Lietuvoje atliktas išorinio įvaizdžio tyrimas parodė, kad daugiausiai rinkėjų balsų pelno “nesolidžiai” atrodantys kandidatai. Bet ir lazdos perlenkti nereikia - gali būti, kad rinkėjų balsus Česlovas Juršėnas prarado ir dėl raudono kaklaraiščio, o Petras Auštrevičius - dėl sekimo mada.
“Nesolidumo” strategiją galima sieti su bandymu glaistyti pastaruoju metu itin išryškėjusią atskirtį tarp paprastų žmonių ir elito bei noru įtikti masėms. Nesolidžia apranga paprastumą įtaigojantis politikai siekia apsimesti, kad politika - ne elito sfera", - sako "Pro Group" stiliaus konsultantė Rita Kazokaitė.
Daugiausia rinkėjų balsų pirmajame rinkimų ture surinkęs Valdas Adamkus per savo kadenciją vilkėtus tamsius kostiumus, demonstruojančius rafinuotą eleganciją, pakeitė į neutralius, tačiau niveliuojančius šviesiai pilkus kostiumus.
"Šis pasikeitimas nėra tiek susijęs su šiltuoju metu laiku, kiek su noru užmaskuoti savo amžių. Šviesų kostiumą vilkintis vyras ne tik atrodo jaunesnis, bet ir sukuria šilto, malonaus žmogaus įvaizdį", - sako stiliaus konsultantė. Pasak jos, šviesi eilutė ir liaudiškus motyvus primenantys kaklaraiščiai signalizuoja apie kandidato norą būti arčiau liaudies, nusimetant solidumo ar net užsienietiškumo etiketę.
Į antrą rinkimų turą patekusi Kazimiera Prunskienė taip pat demonstruoja artimą liaudžiai įvaizdį. "Ši kandidatė mažiausiai kreipė dėmesio į tai, kokia apranga tinkama kandidatui į prezidento postą. Pagal aprangos stilių profesorė labiau panaši į pedagogę nei į europietišką politikę. Tačiau sąmoningas ar nesąmoningas tokios aprangos pasirinkimas bando įteigti kandidatės paprastumą, taigi ir artimumą žmonėms", - sako R. Kazokaitė.
Tačiau konsultantė pažymi, kad K. Prunskienės apranga nepriklauso nuo konteksto - filmuojama sodyboje ji taip pat vilki kostiumėlį su skara. "Situacija, kai žmogus nepaisydamas konteksto, reikalaujančio paprastumo ar, priešingai - reprezentatyvumo, vilki to paties stiliaus drabužius, byloja apie tam tikrą asmenybės ribotumą", - sako R. Kazokaitė.
Pasak stiliaus konsultantės, iš K. Prunskienės aprangos galima spęsti, jog mados ir stiliaus dalykus ji palieka jaunoms ir lieknoms, o išradingumą demonstruoja įvairiai rišamomis skarelėmis, kurios gali simbolizuoti bandymą apsisaugoti ar kažką nuslėpti.
K. Prunskienės varžovė Vilija Blinkevičiūtė dėvi klasikinius dalykinius kostiumus ir perlų vėrinį. Pasak R. Kazokaitės, protokolas nepataria dėvėti to paties papuošalo su įvairiais drabužiais - nuolat dėvimi tik vestuviniai žiedai. Moteriškumą, santūrumą bei savo vertės pajautimą rodantys perlai patraukė ir K. Prunskienės dėmesį, kuri, patekusi į antrąjį rinkimų turą, pasipuošė ryškesniais kostiumėliais ir neatskiriamu V. Blinkevičiūtės atributu tapusiu perlų vėriniu.
Europos institucijų aplinkoje dirbęs Petras Auštrevičiaus ir savo išvaizda demonstruoja artimumą moderniam vakarietiškam mentalitetui, kuris nebūtinai yra priimtinas Lietuvos rinkėjams.
Tiek protokolą, tiek mados tendencijas puikiai atitinkanti šio kandidato apranga neleido išryškinti individualumo, mat tamsūs dryžuoti kostiumai, kaklaraiščiai ir marškiniai jau tapo tarsi Lietuvos politikų uniforma. Juos dėvi ir Artūras Zuokas, Artūras Paulauskas, Algirdas Brazauskas, Gintaras Šurkus, Vytautas Landsbergis bei kiti Seimo nariai.
"Nors dryžuotas kaklaraištis žymi intelektualumą, jis tik dar labiau sugriežtina ir taip aštrokus Petro Auštrevičiaus veido bruožus", - sako R. Kazokaitė.
Labiausiai per rinkimų kampaniją pasikeitęs Česlovas Juršėnas išlaikė pusiausvyrą tarp solidumo ir paprastumo, vilkėdamas tamsesnius nei V. Adamkaus ir šviesesnius nei P. Auštrevičiaus kostiumus. Tačiau raudonas kaklaraištis, viena vertus, atkreipia dėmesį, kita vertus, asocijuojasi su reklama, kuria žmonės nelinkę pasitikėti.
"Šis aprangos stilius tarp politikų turi nemažai pasekėjų. Tačiau ryškus raudonas kaklaraištis signalizuoja, kad politikas stokoja dėmesio, autoriteto ir šias problemas bando spręsti pirmiausia vizualinėmis priemonėmis", - sako R. Kazokaitė.
Kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus išorinio įvaizdžio tyrimas buvo atliktas naudojant kandidatų pasirodymų televizijos žinių ir diskusijų laidose, spaudos publikacijų iliustracijų bei spausdintos agitacinės medžiagos stebėsenos (gegužės 14 - birželio 16 d.) duomenis.
