Remigijus RAINYS
Motinos alytnamyje Barzdų seniūnijos Baltrušių kaime (Šakių raj.) su sugyventiniu barzdiškiu Virginijumi Kukanausku (21 m.) gyvenanti aštuoniolikametė Zita Didžiūnaitė jau snaudė. Gerokai po pirmos valandos nakties ji buvo pamaitinusi vos prieš savaitę gimusią dukrą Robertą. Kitame kambaryje neramiai vartėsi dar penki Zitos broliai ir seserys. Zitos mamos tą naktį namuose nebuvo - moteris su sūnumi Antanu (4 m.) gulėjo Kauno medicinos universiteto klinikose, kur mažyliui turėjo būti operuojama širdis, tad jaunajai porai teko rūpintis ne tik savo kūdikiu ir visu namų ūkiu, bet ir kitais vaikais, o juk mažiausiam iš jų, Mindaugui, - vos keturi mėnesiai.
Keistą dunkstelėjimą rūsyje išgirdęs V. Kukanauskas sunerimo. Vaikinas neabejojo, kad kažkas išdaužė garažo durų stiklą ir braunasi vidun. Virginijus pažadino Zitą ir jos patartas puolė į vonią ieškoti ten laikomo kirvio, prieš tai šūktelėjęs vyresniesiems vaikams, kad keltųsi. Po vonia jaunuolis kirvio neužčiuopė, o kai susiradęs kažkokį pagalį pasirodė tarpduryje, koridoriuje jau šeimininkavo trys kaukėtos žmogystos. Du juodas puskojines su iškirptomis skylėmis akims ir burnai užsimaukšlinę užpuolikai mosavo peiliais, o trečiasis laikė metalinį strypą, kuriuo nesunkiai išmušė lazdą V. Kukanauskui iš rankų. Vienas plėšikas liepė Virginijui stotis prie sienos ir nejudėti, antraip grasino nušauti, o kiti vis reikalavo pinigų. Nei Virginijus, nei Zita pinigų neturėjo. Atrodo, tai žinojo ir gerokai įkaušę įsiveržėliai, mat vienas jų, įėjęs į kambarį ir nusiėmęs kaukę, pareikalavo, kad Zita rengtųsi ir eitų kartu su juo. Mergina iš karto pažino savo buvusį draugą Aidą Valkauską (21 m.), su kuriuo išsiskyrė gal prieš dvejus metus, kai šis sėdo už grotų po eilinės vagystės. Iš įkalinimo vietos vos prieš dvi savaites sugrįžęs vyrukas dar tebešventė "išsilaisvinimą" ir sumanė atkeršyti savo buvusiai draugei. A. Valkauskas, nepaisydamas, jog gretimame kambaryje verkė vienas už kitą mažesni vaikai, o didesnieji bandė slėptis po antklodėmis, kaišiojo peilį Virginijui po kaklu ir vis klausinėjo jo vardo. Kai V. Kukanauskas pasisakė esąs Saulius, A. Valkauskas, apšvietęs kišeniniu žibintuvėliu, jį įdėmiai apžiūrėjo ir vėl ėmė raginti Zitą rengtis, antraip būsią blogai. Persigandusi Z. Didžiūnaitė užsitempė sportines kelnes, apsivilko striukę ir basnirčia įsispyrė į sportinius batelius. Jaunoji moteris garsiai maldavo pasigailėti dėl kūdikio, kuris esą nepamaitintas mirs, tačiau jos niekas neklausė, o vienas banditas įrėmė Zitai į sprandą peilį ir privertė išeiti į lauką. V. Kukanauskui buvo prigrasinta nebandyti kreiptis į policiją, nes tuomet žmona galinti ir nesugrįžti. Pažadėję, jog Zitą paleis rytoj arba poryt, plėšikai savo auką nusitempė į nakties tamsą.
Virginijus nė nemanė vykdyti banditų reikalavimų. Kiek apraminęs vaikus ir įsiverkusią dukrelę, jaunuolis nuskubėjo pas telefoną turintį kaimyną Kęstutį Kudirką ir paskambino policijai. Pareigūnai atvyko labai greitai ir iš karto ėmė tikrinti visas Baltrušių kaimo ir Barzdų apylinkių landynes bei įtartinas vietas. Paieškos davė kiek netikėtų rezultatų - buvo aptiktos dar kelios tų pačių plėšikų siautėjimo vietos. Išdaužę tris langus ir sulaužę laukujų durų spyną kaukėtieji buvo patekę į su dukra Kristina bei sugyventiniu Aivaru gyvenančios Sermintos Štreimikienės namus. Tą naktį namuose nebuvo nė gyvos dvasios, mat šeimininkai svečiavosi pas Aivaro močiutę ir grįžo tik rytą. Įsilaužėliai išsinešė garso kolonėles, nemažai patalynės ir net aliumininį puodą. Dalį grobio plėšikai suslėpė netoliese esančiame užšalusiame melioracijos griovyje, o kitką išsinešė. Darbo neturinti Serminta išgyveno dėl suniokotos ir išpurvintos patalynės, kurios atgavo tik nedidelę dalį, tačiau dar labiau graužėsi dėl išdaužtų langų, kuriuos sugyventinis laikinai užkalė polietileno plėvele, mat stiklas šiais laikais, kaip ir žiloje senovėje, kaimiečiams neįperkamas.
Kraupų reginį pareigūnai išvydo užsukę patikrinti Zitos močiutės Onos Butkevičienės (75 m.) namus gretimame Žvirbliškės kaime. Į senolės namus patekę per išdaužtą langą niekdariai moteriai buvo sunkiai sužaloję galvą. Buvo iškviesta greitoji pagalba, tad medikai O. Butkevičienę skubiai nugabeno į Šakių ligoninę. Rytą, nustačius, kad būklė itin sunki, moteris perkelta į Kauno medicinos universiteto klinikas.
Nusikaltėlių paieškoms buvo pasitelkti net kinologai su savo keturkojais pagalbininkais. Operacija vyko ir kitą dieną, kol pagaliau pavyko sulaikyti du įtariamuosius aštuoniolikamečius, policijai žinomus kaip asocialaus gyvenimo būdo mėgėjus. Tomas Baltrušaitis iš Kataučiznos kaimo ir vietinis Tadas Sadauskas prisipažino lydėję Aidą Valkauską, tačiau kur jis pasislėpė su pagrobtąja, tikino nežiną. Vakarop raudanti Zita pasirodė motinos namo kieme. Kiek aprimusi ir sušilusi mergina papasakojo, kad banditai ją nusitempė prie močiutės namų. Kol vienas ją saugojo, kiti išdaužė lango stiklą ir įlindo į vidų. Zita išgirdo duslų smūgį bei aiktelėjimą ir pažino močiutės balsą. Netrukus jaunoji moteris buvo nuvesta į vidų, kur Tomas ir Aidas rausėsi po daiktus ieškodami pinigų. Aidas liepė ieškoti ir Zitai. Kai ši nesutiko, buvo parodyta senelė kruvina galva ir pagrasinta, kad ir jai taip bus. Visas nenaudėlių laimikis tebuvo dešimt litų, nors galimų slaptaviečių jie ieškojo itin uoliai.
Vėliau Aidas paliepė Zitai sušokti striptizą. Kadangi nepakluso ir šį kartą, A. Valkauskas merginai sudavė ranka į veidą, o po to abu nenaudėliai išžagino. Mergina maldavo pasigailėti, aiškino, kad vos prieš savaitę labai sunkiai gimdė ir lytiniai santykiai gali būti pražūtingi, tačiau banditų širdys nesuminkštėjo. Prieš švintant jie merginą išsivedė iš močiutės namų, į kuriuos netrukus užsuko policija. Tomas atsisveikino ir nuėjo, o Aidas Zitą nusitempė į miško, vietinių vadinamo Šveicarija, tankmę. Ten jis sukūrė laužą ir visą dieną šnekučiavosi su persigandusia ir šąlančia mergina, vis žadėdamas ją paleisti. Aidas bandė iškvosti Zitą, ar ji mylinti Virginijų, tačiau ši tylėjo baimindamasi ir dėl pastarojo, ir dėl savo gyvybės. Grasindamas peiliu Aidas dar kartą patenkino savo aistrą ir tik vakarop, kai Zita isteriškai prašė paleisti ją pamaitinti vaiko, pagaliau palydėjo namo ir nuėjo grasindamas išpjauti pusę Baltrušių kaimo. Beje, A. Valkauskas - ne vienintelis šios giminės atstovas, nuskriaudęs Didžiūnų šeimą. Zitos mama Regina Didžiūnienė pasakojo, kad kurį laiką jos sugyventiniu buvęs Aido vyresnysis brolis Vidmantas yra trijų jos jauniausių vaikų tėvas. Šiaip ne taip atsikračiusi girtuoklio ir mušeikos, moteris iki šiol kenčia nuo jo netikėtų naktinių vizitų. "Aplankyti vaikus" Vidmantas visuomet sumano būdamas neblaivus.
Per pirmąsias paieškų dienas Aido Valkausko sulaikyti nepavyko. Atsitiktinai pas S. Štreimikienę sutiktas kitas A. Valkausko brolis Rolandas šaipėsi, kad broliukas liuoksi lyg zuikis ir nuo policijos slapstosi pas įvairias mergužėles. Pareigūnams gerokai paplušėti teko ir tada, kai Aidas buvo ieškomas už vagystes. Pasak Rolando, praėjusį vakarą trumpam į namus užsukęs Aidas tik nusiviepė, kai namiškiai jam prikišo, jog ir vėl prisidirbo, persirengė sausais rūbais ir, pažadėjęs netrukus sugrįžti, vėl dingo.
Šakių rajono kriminalinės policijos vadovas Sigitas Balaišis patikino, kad kol kas baudžiamoji byla iškelta tik dėl plėšimo ir renkami įrodymai kaltinimui dėl neteisėto laisvės atėmimo pateikti, tačiau jei Zita pakartos savo parodymus prokurorui, o teismo medicinos ekspertas patvirtins, jog ji buvo žaginama, kaukėtų vyrukų laukia labai rimti nemalonumai, jau nekalbant apie tai, kad tik ant plauko kabo dar vienos jų aukos - Onos Butkevičienės - gyvybė.
