Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Per vieną dieną 29 metų Dalia Noreikienė ir metais vyresnis jos vyras Alvydas, gyvenantis Deglėnų kaime (Pasvalio raj.), neteko net trijų savo mažamečių vaikų. Senoje ąžuolinėje skrynioje, užsitrenkus jos dangčiui, užduso jų aštuonerių metukų sūnelis Dalius, perpus jaunesnis Nerijus ir šešerių metukų dukrelė Alvyda. Kartu su jais likimas pastūmėjo nebūtin ir netolimoje kaimynystėje gyvenančių Adolfo Jurevičiaus ir jo žmonos Janinos dešimtmetį sūnų Jonuką.
"Auklė" užsnūdo...
Nelaimės dieną Dalia Noreikienė, draugėn pasivadinusi penkiolikmetę seserį Eriką, išvyko į Pakruojo rajone esančią naująją sodybą tvarkyti šieno. Su keturiais vaikais - Daliumi, Alvyda ir Nerijumi bei antruosius metukus įpusėjusia Ugne - namuose liko jos brolis Virginijus Bakanauskas. 27 metų vyrukas pažadėjo vaikus prižiūrėti, pavalgydinti. Vėliau jis pasakojo, jog kuomet pietų miego nemiegojusi mažiausioji Noreikų dukrelė Ugnė iš nuovargio ėmė knapsėti, jis nusprendė mažylę pamigdyti. Nunešęs mergaitę į trobą, paguldė ją lovytėje, o pats prigulė ant sofos, žiūrėjo televizorių. Kiti trys vaikai, o su jais - ir kaimynų Jurevičių sūnus Jonukas, žaidė ir dūko kieme. Vyriškis net nepajuto, kaip užsnūdo.
Vaikai netikėtai dingo
Virginijus tikino miegojęs apie pusvalandį, gal net kiek mažiau, kuomet jį pažadinęs draugas Aivaras nusistebėjo, jog kieme nematyti vaikų. Atsikėlęs Virginijus išėjo į kiemą, tačiau čia iš tiesų buvo visiškai tylu - o juk visąlaik vaikų klegesio būdavo pilna sodyba. Jis puikiai žinojo, jog vaikams tėvai buvo prigrasinę neiti iš kiemo, todėl pyktelėjęs ėmė juos šaukti. Deja, niekas neatsiliepė. Apieškojęs sodybą (o ji gana didelė), išnaršęs visus jos pašalius, išbraidžiojęs šalia geltonuojantį rapsų lauką ir tiesiog nesuvokdamas, kur galėjo dingti mažieji, Virginijus pasuko į kaimą. Jam kilo mintis, jog vaikai galbūt sugalvojo nubėgti į Deglėnų "centrą" - kelių daugiabučių kiemą, kur gyvena jų močiutė - Dalios ir Virginijaus motina. Čia vaikų taip pat nebuvo...
Išsiprašė pažaisti
Nesulaukęs grįžtančio sūnaus Jonuko, apie aštuntą valandą vakaro Adolfas Jurevičius paragino žmoną eiti jo parsivesti, tačiau tą pačią akimirką pamatė ateinantį Virginijų. Pastarasis paaiškino niekur nerandąs vaikų... Tada, metę visus namų ruošos darbus, į paiešką įsitraukė ir Jurevičiai. Vėliau A. Jurevičius pasakojo, jog dar rytą žmona su Jonuku bei mažiausiuoju sūnumi - ketverių metukų Mindaugu - eidama iš pašto sutiko Noreikų Daliuką. Berniukas skubėjo į parduotuvę duonos. Jonuko prašymui eiti kartu su Daliumi Janina Jurevičienė neprieštaravo, tiktai prisakė ilgai neužsibūti. Berniukai artimai bendravo - Jonukas buvo dažnas svečias Noreikų sodyboje. Bet šįkart sūnus prapuolė visai dienai - negrįžo namo net pavalgyti. O juk anksčiau parlėkęs pietų ir skubiai užkrimtęs vėl bėgdavo toliau žaisti pas netolimų kaimynų vaikus...
Šiurpų radinį aptiko pareigūnai
Kartu su Virginijumi Jurevičiai apžiūrėjo apleistų fermų teritoriją, kanalizacijos šulinius, dar kartą nuėjo į kaimą, klausinėjo žmonių, išbraidžiojo apylinkes - vaikų pėdsakų aptikti nepavyko. Pradėjus temti į dingusiųjų paiešką įsitraukė ir kaimo gyventojai. Visos pastangos buvo tuščios. Vėlų vakarą kaime pasirodė policijos automobilis. Pareigūnams vyrai pranešė apie dingusius vaikus. Taigi ieškotojų dar padaugėjo. A. Jurevičius guodėsi kartu su žmona bei mažamečiu sūnumi namo grįžęs apie pusę antros nakties. Išgėręs raminamųjų nusprendė laukti ryto ir iš naujo pradėti paieškas... Deja, išaušus trečiadienio rytui jo laukė kraupi žinia - Jonuko, kaip ir trijų Noreikų mažylių, gyvų jau nebuvo. Ilgai po keletą kartų naršę apylinkes policijos pareigūnai galiausiai grįžo į Noreikų sodybą ir ėmė įdėmiai apžiūrinėti pastatus. Dar kartą pravėrę klėties duris ir pakėlę senos skrynios dangtį aptiko siaubingą radinį - čia gulėjo keturi bejausmiai kūneliai. Apie baisias mažylių kančias bylojo iki kraujo nudraskyti jų nagai... Susiradę naują žaidimo vietą vaikai tikriausiai sušoko vidun ir užsivožė skrynios dangtį, tačiau užrakinimo įtaisas užkrito taip, kad iš vidaus atstumti dangčio nebuvo įmanoma. Tuo metu šalia nebuvo nieko, kas būtų galėjęs išgirsti klykiančius vaikus. Jie buvo pasmerkti kankinančiai mirčiai.
Pavėlavo išsikraustyti
Vaistais širdies skausmą malšinusi D. Noreikienė pasakojo, jog įvairių žaidimų prisigalvodavę vaikai anksčiau beveik neužsukdavo į klėtį, nė karto nėra bandę lįsti ir į minėtą skrynią. Šįkart čionai jie buvo prisitempę automobilio sėdynių, iš skrynios išmetę dalį drabužių. Žodžiu, pasidarė vietos, kad tilptų visi... Ši sodyba nebuvo Noreikų nuosavybė. Vien todėl, kad pastatai neliktų be priežiūros, jos šeimininkai leido šeimai čia gyventi. Prieš kurį laiką Alvydo tėvai jaunai šeimai padovanojo sodybą Pakruojo rajone, netoli savo namų. Noreikai jau baigė ją susiremontuoti - buvo likę tiktai tapetais išklijuoti antrajame aukšte įrengtus vaikų kambarius. Šeima buvo nusprendusi kraustytis čionai praėjusią savaitę, tačiau per šienapjūtės ir vis nesibaigiančius remonto darbus įkurtuvių džiaugsmą atidėjo vėlesniam laikui. Dabar Dalia tikino senojoje sodyboje nebūsianti nė dienos - nebegalinti čia ilgiau gyventi. Braukdamas ašaras jos vyras Alvydas guodėsi, jog dabar jam visiškai nebemieli ir naujieji namai - iš didžiulio vaikų būrio ten krykštaus tik mažoji Ugnė. Skausmo palaužtas jaunas vyras tikino, jog vaikai jam buvo viskas, todėl negali suvokti, kaip reikės gyventi be jų ...
Prarado vieną iš jaunėlių
J. Jurevičienė iš viso pagimdė 5 vaikus. Dabar namuose liko tik pagrandukas Mindaugėlis. Devyniolikmetis Kęstutis mokosi Plungės žemės ūkio mokykloje, vyriausiasis Gediminas darbuojasi Pakruojo rajone, o metais jaunesnis Marius... atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Bedarbiai tėvai skundėsi nepaprastai sunkia materialine padėtimi, kuri dar labiau pablogės, nes netekus Jonuko jie praras ir daugiavaikėms šeimoms skiriamą pašalpą.
Erika būtų vaikus išsaugojusi
Nei D. Noreikienė, nei sutuoktiniai Jurevičiai nebandė ieškoti šios nelaimės kaltininkų - tiesiog nusprendė, jog toks, matyt, buvo likimas. Dėl savo mažųjų giminaičių mirčių labai išgyveno ir juos likęs prižiūrėti Virginijus Bakanauskas. Užjausdami nelaimėlius kaimo žmonės vis dėlto sakė, panašios nelaimės buvo galima tikėtis, nes Noreikiukams skiriama priežiūra galėjo būti ir geresnė... Tačiau nepaisant to trečiadienį kaimynai neatsisakė padėti nelaimės ištiktų šeimų - kas kiek galėdami, po 5 ar 10 litų, skyrė laidotuvių išlaidoms. Vaikai žuvo kartu, todėl prieš iškeliaujant Anapilin visi keturi karsteliai buvo sustatyti Deglėnų kultūros namuose vienas šalia kito.
Tyrimas
Nepaisant to, jog iš pirmo žvilgsnio lyg ir aišku, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, Pasvalio rajono apylinkės prokuratūra įdėmiai tiria šį įvykį. Vyriausiasis prokuroras patikino, jog bus įvertintos teismo medicinos ekspertų išvados (vakar šie neabejojo, jog vaikų mirties priežastis - uždusimas), apklausti liudininkai, išsiaiškintos įvykio aplinkybės (tyrimui kriminalistai išsivežė ir skrynią), patikrintos visos įmanomos versijos. Jeigu paaiškės, jog nebuvo nusikalstamų veiksmų (jos vaikų tyčia skrynioje niekas neuždarė, jie bežaisdami užsidarė patys), baudžiamoji byla nebus keliama.
