Irena ZUBRICKIENĖ
- Vyrai paprastai konfliktą išsprendžia smūgiais, kartais griebiasi peilio ar šautuvo, bet nekarpo peiliukais plaukų ir taip nesityčioja, kaip sugeba moteriškoji lytis, negalinti skųstis mums, vyrams, nesuvokiamų fantazijų stoka, - "Akistatai" sakė patyrę Marijampolės kriminalistai, per parą "perkandę" pareiškėjos Rasos Ž. (22 m.) melą.
Kai apie vidurdienį į policiją buvo pranešta, kad minėtai marijampolietei, sėdinčiai vieno daugiabučio namo, buvusio bendrabučio, bendroje virtuvėje, būtina pagalba kaip smurto aukai, policininkai pirmiausia suprato, kad važiuoja pas jiems puikiai pažįstamą merginą - vagilę, nevengiančią dar labiau patyrusių prastos reputacijos marijampoliečių draugijos. Nuvykus buvo akivaizdu - smurto būta labai žiauraus. Smulkios, labiau į paauglį berniuką panašios Rasos veide, akių vietoje, buvo matyti 2 dideli ryškėjantys ratilai, ant kurių "lipo" tinstantys skruostai. Rasa negalėjo nuslėpti ir nudegimų žymių ant kaktos bei kaklo, o paskui dar parodė ir taip pat nudegintą krūtinę bei nugarą. Tai buvo cigarečių gesinimo į kūną žymės. Maža to, Rasos plaukai buvo lyg apipešioti - lyg pjauti peiliu, lyg kuokštais išskusti.
- Bernų, kurie taip iš manęs pasityčiojo, nepažįstu, negalėčiau papasakoti, kaip jie atrodo, - iškart dėstė Rasa. - Jų buvo trys. Mane užkalbino prie "Maximos", privažiavę automobiliu, kurio markės negalėčiau nurodyti, ir pasisiūlė parvežti. Aš, kvailė, ir patikėjau. Bet tuoj pamačiau, kad jie nesuka mano nurodytu adresu.
Anot Rasos, nepažįstami jaunuoliai nusivežė ją į nežinomą apleistą namą Marijampolėje ir be jokios priežasties pradėjo tyčiotis - stumdyti, daužyti per veidą, net gesinti nuorūkas į nuogas kūno vietas, kol galiausiai peiliu ir skutimosi peiliukais išdarkė plaukus. Pamatę, kad mergina turi mobilųjį telefoną, vaikinai jį atėmė. Po tokios egzekucijos Rasai pavyko pasprukti ir nuošalesnėmis gatvelėmis parbėgti į namus, kur ją pamatė kaimynai.
Tokia versija pareigūnai nebuvo linkę patikėti. Jų patirtis sakė, kad vagims ir plėšikams, neturintiems priežasčių mušti ir kankinti, užtektų aukos telefono. Kadangi mergina, pačios teigimu, buvo pagrobta, ji greičiausiai turėjusi patirti ir lytinę prievartą, kurią ji neigė. Policininkai įtarė: kažkas čia ne taip. Jie prisiminė, kaip prieš keletą metų panašiai nukentėjo viena nepilnametė vaikų namų auklėtinė - paauglei buvo grubiai nukirpti plaukai, iš jos buvo tyčiojamasi: liepiama suvalgyti nukirptus plaukus, laižyti peleninę ir skriaudikių batus, skudurėliu, laikomu dantimis, valyti grindis ir panašiai. Tokią egzekuciją niekuo nenusikaltusiai paauglei tuokart surengė kelis kartus teista marijampolietė Kristina Žolynaitė (dabar 27 m.) - Rasos Ž. gera bičiulė, anot pareigūnų, tos pačios kompanijos narė. Šiuo metu Kristina atlieka bausmę Panevėžyje už minėtą nusikaltimą.
Žodis po žodžio, užuomina po užuominos, klausimas po klausimo, ir Rasa pareigūnams prisipažino išsigalvojusi "trijų nepažįstamų bernų" versiją. Mergina papasakojo, kad ją sumušė keleriais metais vyresnės bičiulės ir bendražygės Inesos S. "komanda" - panašaus plauko merginos, taip pat Kristinos Žolynaitės draugės. Esą pirmiau apvagino Rasą dėl vienos iš jų drabužių vagystės ir čia pat, bendrabučio virtuvėje, nubaudė - idant šioji žinotų, kad net ir pasakų lapė savame kieme viščiukų nepjauna. Mergina prisipažino, kad labai pyko ant savo skriaudikių, bet iš pradžių išduoti jų nenorėjo ir dėl draugystės, ir dėl galimo dar didesnio keršto, todėl ir sukurpė melo istoriją.
Už tokį melą Rasai dabar gresia baudžiamoji atsakomybė. Atpildo turėtų sulaukti ir Rasos skriaudėjos, iš kurių antrąją tyrimo dieną buvo aiški tik viena - minėtoji Inesa. Ji iki skausmo pažįstama Marijampolės policijoje: žiauri, valkata, stiklelio mėgėja, vagilė, chuliganė, nesibaiminanti šokti net ir prieš vyrus. Dėl kitų įtariamųjų - šiokios tokios problemos, nes Rasa tvirtino žinanti tik jų vardus. Be to, vieniems pareigūnams ji sakė, kad pretenzijų turi 3 skriaudikėms, o kitiems nurodė net penkias.
Pareigūnai neabejojo, kad Rasos paminėtas žiauruoles jie anksčiau ar vėliau suras.
Beje, trečią dieną po žiaurios egzekucijos virtuvėje Rasa turėjo būti teisiama Marijampolės rajono apylinkės teisme. Ji ir 2 bendrininkės (viena jų - iš Panevėžio pataisos namų etapuota kalinė Kristina Žolynaitė) kaltinamos dėl vagystės. Posėdis neįvyko, nors Rasa nepabūgo pasirodyti teisme vis dar "spalvotu" veidu. Paaiškėjo, kad savo gyvenamąsias vietas nuolat kaitaliojanti mergina buvo dar nesusipažinusi su kaltinimais jai. Buvo nutarta bylą nagrinėti po kelių dienų. Taigi dabar apsimelavusiai Rasai - margos kasdienybės kriminalinė karuselė: čia - teisiamoji, čia - auka, čia - įtariamoji dėl melo...
