Gražios dienos, gražios naktys,
Bet gražiausios moters akys.
Kai į vyrą meiliai žvelgia,
Šis užmiršta netgi valgį.
Gražios kalvos, gražios upės,
Bet gražiausios moters lūpos.
Jos žavingos kaip lelijos,
O ir karštos kaip žarijos.
Gražios girios, gražios lankos,
Bet gražiausios moters rankos.
Kai jos vyrą masažuoja,
Šis lyg mušamas vaitoja...
Gražios žvaigždės, gražios rūtos,
Bet gražiausios moters krūtys.
Tokios baltos tartum gulbės
Ir apvalios tartum bulvės.
Gražios voverės ir kiaunės,
Bet gražiausios moters šlaunys.
Kai jas nuogas vyrams rodo,
Vyrai kraustosi iš proto.
Moteris - stebuklas tikras.
Gaila, jog trapus lyg stiklas.
Kęstutis Astrauskas, Raseinių r.
REKLAMA
