Dėl pralaimimos kovos su nusikalstamumu ir korupcija Bulgarija gali netekti milijardinės Europos Sąjungos (ES) paramos. Šalį vis krečiant korupcijos skandalams, Europos Komisija jau įšaldė dešimtis milijonų eurų fondų lėšų. Šį mėnesį laukiama ES ataskaitos, po kurios paaiškės, ar bus taikomos kitos sankcijos. Pasak apžvalgininkų, galimas net narystės įšaldymas. Sankcijos narei būtų pirmas toks atvejis Bendrijos istorijoje.
Palaikymo šūksniais, plojimais ir milžiniškais imbieriniais sausainiais prieš nepilnus 2 metus Bulgarija drauge su Rumunija simboliškai priimtos į Bendriją.
Švęsti buvo dėl ko. Likus keliems mėnesiams iki planuojamos narystės 2006-aisiais, Europos Komisijos (EK) vadovo Chosės Manuelio Baroso ir plėtros komisaro Olio Rehno kalbose skambėjo griežti tonai, iki pat pabaigos paliekantys abejonę dėl to, koks bus priimtas sprendimas.
Galiausiai Bulgarija ir Rumunija prisijungė prie ES su sąlyga, kad 3 metus bus stebima jų pažanga, pasiliekant teisę taikyti finansines bei ekonomines sankcijas.
Užuominų apie tai buvo galima justi dar prieš pusmetį klausantis Komisijos atstovo Marko Grėjaus, apibendrinusio Bulgarijos padarytą pažangą. "Kalbant sporto terminais, pirmas kėlinys praėjo nekaip. Visi tikisi, kad antrasis bus kur kas geresnis, niekas nenori pratęsimų ar baudų, todėl tikimasi, kad padėtis gerės", - sakė jis.
Šiandien Sofijos santykiai su Briuseliu atrodo apkartę.
Per pastaruosius du dešimtmečius Bulgarijoje įvykdyta 150 užsakomųjų žmogžudysčių, tačiau nesurastas ir nenubaustas nė vienas kaltininkas.
Paskutiniai šalį sukrėtę šūviai balandį aidėjo Sofijoje - prie savo namų buvo nušautas Borisas Georgijevas, milijardinio atominės jėgainės statybų projekto vadovas.
Kitą dieną miesto centre vidury dienos trys kulkos pakirto kriminaliniam pasauliui artimą Georgijų Stojevą, buvusį imtynininką, parašiusį devynias knygas apie Bulgarijos mafijos lyderius. Pagrindiniai jo knygų veikėjai - mafijos bosai, kuriuos rašytojas pažinojo asmeniškai. Daugelis mano, kad būtent jie ir užsakė nužudyti rašytoją. Jo redaktorius Vladas Daverovas pareiškė, kad nesitiki kada nors pamatyti kaltininkus teisiamųjų suole. Didžiausio populiarumo susilaukė G. Stojevo trilogija "Bulgarų krikštatėvis", kurio pagrindiniai herojai - mafijos bosai ir politikai. Vienas svarbiausių trilogijos herojų yra dabartinis Sofijos meras Bojkas Borisovas. Buvęs socialistinės Bulgarijos paskutinio lyderio Todoro Živkovo apsaugininkas B. Borisovas tapo politiku. G. Stojevas aprašė valdžios pareigūnų ryšius su mafija ir neslėpė pagrindinių veikėjų pavardžių. "Nėra nė vieno gyvo ar mirusio bulgarų mafijos boso, kuris nebendradarbiavo su šalies specialiosiomis tarnybomis. Visi jie buvo užverbuoti", - rašė G. Stojevas.
"Labiausiai šokiruoja, kad tai buvo per pietus, netoli autobusų stotelės, kur daug žmonių. Jei tai vyksta naktį, galvoji, kad dar kažko tie nusikaltėliai bijo", - pasakoja Dorotėja Dačkova, jau beveik dešimtmetį viename Bulgarijos dienraščių rašanti teisėsaugos temomis. Pasak jos, negalima teigti, kad šalies gyventojai priprato prie tokių realijų, tačiau kai kurių beatodairiškumas išties sukrečia. "Kai žudomi nusikaltėliai, dar gali sakyti, kad jie susiję su narkotikų verslu ir žudo vienas kitą. Tačiau kai žūsta rašytojas ar bankininkas, ar kai prezidento patarėjui, kuris dar vis koma po pasikėsinimo, apima neviltis, nes suvoki, kad nusikaltėliai nebijo teisingumo, nes niekas nėra už tai baudžiamas", - svarsto žurnalistė.
Valdžios ir mafijos ryšiai glaudūs
"Bulgarijos vyriausybė gerai padirbėjo. Pastaruoju metu pradėti didelio masto korupcijos atvejų tyrimai yra geras pavyzdys. Mums pateiktos didelės apimties ataskaitos, kurias perduosime savo ekspertams. Bulgarijos vidaus reikalų ministras irgi išsakė savo politinę valią ir norą bendradarbiauti keičiantis informacija", - Europos Komisija viceprezidentas Frankas Fratinis prieš metus jau atsargiai bandė girti šalies vidaus reikalų sistemos vadą.
Tačiau šiandien Rumeno Petkovo jau nebėra poste. Jis atsisatydino pripažinęs, kad bendravo su dviem prieštaringos reputacijos verslininkais. Žiniasklaida skelbia, jog ministras esą prašęs, kad šie nustotų naikinti konkuruojančio klano narius, kol šalis rengiasi narystei. "Jis tikino, kad tai jam derėjo pagal pareigas, tačiau, be abejonės, tai nesąmonė. Be kita ko, jis atskleidė vieno saugumo pareigūno, buvusio susitikime su jais, tapatybę. Kilus skandalui, ministras atsisakė paregūno imuniteto, kad galėtų būti pradėtas tyrimas, ir dabar laukiama, kokie kaltinimai jam bus pareikšti", - pasakoja D. Dačkova. Pasak jos, dar daugiau pareigūnų ryšių su nusikalstamu pasauliu paaiškėjo, kai vienas iš parlamentarų pašto dėžutėje rado kompaktinį diską: "Tame diske buvo pokalbio įrašas tarp vieno labai aukšto ministerijos pareigūno, iš skyriaus, kovojančio su organizuotu nusikalstamumu, ir įtartino verslininko, kurio šis prašė kompiuterio ir ginklų. Po to paaiškėjo dar daugiau detalių, kilo skandalas. Pareigūnas buvo sulaikytas, jam pateikti kaltinimai ir jis laukia teismo. Tai buvo visko pradžia".
Bulgarija su Rumunija jau seniai nepajuda iš "Transparency International" korupcijos suvokimo indekso ES šalių sąrašo uodegos. Tačiau liepą Rumunija greičiausiai bus tik perspėta dėl kyšininkavimo pažabojimo, o Bulgarijoje tarp savų išsidalinti ES fondų milijonai neliks nepastebėti. Spauda atskleidė, kad aukštas susisiekimo sistemos pareigūnas pasisavino 50 mln. eurų per savo brolio bendrovę. 100 milijonų eurų kelių infrastruktūrai ES įšaldė vasarį.
Pirmosios kantrybę ES prarado Vokietija ir Austrija, kurios atvirai reikalauja finansinių sankcijų Bulgarijai.
Iškilus grėsmei netekti 11 milijardų eurų paramos, numatytos iki 2013 metų, Sofija ėmėsi desperatiškų veiksmų, siekdama dar kartą parodyti valią keistis. Postų neteko trys ministrai. Premjeras atšaukė iš Berlyno ambasadorę Vokietijoje ir paskyrė savo pavaduotoja išskirtinai ES paramos admininstravimo reikalams. Paskelbta apie ketinimus įkurti specialią agentūrą Bendrijos fondams kontroliuoti.
"Bandoma parodyti, kad daug dirbama. Tyrimų išties daug, bet jie nėra išaiškinami, net nepasiekia teismo. O kaltieji lieka nenubausti, niekas nesikeičia", - D. Dačkova skeptiškai vertina galimus tokių pastangų rezultatus.
Akivaizdu, kad situacija netenkina ES vadovybės. Sofijoje lankėsi jau ne viena komisija ir netrukus turi būti pateiktos išvados dėl galimybės sumažinti ES pagalbą. Bulgarijos vyriausybė pripažįsta, kad bent jau kol kas nesugeba išspręsti nusikalstamumo problemos, tačiau tvirtina, kad sankcijos paveiks tik eilinius bulgarus.
ES politikos apžvalgininkai pažymi, kad švelniausios sankcijos, kurių Bulgarija gali tikėtis, yra ES fondų auditas, o blogiausia - pačios narystės įšaldymas. Bulgarija netektų balso teisės Europos Taryboje.
Iki šiol ES istorijoje buvo tik vienas panašus atvejis - 2000 metais Austrijai buvo apribota balso teisė dėl kraštutinės dešinės Jorgo Heiderio partijos atstovų šalies vyriausybėje.
