Klaipėdos miesto transporto sektoriaus vystymo galimybių studijos rengėjai siūlo uostamiestyje ne tik įrengti tris tramvajaus linijas, Naująją uosto gatvę pratęsti iki Melnragės bei Girulių, bet ir apmokestinti įvažiavimą į senamiestį.
Vakar uostamiestyje pristatyta galimybių studija, kuria remiantis būtų galima numatyti artimiausius darbus bei tikėtis jų įgyvendinimui gauti finansavimą iš Europos Sąjungos fondų.
Uostamiestis - saugiausias
Pasak galimybių studijos rengėjų iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) vadovo Pranciškaus Juškevičiaus, uostamiestyje kasmet automobilių padaugėja 8 proc. Didžiausi eismo augimo tempai yra užfiksuojami šiaurinėje miesto dalyje.
"Nepaisant to, uostamiestis tarp penkių didžiausių Lietuvos miestų pasižymi saugiausia eismo sistema", - sakė P. Juškevičius, pažymėjęs, kad vidutinis automobilių greitis piko metu siekia 34 km per valandą.
Studijos rengėjai naudojosi ir Eismo priežiūros pareigūnų duomenimis, kurie byloja, kad avaringiausios uostamiesčio gatvės titulas atitenka Pilies gatvei. Dėl 65 proc. uostamiesčio gatvėse įvykusių avarijų kaltė tenka vairuotojams.
Formuluodami išvadas, studijos rengėjai pažymėjo, kad tik 27 proc. Klaipėdos gatvių funkcionuoja efektyviai. Tuo metu 25 proc. yra pripažįstamos neefektyviomis. Daugiausia tokių gatvių yra šiaurinėje miesto dalyje.
Pagrindinis uostamiesčio gatvių tinklo trūkumas - susiekimą tarp šiaurinės ir pietinės miesto dalies užtikrina tik viena pagrindinė gatvė.
Studijos rengėjai siūlo šiaurinėje miesto dalyje įrengti daugiau geležinkelio pervažų, pratęsiant Naująją uosto gatvę suformuoti eismo koridorių pagal pajūrį, kuris tęstųsi iki Melnragės ir Girulių, o vėliau įsilietų į Klaipėdos aplinkkelį.
Trijų linijų tramvajus
Analizuodami uostamiesčio viešojo transporto sistemą studijos rengėjai atkreipė dėmesį į tai, kad per pastaruosius 10 metų asmenų, besinaudojančių viešuoju transportu skaičius sumažėjo perpus. Dabar viešasis transportas aptarnauja tik 27-29 proc. sąlyginės ridos.
VGTU specialistai siūlo mažinti maršrutinių taksi skaičių, nes mažėjant keleivių skaičiui jau ir dabar egzistuojanti netoleruotina fizinė šių vežėjų konkurencija uostamiesčio gatvėse ateityje tik didės.
Viena didžiausių siūlomų naujovių - tramvajus. P. Juškevičiaus teigimu, pirmiausia reikėtų nutiesti dvi tramvajaus linijas. Pirmoji sujungtų pietinius uostamiesčio rajonus su geležinkelio stotimi, o antroji tęstųsi iki Klaipėdos ligoninės. Perspektyvoje reikėtų nutiesti ir regioninę tramvajaus liniją, sujungsiančią uostamiestį su Palanga.
Taip pat, siekiant pagerinti susisiekimą viešuoju transportu, siūloma uostamiesčio gatvėse numatyti tik šiam transportui skirtas eismo juostas.
Automobilių stovėjimo aikštelių problema - beviltiška
Analizuodami automobilių stovėjimo aikštelių galimybes uostamiesčio senamiestyje VGTU specialistai priėjo prie dviejų išvadų.
Uostamiesčio valdžia gali leisti vairuotojams senamiestį pasiekti be apribojimų ir įrengti mokėjimo automatus. Tačiau studijos rengėjai mano, kad Klaipėdai būtų tinkamesnis kitas variantas.
"Siūlome padaryti tik du įvažiavimus į senamiestį ir už patekimą į jo zoną imti mokestį", - sakė P. Juškevičius.
Tačiau jis pripažino, kad specialistai yra bejėgiai išspręsti automobilių stovėjimo aikštelių problemą daugiabučių kiemuose.
"Niekam Lietuvoje dar nepavyko rasti vaisto nuo šios ligos. Galbūt reikalai pajudėtų, jei kiekvienam daugiabučiui būtų nustatytos konkrečios jam priklausančio sklypo ribos. Tikėtis bendrijų aktyvumo savo lėšomis išspręsti aikštelių problemą tikriausiai yra naivu. Be savivaldybės įsikišimo problemos išspręsti nelabai pavyks", - teigė P. Juškevičius.
“Vakarų ekspresas” (http://www.vakaru-ekspresas.lt)
