Giltinė renkasi tik vyrus
Irena ZUBRICKIENĖ
- Kiek dar karstų, kuriuose guli jauni, mano patys mylimiausi žmonės - vaikai ir anūkai, man teks išlydėti? - nežino, kur ieškoti rūpimo atsakymo Onutė Kijauskienė (79 m.), gyvenanti Būdviečių kaime (Vilkaviškio r., Pajevonio sen.). - Ką dariau ne taip, kokie prakeiksmai mane lydi, kad turiu taip kentėti? Rodos, visus auginau vienodai mylėdama, gero linkėdama, ruošiau gražiai ateičiai, o užauginau - giltinei...
Didelė šeima, bet išsibarsčiusi
Ne pagal metus guvi, protinga ir gerai atrodanti, ne tik savimi pasirūpinti galinti Onutė kadaise su vyru Juozu užaugino 7 vaikus - 4 dukteris ir 3 sūnus. Pensininkė, dabar jau našlė, skaičiuoja iš savo atžalų sulaukusi 22 anūkų. Jau yra ir proanūkių. Onutė atviravo ne visų vaikaičių gimimo dienas ar amžių greitai galinti išvardinti, nes pulkelis tikrai nemenkas.
Moteris neslėpė, kad ne su visais artimaisiais šiandien ji palaikanti šiltus ryšius, nes ne vienas šeimos narys vergauja alkoholiui, tačiau savo namų durų nė vienam neužtrenkusi.
- Vaikus visada mylėjau, - sakė Onutė. - Gal todėl, norėdama savo vaikams padėti, be jokio vargo auginau anūkus, o kai kurie jų pas mus ir iki pilnametystės užsibuvo. Mūsų namuose pastogę buvo radę ir keli svetimi vaikai, kuriems jų gimdytojai buvo abejingi. Dabar viena mano globotinė įvaikinta užsienyje. Gaila, kad negaliu matyti, kaip ji auga, žinoti, kaip jai sekasi, bet džiaugiuosi, kad dabar ji turbūt turi geriau, nei turėjo gimtinėje.
O. Kijauskienė dabar likusi gyventi su vienu anūku. Vaikino gyvenimo būdas kartais erzina ir pykdo močiutę, tačiau anūkas linkęs paaiškinti, kad tai - tik skirtingo amžiaus žmonių, tai yra kartų nesutarimai.
- Esu daugiavaikė motina, bet paguodos senatvėje galiu gauti ne iš visų, - apmaudžiai kalbėjo Onutė. - Kas stikleliu labiau domisi, o kas jau ir po žeme - visų 3 sūnų jau nebeturiu. Negana to, po žeme - jau ir keli anūkai. Baisiausia, kad mano šeimą "skina" ne kokios nors nepagydomos ligos, o nelaimės ir tragedijos. Ką tik giminėje paminėjome prieš mėnesį žuvusio anūko Karolio Broko atminimą. Jo netekusi dabar likau lyg be kojų ir be rankų, nes vaikas gyveno pas mane apie 10 metų, buvo labai darbštus ir paklusnus, padėdavo visuose ūkio darbuose - ir karvę pamelždavo, ir gyvulius pašerdavo, ir daržų nesibaidė. Jam nereikėdavo nurodyti, ką padaryti - pats visko imdavosi kaip tikras šeimininkas. O toks dar jaunas buvo - tik gruodį būtų suėję 18 metų...
Išėjo pirkti motorinio...
Paskutinis kartas, kai Ona Kijauskienė matė savo anūką Karolį Broką, buvo rugpjūčio 17-osios penktadienis. Močiutė prisimena: vaikinas buvo labai linksmas, nes ruošėsi pirkti iš pažįstamo motorinį dviratį. 50 litų pardavėjui jau buvo sumokėjęs, kad niekam kitam neparduotų, o likusius 100 litų, tądien duotų močiutės, ketino nunešti tuoj pat. "Tuoj grįšiu", - dėkodamas už šimtinę džiugiai pasakė Karolis ir išlėkė...
Nesulaukusi anūko iki vėlaus vakaro, O. Kijauskienė sunerimo ir gailėjosi atidavusi jam savo mobilųjį telefoną, kuriuo tuokart galbūt būtų pradėjusi ieškoti pražuvėlio. Naktį Karolis irgi negrįžo. Tik paryčiais Onutės nerimas virto į didžiulį širdies skausmą ir gedulą: atvykę Kalvarijos policininkai atvežė lavono nuotrauką ir prašė patvirtinti, ar tai - moters anūkas. Būtent pas O. Kijauskienę pareigūnai atvažiavo išstudijavę nelaimėlio drabužiuose rasto telefono atmintyje esantį pašnekovų sąrašą, pagal kurį skambino keliems asmenims. Nors ir kaip vijo šalin realybę Onutė, teko pripažinti, kad nuotraukoje mato savo anūką.
- Šiandien jau žinau, kad tą dieną Karolis motorinio dviračio taip ir nenusipirko - net mano duotos šimtinės nebuvo išleidęs, - pasakojo gedinti močiutė. - Jo planus pakeitė sutiktas pusbrolis. Kaip ten buvo, aš nežinau, bet abu atsidūrė pas giminaičius Girkantų kaime, visai kitoje - Kalvarijos - savivaldybėje. Vaiko žūtis - iki šiol mįslė.
Įvykio tyrimas - aklavietėje
Minėtą itin ankstų rytą jaunuolio, kaip netrukus buvo nustatyta - Karolio Broko, lavonas buvo aptiktas Kalvarijos - Gražiškių - Vištyčio kelyje, ties Liepalotų kaimu (Kalvarijos sav.), ant važiuojamosios kelio dalies vidurio. Kūnas buvo labai sumaitotas, ant kelio - kraujo bala. Pareigūnai iš karto nustatė, kad vaikinas tapęs eismo nelaimės auka, o jį tamsiu paros metu partrenkęs ir mirtinai sužalojęs automobilis pasišalinęs. Sužalotas pėsčiasis tam tikrą atstumą dar buvo ir tempiamas. Neatmetama, kad Karolis buvo kliudytas ne vieno pravažiuojančio automobilio.
Pareigūnams iki šiol nepavyko rasti transporto priemonės, kuria buvo mirtinai sužalotas vaikinas. Tyrimą sunkina tai, kad nėra įvykio liudininkų. Žuvusiojo drabužių mikropluoštai ištirti - gal dar prireiks šių rezultatų. Tikėtis, kad jaunuolį užkliudžiusio automobilio vairuotojas dar gali pats ateiti į policiją ir prisipažinti, anot tiriančių pareigūnų, labai jau naivu.
- Kita vertus, jeigu ir pavyktų nustatyti vairuotoją, jis kaltininku dėl Broko žūties greičiausiai nebūtų pripažintas, - "Akistatai" sakė Kalvarijos policijos komisariato tyrėjas Dainius Zubas. - Esame nustatę, kad pėsčiasis buvo važiuojamosios kelio dalies pačiame centre, kur jam eiti nepriklauso. Buvo naktis, vaikinas neturėjo jokių šviesą atspindinčių daiktų - tokį pamatyti sunku. Nustatytam vairuotojui tektų atsakyti tik už tai, kad pasišalino iš įvykio vietos.
Anot pareigūnų, lemtingąjį vakarą Karolis su pusbroliu buvo atvykę paviešėti pas kitus giminaičius į Girkantų kaimą. Visi išgėrė. Naktį, kai kiti jau buvo sumigę, Karolis pareiškė eisiąs į namus ir dar kalbino kartu eiti pusbrolį. Šis ne tik atsisakė, bet dar ir Karolį draudė, tačiau veltui. Beje, policijoje parodymus davęs vienas liudininkas teigia, kad prieš pražūtingą avariją jis važiavęs tuo keliu ir matęs kelio viduriu netvirtai ėjusį jaunuolį.
- Policininkai dirba atsainiai, todėl ir neranda tos mašinos, - įsitikinusi žuvusio Karolio teta, motinos sesuo Rita Kraulydienė, gyvenanti Užbalių kaime, netoli nuo savo motinos namų. - Jie sakė, kad įvykio vietoje nerado jokios mašinos detalės, o aš, apieškojusi kelią po jų, vieną plastmasę radau ir jiems įteikiau. Tai kaip jie ieškojo?! Sutinku, kad rasti pasprukusią mašiną sunku, tačiau nėra neįmanoma.
Giminėje - galinga mirties trauka
- Nieko negaliu kaltinti - turbūt mirtis pati vaiką traukė, - apmaudžiai pratarė O. Kijauskienė. - Karolis buvo nelaimingas nuo pats mažens. Motina, mano dukra Julija Brokienė, iš pradžių su vyru labai gražiai gyveno, bet paskui pamažu pradėjo gerti, Karolis su kitais 2 šeimos vaikais pateko į globos namus, paskui aš jį atsikovojau. Nuo pat pirmos klasės buvau jo globėja. Vaikas 5 dienas būdavo Kybartų internatinėje mokykloje, o kiekvieną savaitgalį parvažiuodavo pas mane. Su mama mažai bendraudavo, bet ją gerbė, sakydavo - jam jos gaila. Tik ji, Julija, savo motiniškų jausmų sūnui taip ir neparodė - net ir į laidotuves atėjo visiškai girta. Kartoju: nelaimingas buvo vaikas, turbūt traukiamas mirties. Antraip kam jam reikėjo naktį leistis į tolimą kelionę pėsčiomis? Jis nebuvo valkata, tą naktį nesugrįžo pirmą kartą.
Anot O. Kijauskienės, nepaaiškinama mirties trauka jos giminėje labai stipri. Karolis - vienas iš šešių Onutės dukters Julijos vaikų. Šiandien gyvos tik 3 Julijos dukros, o visi 3 sūnūs - jau apraudoti. Pirmiausia, vos 2 paras išgyvenęs, ligoninėje prieš beveik 17 metų mirė Karolio brolis dvynys. Prieš porą metų mirė vyresnysis Karolio brolis Jurgitas (26 m.). Jo staigi mirtis - irgi didžiulė mįslė močiutei. Esą vaikinas mirė padauginęs ne kokio nors nuodingo pilstuko, o brendžio - tuokart parėjęs užmigo namuose ir nebeprabudo...
- Visos mūsų nelaimės prasidėjo nuo Karolio tėčio mirties, - irgi nesuprasdama, kodėl likimas siunčia tiek daug netekčių vienai giminei, prisiminė Onutės duktė Rita Kraulydienė. - Prieš 10 metų jis namuose užduso nuo smalkių. Radome apdegusią lovą ir jį, nebepajėgusį išsigelbėti, šalia. Lova buvo aplieta vandeniu - gal pats dar bandęs užgesinti pastebėtą gaisrą.
Pražūtingas likimas - vyrams
Ona Kijauskienė, gedinti Karolio ir draskoma prisiminimų apie kitų anūkų mirtį, žino ir ką reiškia laidoti savo vaikus: iš 7 ji netekusi jau 3 - visų turėtų sūnų. Greitai bus 30 metų, kai mįslingai mirė Onutės sūnus Vidas Kijauskas. Nors artimieji įtarė smurtą, pareigūnams to įrodyti nepavyko, Vido mirties kaltininkas liko nenubaustas.
Prieš 3 metus teko laidoti ir vyriausią sūnų Kazimierą, kuris, būdamas 54 metų, netikėtai paskendo ežere.
Mirusiu Onutė laiko ir sūnų Romą, kuriam šiandien būtų 55 metai. Kadaise jaunas vyras, dirbdamas elektros tinklų tarnyboje, kartą išvyko į Rusiją ir ten surado, kaip jam atrodė, savo laimę - su ruse sukūrė šeimą, augino vaikus. Į gimtinę parvykdavo retai, tačiau ryšių su namiškiais nebuvo nutraukęs. Anot Onutės dukters Ritos, brolis Romas 1986-ųjų gruodį dar buvo parvažiavęs į Lietuvą, o nuo tada niekas daugiau jo nebematė. Kur ir kodėl prapuolęs Romas, motina negali suvokti, todėl ir sako, kad jis miręs. Pražuvėlio buvo ieškoma per "Raudonojo kryžiaus" organizaciją, tačiau jokios informacijos negauta. Kaip sakė Rita, nepalaidotas - tai lyg ir nemiręs, tačiau vilčių, kad daugiau nė 20 metų tylėjęs brolis kada nors vis dėlto pasirodys gimtinėje, beveik nebėra.
- Įdomiausia, kad mūsų giminę taip pamėgusi giltinė renkasi tik vyrus ir berniukus, - neįmenama magija stebėjosi Onutė Kijauskienė. - Net baiminamės ateities, kad vėl teks ką nors laidoti. Lyg tyčia per Karolio laidotuves nukrito ant žemės ir stiklo šukėmis pažiro jo portretas - visi susižvalgė, kad tai naujas giltinės duodamas ženklas. Labai skaudu, kad visos mūsų šeimos nelaimės būna netikėtos, staigios, o ne dėl ligos. Ir keista - kad mįslingos.
Bene daugiausia mįslių šioje giminėje iki dabar gaubia prieš 4 metus palaidoto Onutės anūko Gedimino Ardicko (22 m.) mirtį. Netolimame Gražiškių miestelyje gyvenęs sūnaus Vido (to, kur seniai mirė nuo neištirto smurto) vaikas Gediminas, 3 mažylių tėvas, buvo aptiktas nebegyvas savo namuose. Jo sugyventinė su vaikučiais po šeimos konflikto tada buvo išvykusi pas tėvus. Tik vieną parą kaimynų nematytas Gediminas, kaip nustatė įvykį tyrę Vilkaviškio pareigūnai, savo namuose tapo vėsaus oro (spalio mėnesį) ir žiurkių (buvo apgraužusios kūną) auka. Niekas negalėjo tuo patikėti. Apie artimųjų dvejones tuokart plačiai rašė ir "Akistata". Gedimino mirties priežasčių tyrimas greitai buvo užbaigtas, tačiau palaidoto jauno vyro namiškiai dar ilgai nenurimo. Jie ir šiandien įsitikinę, kad problemų su Vilkaviškio policija tuo metu turėjęs Gediminas, nenorinčių viešintis liudininkų teigimu, žiauriai sumuštas pareigūnų, numirė nuo patirto smurto. Tačiau tai neįrodyta.
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- Onutė Kijauskienė negali atsigauti nuo vis naujo gedulo nuotaikų
- Sūnus Vidas Kijauskas - pirmasis nelaimingų tėvų palaidotas vaikas
- Karolis Brokas (stovi su sese), gedėdamas brolio Jurgito, tikrai nepagalvojo, kad po 2 metų artimieji taip gedės ir prie jo kapo
