motinos, tad buvo išleistas. Dar buvo manoma, kad senutė galėjo pargriūti ištikta insulto ir prasiskelti galvą. Deja, teismo medicinos ekspertas nustatė, kad E. Maruškevičiūtė tapusi žiauraus smurto auka - sudaužytas kūnas, sunkiai sužaloti vidaus organai, sulaužyti šonkauliai, sužeista galva. Tuoj pat dėl įtarimo nužudžius motiną buvo sulaikytas Algimantas. Tuo metu vyras gėlių parduotuvėje kartu su broliu Jonu rinkosi gėles motinos laidotuvėms.
Kaltinamojo versija
Iki pat teismo Algimantas buvo suimtas. Jis visada tvirtai laikėsi savo versijos, kad motiną nužudė kažkas kitas. Vyras nurodė, kad nelaimėlė užtvatinta jos pačios kriukiu, kuris buvo sulaužytas į šipulius ir likęs bute. Kaimynai tik stebėjosi Algimanto kalbomis neigiant savo kaltę: esą visą laiką kieme sukinėjosi savi žmonės, nebuvo jokių pašalinių ir jokio triukšmo - susidūrusi su svetimu užpuoliku moteriškė būtų rėkusi, šaukusis pagalbos.
Paklaustas, kodėl kaimynams pranešdamas apie tysančią mamą buvo kruvinomis kelnėmis, Algimantas aiškino apsitaškęs motinos krauju, kai jėga bandęs atidaryti jos kūnu priremtas patalpos duris. Teisiamasis turėjo pretenzijų ir Marijampolės teismo medicinos ekspertui Vyteniui Valiukui, kuris tvirtino, jog po įvykio įtariamojo krumpliai buvo lengvai sužaloti - tarsi braukyta į kietą buką paviršių. Algimantas piktinosi, iš kur tokia išvada.
- Manęs niekas neapžiūrėjo, o pažyma yra - tai jūs ekspertizes atliekate iš tolo? - nervinosi teisiamasis, nekreipdamas dėmesio į kai kurių teismo proceso dalyvių užuominą, kad tokie sužalojimai pastebimi ir iš toliau. - Taigi man irgi norisi sužinoti, kas ir už ką nužudė mano motiną. Dabar aš žinau tik viena: aš jos nemušiau ir nežudžiau!
Nuo išteisinimo - iki ilgų nelaisvės metų
Praeityje už vagystes, chuliganizmą, tyčinį svetimo turto sunaikinimą teistam A. Maruškevičiui valstybinė kaltintoja Aurelija Vancevičienė, Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, už itin žiaurų motinos nužudymą (nelaimėlė buvo daužyta, spardyta, galbūt net šokinėta ant jos - likę ne mažiau kaip dešimties poveikių pėdsakai) siūlė paskirti 18 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskutinįjį žodį tardamas teisiamasis kartojo, kad mamą jis globojo, prižiūrėjo ir išlaikė, o ranką buvo pakėlęs tik bene prieš 20 metų. Vyras tvirtino esąs nekaltas ir nesuprantąs, už ką kišamas už grotų. Ginamojo poziciją palaikė ir marijampolietė advokatė Rasa Kalkauskienė. Teisininkė prašė atkreipti dėmesį, kad dauguma liudytojų yra garbaus amžiaus, ligoti, prastos atminties - esą gali painiotis laike. Be to, kaimynai Algimanto nemėgę, net bijoję, todėl esą lengvai liudija prieš jį. Apibendrinusi, kad įrodymų, liudijančių A. Maruškevičiaus kaltę, nesurinkta pakankamai, gynėja prašė teisiamąjį išteisinti.
Vis dėlto Kauno apygardos teismas pripažino A. Maruškevičiaus kaltę ir paskyrė jam 15 metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Teismo proceso dalyviai įsitikinę, kad labai girtas vyras nevaldomą pyktį ant senutės motinos išliejo po to, kai namuose neberado butelio degtinės, kurį bene prieš valandą buvo išsinešęs paties Algimanto siųstas sugėrovas. Nuteistąjį artimiau pažinoję kaimynai mano, kad Algimantas ant mamutės, pirmojo tą minutę jo akiratyje pasitaikiusio žmogaus, įsiūtį išliejo dėl sugyventinės Audros, kuri namuose nesirodė ne vieną parą.
