Minint 100 metų sukaktį, kai Europos moterys įgijo teisę balsuoti rinkimuose, sumaištį renginiuose gali sukelti Lietuva. Iki šiol manyta, kad tokią moterų teisę pirmoji Europoje įtvirtino Suomija, bet Konstitucinio Teismo teisėjos Tomos Birmontienės įsitikinimu, suomes yra pralenkusios lietuvės. Anot teisėjos, jos kartu su vyrais rinko atstovus į Didįjį Vilniaus Seimą metais anksčiau - 1905-aisiais. Bet Lietuvos istorikai nesutinka su teisininkės iškelta hipoteze.
Ta proga nekilo jokių diskusijų, o spaudoje prabilta ne apie balsavimus, bet apie pačią Konstitucinio Teismo teisėją. Kad teisės mokslų daktarė Toma Birmontienė savo disertaciją apie "tarybinę miliciją Lietuvoje" Maskvoje gynėsi tada, kai Lietuvoje jau buvo gyvas Sąjūdis, žino visi, o kad ta pati T. Birmontienė paliko prezidentą R. Paksą, kai pajuto, jog jo politinė žvaigždė ima leistis, - irgi niekam nepaslaptis.
Dabar imta abejoti ir dėl teisėjos turimo profesoriaus vardo. Pati teisėja profesorė sako, kad mokslinį laipsnį gavo už straipsnius apie sveikatos teisę. Na o mūsų šalies profesoriai mano, kad profesoriaus vardas T. Birmontienei suteiktas neteisėtai.
Bet tokia ne vien ponia Toma. Tuo laiku mokslinį darbą buvo galima rašyti ir apie komunistų partijos įtaką auginant grybus, ir apie mėnulio įtaką vyrų vaisingumui. Svarbu buvo tik cituoti Leniną ir Marksą - tada mokslinis laipsnis jau būdavo garantuotas.
