Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Prie Odetos karsto rymojo tėtis ir sesuo, šaltas velionės rankas glostė pamotė. O pačiame šarvojimo salės kampe, atokiau nuo buvusio vyro giminės, dūsavo tikra mergaitės motina... Tokį sukrečiantį vaizdą išvydo Anykščių A. Baranausko vidurinės mokyklos pedagogai ir buvę Odetos bendraklasiai aštuntokai bei jų tėveliai, atvažiavę į Panevėžį, į laidojimo namus "Veliona".
Anykščių rajono ligoninės ir Panevėžio respublikinės ligoninės reanimatologai Odetą gaivino penkias paras. Deja, nesėkmingai. Nors iš kilpos ištraukta mergaitė buvo pradėjusi kvėpuoti, vėl ėmė plakti jos širdis, dėl deguonies trūkumo apmirusiose smegenyse atsirado negrįžtamų pokyčių.
Kas Odetą Gudeliauskaitę (14 m.) pastūmėjo į savižudybę, dabar aiškinasi Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras A. Baltrušaitis. Kažin ar pareigūnui pavyks tai nustatyti, jei atsakymo į šiuos klausimus nežino net žuvusiosios artimieji - mirties paslaptį Odeta nusinešė į kapus...
Jos apginti nereikėjo
Tą dieną Odeta mokykloje susipyko su vienu berniuku. Jis, kaip vėliau buvo išsiaiškinta, tyčiomis pastvėrė Odetos rankinę ir nusiuntė į kitą klasės galą. Greitai užsiplieskianti Odeta ant išdykaujančio klasės draugo supyko ir, bėgdama tarp suolų eilių kurpinės pasiimti, stumtelėjo kitą berniuką. Šis atsilygino tuo pačiu. Kai Odeta jam įspyrė, ir vėl nukentėjo. Tuo konfliktas ir baigėsi.
Klasės auklėtojos Alvyros Lozinovienės žodžiais, Odeta nebuvo iš tų mergaičių, kurias skriaudžiamas reikėtų ginti - ji pati greičiau būtų ką nors nuskriaudusi. Tiesa, klasės auklėtojai mergaitė porą kartų buvo pasiskundusi, kad ją nervina keli klasės berniukai - tai taksofono kortelę atėmė, tai cigaretes... Pasak auklėtojos, aštuntokai matė, kad naujokė mergaitė viską ima į galvą, ir galbūt specialiai kartkartėm paerzindavo. Tačiau neįtikėtina, kad dėl vaikiškų pokštų moksleivė būtų ryžusis pasidaryti galą.
Savižudybei pasiruošė iš anksto?
Grįžusi į namus, Odeta, anot jos tėvo Arvydo Gudeliausko, nebuvo nei suirzusi, nei nuliūdusi. Kad kas nors nuskriaudė, nė žodeliu neužsiminė nei tėvui, nei pamotei. Tik paėmė tėčio mobilųjį telefoną ir Panevėžyje gyvenančiai aštuoniolikmetei seseriai Sandrai išsiuntė žinutę. Klausė, ar ši savaitgalį atvažiuos į svečius ir ar drauge atsiveš Rolandą, savo sugyventinį. Atsakymo sulaukė tik po gerų dviejų valandų. Sandra rašė, jog atvažiuos, tačiau viena - be Rolando.
Po to visa šeimyna sėdo vakarieniauti. Tėtis nustebo, kai dėl nereikalingų kilogramų labai išgyvendavusi Odeta sukirto dešimt ar net daugiau cepelinų - paliepė baigti valgyti, nes paskui, girdi, ir vėl pykins nuo persivalgymo. Odeta nusijuokė - esą labai išalkusi.
Buvo vėlus metas, gal apie pusė dvyliktos nakties. Odeta ir tėtis dar nemiegojo - žiūrėjo televizorių, o pamotė mezgė kojines. Staiga, pasak Arvydo Gudeliausko, dukra pakilo iš lovos ir išbėgo pro duris lauk. Tėvai pamanė, kad ji nuskubėjo į tualetą - šitiek cepelinų sukimšo! Tačiau kai po penketą minučių Odeta negrįžo, ir tėtis, ir pamotė sunerimo, mat mergaitė nuo seno labai bijodavo tamsos ir taip ilgai naktį lauke niekada neužtrukdavo.
Pamotė aplakstė patvartes, o tėvas tuosyk nuosavu automobiliu, įjungęs šviesas, ėmė važinėti pirmyn ir atgal po kiemą. Pačiame sodybos pakraštyje ant šakos kybojo Odeta! Prišokęs prie dukters tėvas staigiai nuplėšė nuo kaklo negrabiai sunertą kilpą ir leisgyvei mergaitei ėmė daryti dirbtinį kvėpavimą. Pamotė nulėkė kviesti greitosios pagalbos. Medikų nesulaukę, Gudeliauskai mirštančią Odetą įkėlė į automobilį ir didžiuliu greičiu nušvilpė į Anykščių ligoninę.
Kaip vėliau prisimins Arvydas Gudeliauskas, dukra greičiausiai viską buvo suplanavusi ir pasiruošusi dar iš vakaro. Mat išeidama iš trobos jokios virvutės neišsinešė, be to, naktį per kelias minutes vargu ar būtų įstengusi sumegzti kilpą ir pritvirtinti prie obels šakos.
Kaltė grauš visą gyvenimą
- Nežinau, nesuprantu, nerandu atsakymo į klausimą, kodėl Odeta nusižudė, - lėtai rinko žodžius Arvydas Gudeliauskas. - Atrodo, nieko dukrai netrūko, buvo viskuo aprūpinta... Jau tarėmės, ką pirksime Kalėdoms, ką - vasario gale turėjusiam būti Odetos penkioliktajam gimtadieniui. Buvome daug ką suplanavę jau iki vasaros.
Negana to, pasak A. Gudeliausko, neseniai Odeta pasakojo, kad viena jos pažįstama mergaitė vien dėl to, kad motina nesuruošė gimtadienio vakarėlio, bandė nusinuodyti, o kita po konflikto su namiškiais iki sąmonės netekimo prisigėrė svaigalų. Odeta tokiu draugių poelgiu pasipiktino, jas abi pasmerkė. Kaip galima, girdi, skaudinti tėvus.
A. Gudeliausko žodžiais, dalį kaltės dėl Odetos žūties nori nenori tenka prisiimti. Kažkas pražiūrėta. Nepastebėta. Nesuprasta. Tas kaltės jausmas grauš visą gyvenimą.
Tačiau nekaip, anot Arvydo, turėtų jaustis ir tikroji dukters motina. Odeta esą visais būdais siekė motinos meilės ir palankumo, tačiau buvo atstumta.
Nesutarimai mokykloje, tėvo nuomone, taip pat galėjo turėti tam įtakos.
Kalčiausios - skyrybos
Pasak nusižudžiusios mergaitės motinos Jelenos, jei ne skyrybos, šeimoje viskas galėjo susiklostyti kitaip. Moteris neslėpė, kad ji ir jos vyras kadaise susibičiuliavo su "gera ir draugiška" kaimyne - netoliese butą nuomojusia Virginija. Po kurio laiko Arvydas Jelenai pasiūlė skirtis, o netrukus po skyrybų susituokė su... Virginija. Draugą greitai susirado ir Jelena.
Tiek Jelena, tiek Arvydas sulaukė šeimos pagausėjimo, tad dukroms iš pirmosios santuokos, kaip matyti, nelabai liko laiko.
Sandrą ir Odetą paėmė globoti Pasvalio rajone, netoli Pušaloto, gyvenantys seneliai, Arvydo tėvai. Iš pradžių viskas, rodos, buvo gerai. Vėliau Sandra išvyko gyventi ir mokytis į Panevėžį, o viena pas senelius likusi Odeta pradėjo rodyti charakterį. Kelerius pastaruosius metus seneliams buvo vis sunkiau su Odeta susišnekėti. Pušaloto mokyklos pedagogai irgi sakė, kad paauglei labai trūko abiejų tėvų ir kad būtent dėl to ji savotiškai elgėsi.
Norėjo gyventi ir mokytis Panevėžyje
Nuo praėjusios vasaros, kai tėvas su šeima persikėlė gyventi pas uošvę, į Anykščių rajono vienkiemį, buvo nuspręsta kartu pasiimti ir Odetą. Mergaitė daug labiau norėjo likti didmiestyje, pas Panevėžyje įsikūrusią motiną, tačiau Odetos motinos vyrui priklausančiame vieno kambarėlio bute paauglei dukrai vietos neatsirado. Be to, išlaikyti ją būtų buvę labai sunku, nes šeimoje dar auga keturmetis vaikas, o Jelena ir jos vyras - bedarbiai. Kai kurie kalbėjo, neva Odetos priimti nesutiko ir patėvis.
- Jei būčiau nujautusi, kad taip atsitiks, viską būčiau dėl jos padariusi, - dabar liūdnai svarstė Odetos motina.
Moteris jaučiasi buvusio vyro giminaičių nepelnytai apkalbėta ir pasmerkta. Nei ji, girdi, nusigėrusi, nei netvarkinga. Kad dukra per mažai rūpėjo - gal ir yra tiesos...
- Buvau našlaitė, tėvų neturėjau, nebuvo kam apginti - tai visada ir likdavau kalčiausia, - svarstė Jelena.
O dar labiau ją įskaudino tai, jog apie ligoninėje atsidūrusią dukterį sužinojo ne iš buvusio vyro, Odetos tėvo, o iš laikraščio korespondento. Atseit nenorėję nervinti, manę, kad Odeta atsigaus. Išgirdusi baisią žinią, strimagalviais nulėkė į ligoninės reanimaciją, bet pavėlavo...
Savižudybė - ilgas procesas
Anykščių A. Baranausko vidurinės mokyklos direktorės Onos Repečkienės ir kitų pedagogų nuomone, savižudybė - sudėtingas ir ilgas procesas. Nesąžininga ir neetiška esą dėl Odetos apsisprendimo kaltinti mokyklą, tarp klasės draugų kilusį smulkmenišką nesusipratimą. Tokių dalykų pasitaiko visais laikais ir niekas dėl to nelekia žudytis. Kita vertus, kaip minėjo rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro psichologė Jūratė Griciūtė, Anykščių A. Baranausko vidurinė mokykla po neseniai atlikto tyrimo buvo pripažinta viena geriausių mokyklų rajone - geras mikroklimatas, geras bendravimas tarp moksleivių bei tarp moksleivių ir pedagogų.
Pasak klasės vadovės A. Lozinovienės, Odeta klasėje nesijautė vieniša, atstumta - greitai susirado draugių, džiaugėsi, kad mokykloje - kaip dideliame mieste! - mokosi daug mokinių (per tūkstantį!), o pastaruoju metu net buvo pradėjusi gauti geresnius pažymius, stengėsi.
Todėl pagrindinių savižudybės priežasčių, pedagogių įsitikinimu, reikėtų ieškoti ne kur kitur, o šeimoje. Kad ir kaip esą Odetos pamotė tikintų, jog Odeta jai buvo lyg dukra, atvirai viską išsikalbėdavo, panašu, jog svarbiausių ir baisiausių planų Odeta niekam nepasisakė. Kaip ir neprasitarė, kodėl jai gimė tokie žiaurūs sumanymai.
Išties teisi Odetos motina: skyrybos skaudžiausiai paliečia ne tėvus, o vaikus.
