Kartais pravartu atitrūkti nuo kasdienybe tapusių Lietuvos prezidentinių debatų ir pasidairyti po pasaulį arba bent perversti užsienio spaudos puslapius. Vos kelių minučių pakanka, norint įsitikinti, kad artėjanti Europos Sąjungos (ES) plėtra yra viena aktualiausių užsienio spaudos temų. Ir ne tik į vakarus nuo Lietuvos, šia tema labai domisi ir mūsų didžioji Rytų kaimynė.
Juolab kad artėja labai svarbus įvykis - ES ir Rusijos susitikimas aukščiausiu lygiu gegužės mėnesį, kur numatoma pasirašyti keletą svarbių susitarimų, reglamentuojančių ekonominį bendradarbiavimą, iš jų ir susitarimus dėl tranzito į Kaliningrado sritį (kurie berods vyksta per Lietuvos teritoriją). Tokia informacija maloniai stebina, juk mūsų spaudoje galima rasti tik trumputes žinutes apie kažkokias ES ir Rusijos derybas, nors logiškai mąstant tokių sutarčių pasirašymas gali ilgam nulemti Lietuvos politines ir ekonomines perspektyvas.
Kodėl nutylimas toks svarbus įvykis? Per penkis mėnesius nuo sąmokslo teorijų ir slaptų pokalbių suvestinių apdujusiam šalies piliečiui gali kilti įtarimas, kad tai irgi kažkokio sąmokslo prieš Lietuvą dalis. Tuos įtarimus sustiprina Vokietijos ir Prancūzijos lyderių vizitai į Maskvą ir daug gero Rusijai žadantys jų pasisakymai.
Bet ar verta dėl to nerimauti, juk turime daug politikų, kurie rūpinasi Lietuvos reikalais ir siekia tinkamai atstovauti jos interesams užsienyje. Deja, liūdna gyvenimiška bendravimo su valdiškomis struktūromis patirtis vis dėlto verčia pačiam pabandyti įsitikinti, ar viskas yra tvarkoj.
Pirmiausia, aišku, norėtųsi sužinoti, kas gi tose Rusijos ir ES derybose gina Lietuvos poziciją, todėl pravartu įvertinti, ką aukšti šalies pareigūnai veikė pastaruosius mėnesius. Visiems aišku, kad atstatydintas prezidentas buvo sutelkęs visas jėgas Lietuvos šventų vietų lankymui. Dabartinis prezidentas, laikinai einantis pareigas, buvo išvykęs į Japoniją ir susipažino su tos šalies pasiekimais.
Užsienio reikalų ministras daug dėmesio skyrė kovai su tarptautiniu terorizmu, tad pavargęs išvažiavo susipažinti su Tailando poilsio industrija, finansų ministrė pykosi su Europos Komisija dėl savo posto.
Valstybės kancleris, atsakingas už ES reikalus, yra ramaus būdo žmogus, todėl neteko girdėti apie jo derybas su aukštais ES pareigūnais. Ūkio ministras, kaip ir žemės ūkio vadovas, pasak gandų Briuselyje, buvo vieną ar du kartus (ir iš tiesų ką jiems ten veikti), socialinio aprūpinimo ministrė, nors Briuselyje lankėsi, bet, pasak žurnalistų reportažų, pristatinėjo cepelinus. Susisiekimo ministras ieškojo tiesiausios linijos europiniam geležinkeliui Lietuvoje. Na ir pagaliau paskutinė Lietuvos viltis - premjeras, nuvykęs į vyriausybių vadovų susitikimą Briuselyje ir sėdėdamas šalia Vokietijos kanclerio, buvo pastebėtas atidžiai skaitantis dokumentus.
Tad Lietuvos piliečiams belieka tikėtis, kad šalies poziciją ES derybose su Rusija tinkamai atstovaus kitų šalių pareigūnai. Nors gal vertėtų laidų apie sąmokslo teorijas vedėjams bent dėl pramogos pasiaiškinti, kas gi slypi už tokio abejingumo savo valstybės problemoms.
