Lietuva privalo vykdyti Vokietijos teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta, jog trejų metukų Luisą augins tėvas Michaelis Rinau. Taip paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
LAT teisėjų kolegijos nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl I. Rinau privalės gražiuoju arba per antstolius perduoti dukrą tėvui į Bergfeldą. Mergaitę Lietuvoje motina galėtų auginti tik tada, jeigu sutiktų jos buvęs sutuoktinis Michaelis Rinau. Be to, tik grąžinusi dukrelę tėvui I. Rinau turėtų galimybę kreiptis į Vokietijos teismą ir prašyti pakeisti Luisos globėją.
Savo nutartyje LAT konstatavo, kad Lietuva negalėjo nepripažinti vokiečių teismo sprendimo. Tai pažymėjo ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (EBTT), į kurį buvo kreiptasi dėl ES teisės aktų taikymo išaiškinimo.
Be to, LAT atkreipė dėmesį, kad negali atnaujinti proceso esą paaiškėjus naujoms aplinkybėms pagal I. Rinau ir generalinio prokuroro prašymus, nes pareiškėjų nurodytos aplinkybės egzistavo ir buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu bei neturi esminės reikšmės bylai.
"Labai skaudu ir apmaudu, nes Lietuvos valstybinės institucijos negina savo piliečių, - su nerimu dėl ateities po LAT sprendimų I kalbėjo I. Rinau. - Lietuva pataikauja stipresnėms valstybėms, manau, kad tokių motinų kaip aš yra ne viena, tačiau nieko nedaryti ir sudėti ginklų negaliu.
Per skyrybų procesą iš manęs Vokietijos teismas išimtinai viską atėmė, iš dukrelės irgi atimta teisė bendrauti su mama. Nežinau, kaip būtų Vokietijoje, jeigu nuvažiuočiau aplankyti dukrelės... Esu rašiusi į Vokietijos vaiko teisių tarnybas, tačiau jie net neatsako į laiškus. Jeigu man nerodys vaiko, kur aš ten belsiuosi?"
Klaipėdietė tikisi, kad Lietuvos valstybinės institucijos dar parodys gerą valią ir apgins Luisos interesus. Pasak jos, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad vaiko grąžinimo bylose būtina atsižvelgti į situaciją po sprendimo priėmimo. "Čia gi vaikas - ne butas ir ne žemės sklypas, todėl esant menkiausiai galimybei, kai pasikeitus situacijai vaikas gali patirti žalą, mažamečiai yra negrąžinami į kitą šalį", - sakė su baime antstolių vizito į namus laukianti I. Rinau.
Tuo tarpu Lietuvos antstolių rūmų išplatintame pranešime teigiama, kad LAT sprendimai dėl Luisos grąžinimo neužkerta kelio mergaitės tėvams susitarti tarpusavyje ir išvengti priverstinių Vokietijos teismo sprendimo vykdymo procedūrų.
Primename, kad dar 2006-ųjų rugpjūtį Vokietijos Oranienburgo apylinkės teismas nusprendė globos teises laikinai suteikti tik mergaitės tėvui, o bendrą su mergaitės motina globą panaikinti. Teismas savo sprendimą motyvavo atsižvelgęs "į vaiko motinos elgesį, atrodantį kaip itin sunkų vaiko interesų pažeidimą".
I. Rinau nepalankų sprendimą Vokietijos teismas priėmė, kai 2006-ųjų liepą mergaitės motina, gavusi tėvo leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą. Iš čia ji pranešė nežadanti sugrįžti. Teisininkai mano, kad tai buvo didžiulė klaida.
I. Rinau privalėjo dėl dukros kovoti Vokietijos teismuose ir bylą tikriausiai ji būtų laimėjusi, nes Vokietijoje yra tik vienetiniai atvejai, kai vaiko globa patikima tėvui.
"Vokietijos teismų praktika, kaip ir Lietuvoje, vienareikšmiškai gina mamos interesus, - pabrėžė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius. - I. Rinau jau išnaudojo visas galimybes pačiu efektyviausiu būdu - nedalyvaudama jokiame teismo procese. Manau, kad I. Rinau padarė viską, kad vaikas būtų grąžintas atgal į Vokietiją...
Vienintelė galimybė apginti vaiko interesus šioje situacijoje yra abiejų tėvų susitarimas, kuris vis dar galimas. Todėl poniai Rinau reikėtų pamiršti savo ambicijas, nustoti organizuoti koncertus, o nuvažiuoti į Vokietiją ir susitarti su tėvu dėl bendros vaiko priežiūros". Beje, I. Rinau šiemet galbūt kandidatuos į Seimą. jos pavardę, ko gero, išvysime Liberalų ir centro sąjungos sąraše.
