Šarūnas NARUŠEVIČIUS
Greitai 70 metų jubiliejų švęsiantis Vidas Antonovas, pavadinamas "mafijos tėvo" - legendinė asmenybė. Apie jo gyvenimą galima būtų parašyti storą nuotykių romaną. Sovietmečiu tapęs sporto meistru, kultūrizmo rekordininku bei respublikinio saviveiklinių ansamblių konkurso laureatu, 1973 metais tapo "mafijos tėvu" - tais metais buvo nuteistas už seifų išplėšimus, kurių garsiausias - Šiaulių ligoninėje.
2000-aisiais V. Antonovas iš esmės pakeitė savo gyvenimą - nustojęs daryti nusikaltimus, vedė beveik 40 metų jaunesnę žmoną, susilaukė 4 vaikų. Prieš metus Rima laukėsi penktosios atžalos. Pasak R. Antonovienės, vaiką pražudė liepęs vaistų neišgerti gydytojas. Pastarasis purtosi kaltės.
Po priepuolio - karšta meilė
Tris kartus teistas V. Antonovas 2000-aisiais nutarė, jog artėjant senatvei užteks gadinti dantis mintant sausa kalėjimo duona - dera susirasti padoresnį užsiėmimą.
Vidas tikina mokąs valdyti gamtos galias, kurių padedamas išsaugojęs ne pagal metus tvirtą kūną, tad pabandė žmonės gydyti netradicinės medicinos metodais. Sunku pasakyti, kas sutrukdė V. Antonovui tapti garsiu ekstrasensu - gal Vido galios prastai veikė, o gal ligoniai paprasčiausiai tingėjo trenktis pas mažai žinomą ekstrasensą į sunkiai randamą namelį kažkur tarp pelkių, kur išteka Dubysa. Tad populiariu ekstrasensu V. Antonovas taip ir netapo, užtai besiversdamas šia veikla susirado jauną žmoną.
Beveik prieš dešimtmetį išgirdusi apie netoli tėvų sodybos apsistojusį ekstrasensą Vidą Antonovą, pas jį iš smalsumo užsuko 39 metais jaunesnė Rima. Mergina teigia viso labo norėjusi pažiūrėti, koks jis žmogus, tačiau kaip tik tuo metu jai prisireikė rimtos pagalbos. Nuo vaikystės invalidumą dėl epilepsijos turinti Rima V. Antonovo namelyje apalpo. Kritusią be sąmonės merginą ėmė tampyti traukuliai, Rima merdėjo. Prieš tapdamas plėšiku, V. Antonovas vasaromis dirbdavo pliažuose gelbėtoju, todėl puikiai žinojo, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Puolęs merginai darė dirbtinį kvėpavimą bei širdies masažą, ir mergina atgavo amą.
Atsipeikėjusi ėmė lankytis dažniau, įsimylėjo savo išgelbėtoją, o ir šis liko neabejingas gerbėjai. Kol pora ruošėsi vedyboms, V. Antonovas buvo suimtas dėl paskutiniojo savo nusikaltimo - namie rasta vogtų daiktų, tačiau tai neatšaldė įsimylėjėlių. 2000-ųjų pavasarį Šiaulių tardymo izoliatoriuje pora susituokė.
Kai kas šaiposi iš poros amžiaus skirtumo, tačiau Rima su Vidu tinka vienas kitam ir gražiai sutaria. Laukdama sugrįžtant sutuoktinio R. Antonovienė nesėdėjo sudėjusi rankų - vaikščiodama per žmones rinko aukas, kad turėtų už ką brangiausiajam siųsti maisto siuntinius.
Prieš tyrimą - nemiga
Per izoliatoriuje vykusią kuklią tuoktuvių ceremoniją, kurios metu jaunavedžiams nebuvo leista išgerti net simbolinės taurės šampano, V. Antonovas juokavo, kad seksiąs savo senelio, turėjusio 18 vaikų, pavyzdžiu. Šiuo metu Vidas tokių drąsių pažadų nebežarsto, tačiau su Rima jau susilaukę net ketvertuko: šešiametės Liudos Kotrynos, pora metų jaunesnės Anos Marijos, trimečio Zenono bei metais jaunesnės Karolinos. Sutuoktiniams pernai buvo gimęs ir penktasis vaikas - Jonas Karlas. Apie jį ir bus ši istorija.
Užpernai spalį penktą mėnesį nėščia R. Antonovienė nuvyko į Šiaulius pas nervų ligų gydytoją Antaną Lukošaitį ir paprašė pratęsti pažymą dėl invalidumo. Gydytojas paaiškino, jog jis privalo padaryti smegenų encefalogramą ir įsegti į ligos istoriją. Pasak R. Antonovienės, medikas jai pasiūlęs atvykti prieš tai naktį visiškai nemiegojus bei negėrus vaistų nuo epilepsijos - taip, girdi, encefalogramoje geriau matysis epilepsijos požymiai ir komisija lengviau pripažins invalidumą.
"Paryčiais prabudęs nustebau, kad žmona nemiega, žiūri televizorių, gurkšnoja kavą, žaidžia mobilaus ryšio telefonu, - prisimena V. Antonovas. - Neįtardamas nieko bloga aš vėl užmigau. Dar neišaušus žmona išvyko į Šiaulius pas gydytojus, o aš net neįtariau, kad Rima bluosto nesudėjusi, parą negėrusi vaistų nuo epilepsijos ir kad dėl to laukia baisi nelaimė".
Po pietų moteris grįžo namo į šeimos sodybą Palėsio kaime (Kelmės raj.). Vido klausiama, ko tokia išbalusi bei nuvargusi, Rima pagaliau viską apsakė sutuoktiniui, išgėrė vaistus ir apie 15 valandą prigulė pasnausti.
Pats atgaivino žmoną
V. Antonovas su ašaromis akyse prisimena:
"Išgirdęs, kad Rima negėrusi vaistų, per naktį nemigusi, labai nustebau. Aš visą laiką pas A. Lukošaitį lydėdavau žmoną. Ištyręs Rimą, šis gydytojas mane kartą pasikvietė ir paaiškino, kad epilepsija - klastinga, visą gyvenimą persekiojanti liga. Besisaugančiam jos priepuolių ligoniui būtina sąžiningai laiku gerti vaistus bei daug miegoti. Taip ir pasakė - jei su ja sutinki gyventi, turėsi leisti pasilepinti lovoje, nenervinti, neapkrauti darbais. Tad išgirdęs, ką liepė A. Lukošaitis, sunerimau - ar tik neužeis priepuolis. Nujaučiau...
Maždaug pusvalandį Rimai pasnaudus, trenkė pirmasis epilepsijos priepuolis. Moteris ėmė kratytis nuo nepaprastai stiprių traukulių, iš burnos ėmė dribti putos.
"Aš pripratęs prie Rimos ligos ir priepuolių, kurie greitai praeidavo patys. Tačiau tik ne šįkart, - pasakodamas V. Antonovas labai jaudinasi. - Po kelių minučių apalpusioji sustingo, pamėlo, vyzdžiai išsiplėtė ir nebereagavo į šviesą. Dingo ir pulsas! Supratęs, kad žmona miršta, nelaukdamas atvykstant iškviestos greitosios pagalbos, ėmiau jai daryti dirbtinį kvėpavimą burna į burną bei širdies masažą. Tik po kokių 5 minučių matau - Rimos žandai rausta, pakrenkštusi ji atmerkė akis".
Aštuonių priepuolių serija
Atgavusi sąmonę Rima, kaip paprastai būna epileptikams, priepuolio neprisiminė, tik pareiškė besijaučianti labai išvargusi, norinti miego. Vos moteris užsnūdo - naujas tokio pat sunkumo priepuolis. Vėl dirbtiniu kvėpavimu atgaivinęs žmoną V. Anotonovas ją jau ragino nebeužsnūsti, tačiau niekas nepadėjo. V. Antonovo pasakojimu, kol maždaug per valandą žvyrkeliu atskubėjo greitosios pagalbos autobusiukas, iš viso Rima patyrė net 8 epilepsijos priepuolius, o per kiekvieną Rima patyrė klinikinę mirtį!
Tai išgirdę atvykę medikai prasitarė, jog ligonė galėjo nebeprabusti jau po antro ar trečio tokio priepuolio. Specialistai matė, kad moteris greitai gimdys, tačiau nebuvo kas daryti, reikėjo gelbėti nėščiosios gyvybę, tad prišvirkštę stipriausių vaistų Rimą išsivežė į Kelmės ligoninę. Čia R. Antonovienę trenkė dar vienas priepuolis. Medikai pacientę išsiuntė į Šiaulių ligoninę, kur, pasak Vido, žmona patyrė dar vieną sunkų epilepsijos priepuolį.
Namo Rima grįžo tik po poros parų - nusilpusi, prifarširuota stipriausių vaistų, nuo skausmo plyštančia galva.
"Tave šiaip ne taip išgelbėjau, tačiau jei kas nutiks vaikui, aš tą Lukošaitį nušausiu!" - nepaprastai susirūpinęs bei supykęs tądien pagrasino V. Antonovas.
Tačiau tuomet kvaršinti galvos dėl dar neatsitikusių bėdų nebuvo kada - šeima buvo paskendusi kraustymosi rūpesčiuose. Nutarę, jog gimus penktajam vaikiui toliau gyventi kaimo sodyboje be patogumų per sunkiu, Vidas su Rima sodybą Palėsio kaime pardavė ir už gautus pinigus nusipirko 4 kambarių butą Naujojoje Akmenėje blokiniame name. Tiesa, šiandien V. Antonovas kiek gailisi, nes jis - gamtos žmogus ir dūsta tarp betoninių sienų.
Atsisakė minties bylinėtis
Pernai kovo 22-ąją gimė Karlas Jonas. Pačią pirmą dieną medikai naujagimiui nustatė pačius sunkiausius daugybinius apsigimimus. Kol Rima savo mažylį maitino krūtimi, jo gyvybė dar ruseno. Ketvirtą gyvenimo mėnesį R. Antonovienei dingo pienas ir Karlui Jonui iškart prasidėjo traukuliai, vaikas ėmė silpti. Kartą pavalgęs naujagimis užsnūdo. Rima nuėjo užsikaisti kavos, Vidas - į kitą kambarį. Grįžę prie lovytės sutuoktiniai aptiko, jog jauniausios jų atžalos nebėra - berniukas užgeso tyliai, net nesuknerkęs.
"Mūsų mažylis žuvo dėl gydytojo A. Lukošaičio kaltės, - neabejoja V. Antonovas, kuriam pritardama linksi žmona. - Jo nurodymas negerti vaistų Rimai sukėlė sunkiausių epilepsijos priepuolių seriją, o paskui gelbėjant nėščiosios gyvybę vaistai neabejotinai pakenkė vaisiui".
Gydytojas A. Lukošaitis kiek kitokios nuomonės. Pasak jo, apsigimsta ir jokių vaistų nevartojančių, sveikiausių gimdyvių vaikai - mokslas dar negali paaiškinti daugumos apsigimimų priežasčių.
"Galvojome duoti A. Lukošaitį į teismą, tačiau paskui nuleidome rankas. Mūsų Karlo Jono tikrai niekas nebeprikels, o ir Rimos sveikata labai pašlijo, nuo išgyvenimų ėmė streikuoti širdis. Tegu A. Lukošaitis lieka savo sąžinės teismui, o skaitytojai supras, kas teisus dėl pražudyto berniuko, - "Akistatai" pareiškė Vidas su Rima, toliau su 4 vaikais gyvenantys šaltame bute Naujojoje Akmenėje.
Kitame numeryje skaitykite apie neįtikėtinus Vido Antonovo nuotykius: kaip jis, sovietinių partizanų instrukcijos padedamas tapo. Lietuvos "mafijos tėvu", kaip plėšė seifus ir ketino užgrobęs lėktuvą skristi į Rodeziją kovoti su sukilusiais negrais.
