Remigijaus RAINIO ir Rimanto VENCLOVO fotoreportažas
Mes tikimės, kad šį "Akistatos" numerį jūs skaitote patogiai įsitaisę jaukiame ir šiltame kambaryje. Kieme ar garaže ilsisi per dieną patikimai jums tarnavęs automobilis. Tad pats metas žvilgtelėti pro langą ir įsitikinus jo saugumu, bei išklausyti rytojaus orų prognozę, kad galėtumėte iš anksto numatyti rytdienos kelionių taktiką. Jei susiruošėte tolėliau, tai patartina rinktis magistralinius ar bent jau krašto kelius, kurie intensyviau valomi ir barstomi, o kelionėn išsiruošti tuo metu, kai kelininkai jau pradėjo darbą.
Apšerkšniję mūsų žiemos...
Statistikos mėgėjams primename, kad žiemos metu Lietuvoje vidutiniškai 18 kartų siaučia maždaug po 7 valandas trunkanti pūga; 15 - 25 kartus maždaug po 12 valandų būna plikšala; 8 - 20 kartų - lijundra, kurios vidutinė trukmė 4 valandos, o 4 - 6 kartus lijundra ir plikšala pasitaiko stipri, tad jos metu susidaro 5 - 6 mm storio ledo sluoksnis. 60 - 80 kartų per metus mūsuose temperatūra keičiasi iš teigiamos į neigiamą. Mūsų šalyje neigiama ar nulinė oro temperatūra laikosi apie 3 - 4 mėnesius: ilgiausiai - Rytų Lietuvoje (vidutiniškai 120 - 125 dienas), trumpiausiai - pajūryje (vidutiniškai 95 - 100 dienų). Itin sudėtingomis žiemos sąlygomis maksimalus sniego dangos storis gali pasiekti net 70 - 80 cm, o Žemaičių aukštumoje - 90 cm. Taigi, žiemos Lietuvoje gana įnoringos. Nors kelios pastarosios buvo palyginus švelnios, bet ši jau suspėjo pagąsdinti ir sibirietiškais šalčiais.
Skirtingi budėjimo grafikai
Kaip ir bet kurioje pasaulio valstybėje, taip ir Lietuvoje žiemą neįmanoma vienodai gerai prižiūrėti visus kelius, nors tam skiriama apie 40 procentų visų kelių priežiūrai skiriamų lėšų, todėl tenka rinktis prioritetus. Visi valstybinės reikšmės magistraliniai, krašto ar rajoniniai keliai valomi ir barstomi pagal tris priežiūros lygius.
Pirmajam priežiūros lygiui priskiriama automagistralė Vilnius - Kaunas - Klaipėda ir kelias "Via Baltica" Ryga - Panevėžys - Kėdainiai - Sitkūnai - Kaunas - Marijampolė - Suvalkai (daugiau kaip 550 kilometrų). Kelių priežiūros tarnyba juose budi ištisą parą: sningant valo, o esant lijundrai barsto bet kuriuo paros metu. Važiavimas šiais keliais turi būti užtikrinamas visą parą. Nustojus snigti, kelias turi būti nuvalytas ir pabarstytas praėjus ne daugiau kaip 2 valandoms. Jei meteorologinės sąlygos ypač sudėtingos, eismas gali nutrūkti ne ilgiau kaip 2 valandoms. Automagistralėse ir I kategorijos keliuose tokia pertrauka gali trukti ne ilgiau kaip valandą. Kai oro sąlygos normalios, sniego ant kelio dangos neturėtų likti. Esant ypač sudėtingoms sąlygoms, sniego dangos storis negali viršyti 3 centimetrų. Ypač sudėtingos oro sąlygos tada, kai sninga arba pusto (arba kartu) ilgiau negu 6 valandas, arba su pertraukomis trunka ilgiau negu 24 valandas, kai įšalęs kelias po lietaus apledėja, esti lijundra, kai per parą kelias apledėja daugiau negu du kartus, oro temperatūra dieną nepakyla aukščiau kaip -8 laipsniai Celsijaus.
Lėčiau, bet saugiau
Kauno kelių tarnybos specialistai, kurie prižiūri ir "Via Balticos" atkarpą nuo Sargėnų iki Marijampolės regiono ribos, vairuotojams rekomenduoja į kelionę šiuo keliu leistis maždaug po 20 minučių, kai juo ta pačia kryptimi nuvažiuoja jį valantys ir barstantys automobiliai. Tiek laiko reikia, kad beriamas smėlio ir druskos mišinys sukibtų su likusiu sniegu ir veiktų efektyviausiai. Nors kelių tarnybos specialistai paprastai važiuoja kiek greičiau (rekomenduojama 60 kilometrų per valandą greičiu), tačiau labai skubėti nepatartina, nes pasivijus visą važiuojamą dalį užtvėrusius valytuvus - barstytuvus juos pralenkti bus ne tik sudėtinga, bet ir pavojinga. Patekus į dar nenuvalytą kelio ruožą, jūsų automobilį gali sumėtyti. Geriausiu atveju jis nulėks į šalikelę arba atsitrenks į valymo agregatą. Kad vairuotojams nekiltų pagunda rizikuoti savo sveikata ar net gyvybe, kelininkai stengiasi važiuoti taip, kad tarp jų automobilių nebeliktų tarpo įsiterpti. Už tai ant kelininkų nereikia pykti, nes jūsų saugumas visiškai kompensuos sugaištą laiką.
Kad keliai būtų pravažiuojami
Likusieji magistraliniai keliai ir jiems prilyginti krašto keliai (apie 1.2 tūkstančiai kilometrų) prižiūrimi pagal antrąjį magistralinių kelių priežiūros lygį. Kelių priežiūros tarnybos šiuose keliuose budi, valo sniegą bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 4 valandos ryto iki 22 valandos vakaro. Šie keliai turi būti nuvalyti ir nubarstyti ne vėliau kaip po 3 valandų, kai nustoja snigti. Esant slidžiai kelio dangai, keliai pirmą kartą pabarstomi iki 7 valandos ryto. Esant ypač sudėtingoms sąlygoms eismas gali nutrūkti ne ilgiau kaip 3 valandoms. Tuomet purios sniego dangos storis ant važiuojamosios dalies negali būti didesnis nei 5 cm. Pagal antrąjį lygį prilyginamuose rajoniniuose keliuose, kurių yra apie 6,3 tūkstančių kilometrų, tarnybos budi nuo 6 iki 19 valandos. Eismas, esant ypač sudėtingoms metereologinėms sąlygoms, juose gali nutrūkti iki 8 valandų.
Valandą trumpiau budima rajoniniuose keliuose (daugiau kaip 13 tūkstančių kilometrų). Jie prižiūrimi pagal trečiąjį priežiūros lygį. Tokiuose keliuose barstomi tik patys pavojingiausi ruožai (stačios įkalnės, staigūs posūkiai) ir tik po didelių lijundrų ar plikšalų, tad važiuojant jais būtina pasirinkti itin saugų greitį. Leistinas puraus sniego sluoksnis - ne didesnis nei 8 cm. Jei sąlygos ypač sudėtingos, leistinas sniego dangos sluoksnis negali būti daugiau kaip 20 cm. Eismas gali nutrūkti net dviem paroms.
Technikos netrūksta
Šiemet kelininkai pernelyg nesiskundžia nei darbo sąlygomis, nei technikos gedimais. Kritulių metu Lietuvoje kelius kasdien valo apie 400 sniego valymo mechanizmų, barsto daugiau kaip 300 barstytuvų. Daugelis Vakarų valstybėse įsigytų mechanizmų ne tik efektyviai valo kelius, bet ir suteikia komfortą dirbantiems žmonėms. "Kauno regiono kelių" įmonės Kauno kelių tarnybos vairuotojai juokauja, kad net ir per didžiausius šalčius jie galėtų dirbti tik su marškinėliais, mat daugelio valytuvų - barstytuvų kabinose veikia galingi šildytuvai ir kondicionieriai. Tačiau palaiminga šilumėle tenka mėgautis ne visiems. Kelininkams dažnai tenka pėsčiomis kasdien nužingsniuoti ne vieną kilometrą valant sniegu užneštus signalinių stulpelių bei šalikelių atitvarų šviesą atspindinčius atšvaistus. Siaučiant pūgoms ar iškritus šlapdribai, tenka nemažai paplušėti "atidengiant" paslėptus kelio ženklus. Beje, tiek stulpelius, tiek kelio ženklus "pamėgo" ne tik stichija, bet ir iš šokių grįžtantis jaunimėlis, kuris juos sulaužo ar sudaužo. Vien kauniečiai juos kiekvieną sezoną keičia dešimtimis. Nepaisant turimos technikos gausumo, kelių priežiūros darbuotojams tenka pasidarbuoti ir paprasčiausiais sniego kastuvais valant prie kelių įrengtas autobusų stoteles.
Į puodus druskos neberia
Per metus ant valstybinės reikšmės kelių išberiama apie 70 - 80 tūkstančių tonų druskos. Dažniausiai tai natrio chloridas, tačiau juo gardinti maisto nerekomenduojama, nes ši druska - nevalyta. Ji barstoma, kai oro temperatūra nenukrinta žemiau - 8 laipsnių Celsijaus, ir maišoma su smėliu santykiu 1: 3. Kai oras šaltesnis, į mišinį pridedama ir gerokai agresyvesnės, tačiau ir brangesnės calcio druskos. Kelininkai druska bei smėliu apsirūpina dar rudenį ir maišo juos specialiais įrengimais savo bazėse. Bent jau kauniečiai tikina, kad mišinio neturėtų pritrūkti iki pat pavasario. Per parą barstytuvai ta pačia trasa kartais išvyksta net po 7 kartus, nes esant intensyviam eismui vienas barstymas efektyvus tik kelias valandas.
