Netikėkit, kad knygas Lietuvoje parduoti vis sunkiau. Užmetę akį į leidyklų ir knygynų tinklapius nepastebėsite bent kiek ryžtingesnės kovos už skaitytojų dėmesį: visur tvyro rinkos rūpesčių nedrumsčiamas pacifizmas.
Jei mėgstate skaityti, didžiąją darbo dienos dalį praleidžiate prie kompiuterio, bet nesate iš tų, kurie prastai jaučiasi bent kartą per savaitę neužsukę į knygyną, gyvenantys iš knygų bandys pasiekti jus per internetą. Tiksliau, leisis būti jūsų pasiekiami: juk apie jokius internetinius “tiesioginės rinkodaros” triukus (įskaitant “speminimą”) knygų verslo srityje dar negirdėjome. Jie paprasčiausiai laukia, kol savo iniciatyva ar reklamos pastūmėti peržengsite virtualaus knygyno slenkstį ir pamatysite, kokia šauni proga pasitaikė įsigyti gerų knygų už puikią kainą.
Akcijos, nuolaidos, skirtumas tarp internetinių ir neinternetinių kainų, pristatymo patogumas - svarbiausias masalas. Nors tarp svarbiausių internetinės rinkodaros privalumų minimas informacijos apie siūlomą prekę įvairovė ir išsamumas, beveik visais atvejais apie knygą lietuviškuose tinklapiuose sužinosite tik tai, kas neišvengiama: pavadinimą, autorių, puslapių skaičių, formatą, ISBN numerį, 5-6 sakinių anotaciją, išvysite viršelio nuotraukėlę, o jei pasiseks - ir knygą skaičiusiųjų komentarus ar net kokią recenzijėlę. Leidėjai ir pardavėjai mano, kad to skaitytojui turėtų užtekti. Ar tikrai? Jei internete nėra pačios svarbiausios galimybės - paragauti knygos, t.y. paskaityti jos teksto, tinklapio kūrėjų ir prižiūrėtojų pastangos “pakabinti” pirkėją panašios į bandymus sugauti žuvelę nenaudojant masalo.
Per žiauru būtų reikalauti iš lietuviškų knygynų ar leidyklų ko nors panašaus į “Amazon.com” funkciją “Search Inside the Book”, kuri leidžia prieš apsisprendžiant, pirkti ar ne, perskaityti dominančios knygos ištrauką bei pasinaudoti galimybe ieškoti teksto fragmentų pagal pasirinktą raktažodį. Tačiau yra ir kur kas paprastesnių pirkėjų “kabinimo” tekstu galimybių. JAV spaudoje neseniai buvo aprašytas sėkmingas nuosavą knygų klubą internete įkūrusios Suzanne Beecher projektas. Ji bendradarbiauja su beveik 80 JAV leidyklų, keliais tūkstančiais bibliotekų, švietimo įstaigų, knygas apžvelgiančių ir pardavinėjančių interneto svetainių siūlydama turinio ištraukų platinimo elektroniniu paštu paslaugas. Jos tinklapyje “DearReader” (www.dearreader.com) užsiregistravę knygų mėgėjai pasirenka dominančios kategorijos knygų klubą ir kiekvieną rytą į savo nurodytą el. pašto dėžutę gauna po vieną “DearReader” siūlomos knygos teksto skyrių arba panašios apimties turinio fragmentą, kuriam perskaityti pakaktų 5 minučių. Prenumeratoriams siunčiami 2-3 knygos skyriai, o po to pristatinėjama kita knyga, ir taip toliau. Įdomu, kad technologiniu požiūriu ši nemokama paslauga taip pat itin primityvi: knygų ištraukas kompiuteriu surenka “DearReader” talkininkai. Už kiekvieną svetainės lankytoją, spragtelėjusį nuorodą “Buy a Book” ir nusipirkusį knygą viename iš interneto knygynų, “DearReader” gauna savo komisinius.
Pabandykim įsivaizduoti, kaip pasikeistų mūsų leidyklų ir knygynų tinklapiai, jei tiesiai iš jų ar, taupant serverio vietą, per el. paštą būtų galima parsisiųsti po keletą ar keliolika dėmesį atkreipusios knygos teksto puslapių? Jei ne visų, tai bent naujausių? Ar, panašiai kaip “DearReader” atveju, būtų galima siuntinėti to pageidaujantiems kasdienines 5 ar 10 minučių skaitymo porcijas - prie rytinės kavos? Nepabandęs nežinai, bet ko gero visas įmanomas tokio elektroninio masalo knygų graužikams išlaidas turėtų su kaupu atpirkti dažniau varstomos tikrų ir virtualių knygynų durys.
