Vištyčio pakraštyje (Vilkaviškio r.) gyvenanti Adelė Čiuprinskienė (85 m.) tik per plauką netapo kaukėto plėšiko auka. Savuose namuose užpulta senolė apsigynė nuo įsibrovėlio plikomis rankomis - sugnybo nusikaltėliui tarpukojį.
Pavakare Adelė lūkuriavo netoliese gyvenančios savo globėjos Ritos, kuri apsilanko kelis kartus per dieną. Išgirdusi beldžiant į langą moteris tuoj nuskubėjo prie buvusių užrakintų durų. Tačiau lauke stovėjo ne Rita, o tokia Vištytyje jau pagarsėjusi Natalija - ne kartą teista už vagystes, sukčiavimus ir mokanti paploninti liežuvį, kai jai to reikia. Natalija pas senutę Adelę ateidavo ir anksčiau - kartais siūlydavo ką nors iš jos nupirkti, kartais prašydavo paskolinti pinigų. Paskutinį kartą Natalija buvo atnešusi Adelei tokį prietaisą, kuriuo neva galima pasimatuoti rūgščių kiekį organizme. Močiutė - gal iš vienatvės, gal išties susidomėjusi prietaisu - nekviestos viešnios neatstūmė: leido, kad ji parodytų, kaip tuo aparatu elgtis. Anot Adelės, Natalija, dėdama aparatą, dėmesingai apčiupinėjo jai krūtinę (užantyje senutė laikė savo piniginę), lankstėsi prie pat kūno. Paskui "pardavėja" atsiprašinėjo dar negalinti atiduoti ankstesnės skolos ir pažadėjo pasirodyti kitą dieną.
- Išeidama Natalija manimi labai rūpinosi - liepė būtinai užsirakinti duris, kad koks vagis neįlistų, - prisiminė senutė.
Užsirakinusi duris Adelė prigulė ant priekrosnio ir toliau laukė ateinančios globėjos Ritos. Staiga iš gretimo kambariuko iššoko juodą kojinę ant galvos užsimaukšlinęs vyras, matyt, patekęs į vidų ir pasislėpęs tuo metu, kai močiutę "globojo" aferistė Natalija, ir puolė senolę smaugti, mušti, graibėsi apie aukos krūtinę - ieškojo užantyje slepiamų pinigų, kuriuos jau buvo užčiuopusi ta pati Natalija.
- Tik spėjau pagalvoti, kad man jau paskutinioji, kad Rita nebespės manęs išgelbėti, ir staiga sumečiau, kad dar privalau gintis! - ryžtingai pasakojo Adelė. - Liaudiškai tariant, kai griebiau tai kaukei savo kaulėtais pirštais iš visų jėgų už kiaušinių, kai sugnybau, tai tas vyras iškart atleido man kaklą. Iš paskutiniųjų šaukiau Ritą, tai banditas turbūt pamanė, kad mano globėja yra kitame kambaryje, ir nėrė pro duris net neatsisukdamas. Piniginė liko prie manęs kaip buvusi, bet užtat širdis, rodėsi, iššoks iš krūtinės...
Po pusvalandžio pas Adelę atėjusi globėja aptiko senolę gulinčią, jau šiek tiek atsigavusią nuo patirto išpuolio, tačiau vis dar sutrikusią. Rita iš karto suprato, kad kažkas atsitikę, nes pirmiausia pastebėjo, jog nuolat skarele ryšėdavusi Adelė buvo vienplaukė ir susivėlusi. Ogi iš skarelės, kurią kaukėtas užpuolikas buvo nuplėšęs močiutei nuo galvos, buvo padarytas gniutulas, kuriuo, tikėtina, nusikaltėlis ruošėsi užkimšti savo aukai burną.
Po įvykio ne pirmą kartą pasakodama lemtingosios popietės įspūdžius Adelė nebuvo džiaugsminga - jos akyse tebetvyrojo rūpestis ir išgąstis. O gynybos būdą, kuris ją išgelbėjo nuo kaukėto bandito, močiutė gyrė ir ragino juo naudotis visas moteris, atsidūrusias akistatoje su esą "velnią mintijančiais vyrais".
- Dar jaunystėje žinojau, kad tarpukojis - vyrų silpniausia vieta, - rimtai dėstė Adelė. - Kai buvau aštuoniolikos, mane buvo užpuolęs toks bernas - tik, žinoma, visai kitu reikalu. Kai gindamasi sugriebiau jam už tarpukojo, tai jis tik sustaugė ir krito aukštielninkas, o aš galėjau pabėgti. Visos taip bandykite!
Dabar didžiausias Adelės rūpestis - kaip gyventi toliau. Seniai likusi našle, o prieš metus palaidojusi sūnų ji labai norėtų savo amželį nugyventi Vištytyje, tačiau bijo daugiau rizikuoti - ne kartą buvusi apvogta, o dabar dar ir apiplėšta būtų. Dažniausiai aplanko mintis parduoti paežerėje esančią savo sodybą ir išsikelti pas sūnų į Vilnių. Kol taip ir bus, Adelė prie lovos pasidėjo kirvį - ji neslėpė besibaiminanti galinčio sugrįžti užpuoliko, nes "ta juoda velnio galva" jai tik ir vaidenasi kas dieną ir kas naktį. Esą jei būtų turėjusi po ranka kirvį anuokart, tai būtų be gailesčio "pačiepijusi" užpuoliką.
Įvykį tiriantys pareigūnai buvo tikri: močiutę bandęs nuskriausti vyras bus išaiškintas. Jo bendrininke gali būti pripažinta ir saldžiabalsė "rūpintojėlė" Natalija.
