Politologai Mauzeris su Surskiu kalba apie beširdiškumą. Beširdė teisėsauga neišleido A. Zuoko dviems metas į tėvystės atostogas, tad dabar aktyvusis liberalcentristas turės dirbti ir toliau meru. Paskui kalba apie beširdį laiką, kuris net Lietuvos ąžuolui Brazauskui neleidžia tinkamai santykiauti su arkliu, t.y. jo važnyčioti.
Surskis: Ale kokia beširdė yra teisėsaugos sistema pas mus, Mauzeri.
Mauzeris: Taip, taip... Teisingumo smagračiai įtraukia į save ir sutraiško paprastų žmonių likimus... O kas atsitiko? Apie ką tu čia?
Surskis: Apie Zuoką - paprastą vaikiną iš Užupio. Tiek dirbo, dirbo, tiek stengėsi ir vargo... Tačiau žiaurus teisėjas savo nuosprendžiu negailestingai sužlugdė visus mero planus.
Mauzeris: Palauk, nesupratau. Taigi Zuoką išteisino.
Surskis: Nu tai būtent!
Mauzeris: O kas čia blogo? Taigi bus laisvėje, galės dukrą auginti.
Surskis: Tai kaip tik ir negalės! Humaniškasis prokuroras, suprasdamas sunkią Zuoko situaciją - kad vaikas gimė - siūlė jam duoti dvejus metus tėvystės atostogų lygtinai. O bet tačiau žiaurus teisėjas nedavė, todėl Zuokas vėl turės eiti dirbti Vilniaus meru nuo ryto iki vakaro ir dukrelė tėčio nematys.
Mauzeris (braukia ašarą): Nu jo, beširdė teisėsaugos sistema...
Surskis: Čia tas Drėma viską sugadino su savo liudijimu. Matyt, pyksta Zuokas dabar, kad per tokį durnelį ir toliau reikės dirbti. Lyg dar neužsidirbo...
Mauzeris: O girdėjai, Surski, Zuokas prisipažino, kad dukrą pradėjo gegužio nol pirmo - dieną, tiksliau, naktį, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą?
Surskis: Aik, aik... Taigi čia buvo ta naktis, kai Lietuva buvo šviesiausias taškas Europoje - kai visi užsidegė lemputes, televizorius, tvartus... O Zuokas tuo metu su Zuokiene prie tokio apšvietimo... Ne, Mauzeri, sakyk ką nori, bet skaidrus politikas. Nieko neslepia.
Mauzeris: Tikrai skaidrus - viskas atvirai. Nors, sakoma, prie tamsos daugiau drąsos.
Surskis: O kam tos drąsos Zuokui - jis gi Zuokienę pažįsta. Zuokas tamsoj tik kyšius duoda ir žmones grobia. Va čia tai drąsos reikia.
***
Surskis: Žinote, Mauzeri, sunku pripažinti tokį dalyką, labai nesinori, bet premjeras jau paseno...
Mauzeris: Aik, aik, taigi neseniai apsiženijo...
Surskis: Kolega, ženytis, kaip ir mokytis, niekuomet nevėlu. A tikrąjį amžių parodo santykis su arkliu.
Mauzeris: Kur jūs čia dabar lenkiate? Kaip suprasti jūsų posakį “santykis su arkliu”?
Surskis: Matot, savaitgalį Sartų lenktynėse Algirdas Brazauskas pirmąjį kartą Lietuvos Naujųjų laikų istorijoje jau nevažnyčiojo arkliuko. Taip sakant, buvo eilinis žiūrovas - valgė nedakepusį šašlyką, pirko medinius šaukštus ir plojo nugalėtojui...
Mauzeris: O gal neatsigavo nuo Anykščių arimo varžybų, gal jam dar užpakalį skaudą?
Surskis: Visko gali būti, bet jaunam žmogui skausmas greičiau praeina... O ir arklys gi irgi jaučia, kad važnyčiotojas jau nepajėgus susitvarkyti su pareigom...
Mauzeris: Tai gerai, kad ir nevažiavau į Sartų lenktynes. Brazius triukų nerodė, nebuvo ką žiūrėti... (Pasilenkia prie Surskio, kalba tyliai.) A kažin valstybę dar gali pavairuoti?
Surskis: Matai, kai valstybė - tarsi akla kumelė, vos tempia, tai dar gali pakreipti. Iki mėsos kombinato datrauks. O ten jau Krekenavos specialistai žino, ką su ja daryti...
Prie "Dviračio šou" kūrimo prisidėkite ir jūs. Siųskite savo idėjas, scenarijus adresu [email protected]. Geriausių idėjų autoriai gaus vertingus prizus.
"Dviračio šou"
