Virginija GRIGALIŪNIENĖ
- Aš Dainiui Žvirbliui parašiau laišką. Nuolankiai prašiau pagaliau prabudinti sąžinę, nustoti meluoti. Maldavau atvirai papasakoti, kas nužudė mano sūnų. Kad ir pačiam Dainiui atlėgtų širdyje, ir man būtų lengviau už tai atleisti... Bet nesulaukiau jokio atsako, - giliai atsiduso kaunietė Laima Karpuchina, prieš metus palaidojusi žiauriai nužudytą sūnų Marių, tačiau iki šiol nežinanti, kas ir už ką su juo taip negailestingai susidorojo.
Kai kriminalistų sulaikytas kaunietis Dainius Žvirblis po penkių parų tylos galų gale sutiko parodyti, kurioje Trakų rajono Kazokiškių miško vietoje yra pasmaugto ir apiplėšto Mariaus Karpuchino (23 m.) palaikai, viskas buvo lyg ir aišku - jaunuolio žudikai neliks neįvardinti. Tačiau per anksti patikėjusi įvykį ėmusio tirti Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro A. Čapo geranoriškumu ir ėmusi kantriai laukti žudikų teismo dienos, Laima Karpuchina mano padariusi neatitaisomą klaidą.
- Reikėjo prokuroro nepalikti ramybėje, nuolat jam lįsti į akis ir reikalauti daugiau atsakomybės, - dabar svarsto jaunėlį sūnų netikėtai praradusi motina. - Arba siekti, kad bylos tyrimą perimtų kita prokuratūra, kad ir Trakų rajono pareigūnai, kurių teritorijoje nusikaltimas buvo įvykdytas, ir kuriems kažkodėl nebuvo leista atlikti žmogžudystės tyrimo...
Pražūtinga pažintis
Apie Mariaus Karpuchino nužudymą "Akistatoje" buvo rašyta 2000-ųjų gruodžio pabaigoje. Prieš porą metų su motina iš Telšių į Kauną gyventi atsikėlęs Marius Karpuchinas susipažino su tuomečiu Kauno aukštesniosios politechnikos mokyklos moksleiviu Dainiumi Žvirbliu.
Pasak Laimos Karpuchinos, automobilių iš užsienio gabenimu, remontu ir prekyba pradėjęs užsiiminėti sūnus Marius nesidžiaugė savo naujojo verslo rezultatais, todėl nusprendė pabandyti laimę Amerikoje. Vaikinas jau turėjo kvietimą pokalbiui su JAV ambasados Vilniuje konsule dėl vizos gavimo ir apie tai neiškentė nepasigyręs draugui Dainiui Žvirbliui, prasitarė ir kiek pinigų tolimai kelionei susitaupęs. Tų santaupų buvo nei daug, nei mažai - 800 JAV dolerių. Laimos Karpuchinos įsitikinimu, būtent pinigai ir tapo pagrindine susidorojimo su niekam niekuo neprasikaltusiu, niekam nieko blogo nepadariusiu Mariuku.
Išsiruošė pas panas?
Vieną tų metų gruodžio pabaigos pavakarę Marius namiškiams prasitarė vykstąs į sostinę, pas panas. Ne vienas - kartu su draugu Dainiumi Žvirbliu, kuris Mariui tądien ne sykį paskambino ir, kaip nugirdo šalimais sukiojęsis Mariaus pusbrolis Paulius, kalbėjo ne tik "apie panas", bet ir apie kažkokius pinigus. Buvo galima justi, kad Marius labai laukė šios kelionės - nubėgo į kirpyklą, apsirengė išeiginiais rūbais. Namo prasitarė sugrįšiąs arba labai vėlai, arba kitą dieną. Iš daugiabučio kiemo išsukantį Mariaus golfuką artimieji palydėjo žvilgsniais net nenujausdami, jog sūnų, sūnėną ir pusbrolį gyvą mato paskutinį kartą.
Marius negrįžo nei naktį, nei dieną... Niekada iki tol nebuvo pasitaikę, kad neįspėjęs namiškių vaikinas kur nors ilgėliau užtruktų, todėl sunerimusi motina surinko sūnaus mobiliojo telefono numerį. Tyla. Slegiama prastos nuojautos moteris pakvietė kuo skubiau lėkti į Kauną Telšiuose gyvenantį vyresnįjį sūnų. Žinoma, pasikalbėjo ir su Dainiumi Žvirbliu, kuris nuo pat kitos dienos ryto nedavė ramybės - telefonu vis teiravosi, ar Marius jau grįžęs... Bet juk sūnėnas Paulius puikiai girdėjo, kaip Marius su Dainiumi kažką tarėsi ir į Vilnių ruošėsi važiuoti kartu! Dainius išsigynė buvęs iš vakaro su Mariumi susitikęs.
Remdamiesi surinkta pirmine Mariaus Karpuchino dingimo medžiaga Kauno kriminalistai ir VPK Paieškos skyriaus pareigūnai vis dėlto apsilankė Žvirblių namuose ir Dainių smulkiai iškamantinėjo. Tas laikėsi savo - su Mariumi nebuvęs susitikęs - naktį neva praleidęs pas tokį draugą Tomą. Gėręs alų. Alibi buvo patikrintas (Tomas irgi tvirtino tą patį), tačiau po kurio laiko paaiškėjo, jog ir Tomas, ir Dainius melavo.
Kaip minėta, penkias paras praleidęs areštinėje Dainius Žvirblis palūžo. Jis sutiko pareigūnams parodyti, kur yra Mariaus Karpuchino palaikai, kur palikęs Mariaus automobilį, kur paslėpęs pagrobtus pinigus, mobilųjį telefoną bei kitus nužudytojo daiktus.
Prokurorui nerūpėjo atskleisti visas bylos aplinkybes?
Kai išblėso visos viltys, kad Marius dar gyvas, Laima Karpuchina sakė meldusi pareigūnus bent surasti jo kūną. Kai pagaliau šis stebuklas įvyko ir kai Laima vieno pareigūno pasiteiravo apie bylos tyrimo eigą, šis, anot moters, nusistebėjo: "Taigi sakei, kad svarbiausia kūną rasti - ne žudikus!" Nurijusi nuoskaudą L. Karpuchina stengėsi kuo mažiau įkyrėti su bylos tyrimu susijusiems asmenims ir vylėsi, kad žudikai greitai sulauks deramo atpildo. Tačiau po kurio laiko Laima sužinojo, jog, Mariaus žudikų taip ir nenustačius, baudžiamoji byla sustabdyta, o Dainiui Žvirbliui kaltinimas pareikštas tik už svetimo turto bei dokumentų pasisavinimą ir už nusikaltimo slėpimą!
- Niekada nepatikėsiu, kad Dainius Žvirblis prokurorui pasakė visą tiesą, - pakratė galvą Laima Karpuchina. - Mano nuomone, būtent Žvirblis viską suorganizavo - kiti jam tik padėjo tą baisų sumanymą įvykdyti! Juk tik Žvirblis žinojo, kad Marius turi susitaupęs pinigų, būtent Žvirblis apie pinigus tądien kalbėjo su Mariuku, Žvirblis pasiūlė kartu važiuoti į Vilnių. Kam Mariui reikėjo vežtis tiek pinigų? Gal sūnui buvo pasakyta apie kur nors Trakų rajone pigiai parduodamą automobilį?
Pasak L. Karpuchinos, sūnus Kaune nebuvo spėjęs susirasti daugiau draugų - daugiausia sueidavo tik su Dainiumi Žvirbliu, kartais susitikdavo su jo draugais - tik jau ne su didmiesčio mafijoziais, kaip esą buvo bandoma įteigti žmogžudystę tyrusiems pareigūnams. Todėl motinai nesuprantama, ką sūnus su nepažįstamaisiais tąvakar galėjo aptarinėti ar už ką jų galėjo būti nužudytas.
- Na, nebent Mariukas tiems mafijoziams pasimaišė kelyje ir tuo įžeidė, - pati savęs klausė, ir pati ieškojo atsakymo Laima Karpuchina. - Tačiau nejaugi anie užsiimtų tokiais sudėtingais dalykais - užmuštąjį vežiotis bagažinėje, jo kūną dar parodyti draugui, galų gale lėkti iki Trakų rajono lavonu atsikratyti, kuomet užtektinai miškų yra Pakaunėje!
Laimai Karpuchinai kelia didelį įtarimą ir tai, jog Dainius Žvirblis iš pradžių atkakliai gynėsi su Mariumi tądien buvęs susitikęs, pateikė melagingą alibi, be to, visus pinigus ir Mariaus daiktus pasisavino vienas. Sūnų užmušę mafijoziai, anot Laimos Karpuchinos, kažin ar būtų viską atidavę vienam Žvirbliui - gal esą šis nė lito nebūtų gavęs!
Kaip, girdi, nesistebėsi ir tuo, jog D. Žvirblis po draugo žūties lyg niekur nieko naudojosi jo automobiliu ir asmeniniais daiktais, o už Mariaus pinigus tą pačią naktį linksminosi su būriu draugų!
Visais šiais nusistebėjimais L. Karpuchina pasidalijo su bylą tyrusiu prokuroru A. Čapu. Tačiau tyrimas iš mirties taško taip ir nepajudėjo - girdi, nėra įrodymų, kad D. Žvirblis su nužudymu yra tiesiogiai susijęs. O kartą vienas pareigūnas Laimai tiesiai pasakė: "Reikėjo Žvirbliui iškart surengt savo teismą - nereikėtų dabar vargti ir jums, ir mums..."
Lauks teisingumo iš teismo
Nors labai reikšmingus parodymus davė Laimos Karpuchinos sūnėnas Paulius (tasai pats, kuris girdėjo, ką prieš mirtį Marius kalbėjosi su Dainiumi, ir žinojo, jog Marius į Vilnių išvyko būtent su šiuo draugu) bei sūnus Linas, pirmosiomis Mariaus dingimo paromis dieną naktį bendravęs su kauniečiais kriminalistais, šaukimą į D. Žvirblio bylos nagrinėjimą gavo vienintelė Laima Karpuchina. Perskaičius ant to šaukimo parašytą informaciją, jog D. Žvirblis bus teisiamas tik už svetimo turto ir dokumentų pasisavinimą bei už nusikaltimo slėpimą, Laimai Karpuchinai virte suvirė paširdžiuose... Laima - bedarbė, dėl pinigų stygiaus neįstengusi nusisamdyti gero advokato (moteris išsiaiškino, jog gynėjo paslaugos Kaune kainuoja vidutiniškai 4 000 litų!) - štai esą ir rezultatas.
Tačiau Laima Karpuchina nepraranda vilties. Ji prasitarė kantriai sulauksianti teismo nuosprendžio, ir tada spręsianti ką daryti toliau. Nurimsianti tik tada, kai sužinosianti visą tiesą apie sūnaus žūties aplinkybes, kai visi Mariuko žudikai sulauks deramo atpildo.
