Sigitas STASAITIS
Šiais laikais nuo žurnalistų bėga tie, kurie turi ką slėpti. Visai suprantama, jog žiniasklaidos atstovų nelaukia policininkai, kuo toliau siunčia prokurorai. Tačiau bene sunkiausia žiniasklaidai ką nors sužinoti apie negeroves prekybos centruose. "Akistatos" žurnalistas veltui keleto jų apsaugos tarnybos vadovų prašė interviu - nė vienas ne tik pats nesutiko kalbėti, bet ir griežtai uždraudė savo darbuotojams. Šios publikacijos autorius visgi slapta pakalbino stambaus prekybos centro apsaugininką, iš kurio sužinojo daug neviešinamų įdomybių: kas ir kaip vagia prekes, kaip ilgapirščiai gaudomi bei kodėl Lietuvą galime vadinti vagių šalimi.
Darbuotojams įsakyta tylėti
Idėja parašyti apie prekybos centrų vagis kilo žurnalistui pamačius sučiuptą ilgapirštį. Apsiblausęs, tikriausiai geriantis pusamžis vyras, užsikišęs už skverno, bandė pavogti butelį suomiškos degtinės. Ilgapirštį perdavę policijai apsaugininkai nesutiko "Akistatai" nieko komentuoti. "Jokių interviu", - toks pat nekalbus buvo ir jų viršininkas.
Kitų prekybos centrų apaugos tarnybų vadovai irgi vengė ką nors pasakoti apie vagis. Vieni teisinosi pokalbiams su spauda negavę leidimo iš valdžios Vilniuje, kiti tikino saugą tarnybines paslaptis.
Išgelbėjo pažįstamas vieno stambaus prekybos centro apsaugos darbuotojas Sargūnas Čiupkus. Tai išgalvotas vardas ir pavardė, nes vyras perspėjo - jei viršininkai sužinotų, jis išlėktų iš darbo. "Už pasakytą teisybę išlėkčiau iš darbo, - perspėjo apsaugininkas. - Nes tai, ką matome, mes, nenori viešinti nei prekybos centrai, nei šalies valdžia. Nes Lietuva vagių skaičiumi jau lenkia kitas Europos sąjungos šalis."
Įprotis vogti - iš sovietmečio
Sargūnas lėtai vaikšto po prekybos salę, akimis man rodydamas įdomesnius pirkėjus ir komentuodamas jų elgesį.
Stabtelėję atokiau, stebime vidutinio amžiaus moteriškę, besiknisančią pėdkelnių lentynoje. Pirkėja tai varto maišelius, tai baugščiai dairosi aplink.
"Ji labai panaši į vagišius, kuriuos mes vadiname rusišku žodžiu "mieločnikai" (smulkūs niekšeliai - aut. past.), - stebėdamas moterį pasakoja S. Čiupkus. - Tokie gyvena neblogai, tačiau amžinai dėl visko bamba, nelaimingi. Vyresnio amžiaus "mieločnikai" įpratę vagiliauti nuo jaunų dienų, kai sovietmečiu dirbo gamykloje ar kolūkyje. Jie - liguistai šykštūs egoistai, tačiau susivilioję nuolaidomis krepšiais perka nereikalingus daiktus. Jie deklaruoja, kad laikosi įstatymų, bet iš tikro tik bijo įkliūti ir būti nubausti. Jei apsirikusi pardavėja "mieločnikui" neatiduos 10 centų grąžos, bus sukeltas pasaulinis triukšmas. O pamatęs, kad per klaidą grąžos gavo keliais litais daugiau, laimingas "mieločnikas" tokiems pat draugeliams girsis kelias dienas."
Kai stabdo tik baimė
"Mieločnikai" labai bijo apsaugos ir vaizdo kamerų, tačiau jei ras užkampį, kur tikrai niekas nemato, būtinai ką nors įsibrukę nušvilps - toliau psichologinį vagišių portretą tapė Sargūnas. - Prekybos centre "mieločnikai" kaskart nervinasi, kad daiktas, girdi, per brangus. Jie svarsto, jog reiktų laukti išpardavimo, tačiau būgštauja, kad iki jo dienos reikiamos prekės nebeliks. Staiga "mieločnikui" dvasią užkaitina mintis, kiek daug jis sutaupytų, jei prekę pavogtų nedelsiant. Kvailiukai nežino, kad jie net vogti padoriai nemoka, lengvai mums išsiduoda, nes prieš įsikišdami prekę į užantį baugščiai dairosi į šalis. Jei "mieločnikas" prekybos salėje nieko nevagia, tai savo egoizmą patenkins į burną įsimesdamas bent saują riešutų", - patirtimi dalijosi apsaugininkas.
Nežinia, ar mūsų stebima moteris būtų pėdkelnes vogusi, bet priėjęs S. Čiupkus ją sudrausmina nedraskyti įpakavimo maišelių. Piktai kažką purkštelėjusi moteris nueina. Lentynoje lieka kelios poros palaidų pėdkelnių, kurių, žinoma, jokia moteris nebepirks.
Sargūnas priduria, kad įkliuvę iškart prisipažįsta tik protingesni "mieločnikai". Dauguma jų mėgina išsisukti vogtą prekę numesdami, meluodami, kad "tai ne mano", "nieko nemačiau", "man tai kažkas įkišo". Pamatę vaizdo įrašą "mieločnikai" rauda, maldauja paleisti, prisiekdami, jog tai "pirmas ir paskutinis kartas". Dauguma nudegusių "mieločnikų" tikrai nustoja vagiliauti arba tai daro labai retai. Iš baimės.
Moka vogti nepastebėti
Pasakojimą nutraukęs Sargūnas staiga skubiu žingsniu patraukia prie lentynų su kosmetika, kur už skverno čiumpa maždaug 25 metų aukštą liesą vaikiną skvarbiu žvilgsniu. Nerinkdamas žodžių apsaugininkas jam paliepia dingti iš parduotuvės. Vaikinas piktinasi, grasina, bet įsakymą įvykdo.
Jam dingus S. Čiupkus paaiškina: "Tai didžiausias mūsų galvos skausmas - vagys profesionalai. Dažniausiai jie – „defektuotos“ asmenybės: narkomanai, alkoholikai, ne kartą teisti. Jie gyvena iš vagysčių, kurias pateisina ("prekybos centre sukasi milijonai, dėl kelių litų trūkumo nemirs"). Pavakarį, kai salėje daugiausiai pirkėjų arba prasidedant narkotinei abstinencijai, vagys profesionalai keliauja ratais per prekybos sales, mikliai šmirinėja tarp lentynų. Profesionalai vagia viską - nuo dantų pastos iki stambių daiktų. Vogtą turtą jie už pusę kainos realizuoja turgaus prekeivoms, taksistams."
Pasak S. Čiupkaus, profesionalai iš anksto žino, kur kabo filmavimo kameros, moka atsistoti į jas nugara. Kada jie daiktą įsikiša į užantį neretai nepavyksta nei nufilmuoti, nei pastebėti apsaugininkams. Vagis profesionalas prekybos salėje ratą pradeda su keliomis prekėmis krepšelyje, o priėjus kasas, krepšelis būna jau tuščias ar gerokai palengvėjęs.
Profesionalą pažinsi iš veido
Profesionalai puikiai išmano įstatymus, vogdami skaičiuoja, kad įkliuvus pavogtos prekės neviršytų 130 litų. Nes už vagystę iki šios sumos laukia tik baudos, iš kurių jie juokiasi.
Užtai apsaugininkai nesijuokia - vagys profesionalai sugeba nušvilpti brangius fotoaparatus, nešiojamus kompiuterius. Sostinėje jie buvo įkliuvę mėgindami išnešti masyvų televizorių ir net... šaldytuvą! Šių prekių ilgapirščiai, žinoma, į užantį neužsikišo, bet keliese tempdami pro kasą bandė atitraukti pardavėjos dėmesį keldami sumaištį.
Tačiau kad ir kokie vagys profesionalai gudrūs, jiems negali visą laiką sektis – anksčiau ar vėliau jie įkliūva. Sulaikyti paprastai reaguoja abejingai, ramiai leidžiasi išvežami į policiją, nes žino, kad po apklausos bus laisvi. Bijodami įsidurti švirkšto adata, apsaugininkai vengia kratyti jų kišenes.
Prekybos centrų apsaugininkai profesionalus pažįsta iš veido, turi jų nuotraukų albumus. Sučiuptas vagis profesionalas prekybos centre nesirodo kelias savaites, po to sugrįžęs vėl bando verstis senu amatu. Lietuvos profesionalių vagysčių rekordas pasiektas Vilniuje - vienas ilgapirštis jau yra įkliuvęs per 60 kartų.
Liga ar pasileidimas?
Parūkęs Sargūnas papasakoja apie trečią vagių grupę - kleptomanus. Tai žmonės, jaučiantys liguistą potraukį vogti.
"Kleptomanija serga įvairūs žmonės, tačiau tarp jų netrūksta verslininkų, pedagogų, teisininkų, o tarp menininkų - kas septintas ar dešimtas, - nustebina S. Čiupkus. - Nuo gyvenimo rutinos jie bėga ką nors parduotuvėje nušvilpdami. Tai darydami kleptomanai mėgaujasi stipriu nerimo, baimės ir pasitenkinimo jausmų kokteiliu."
Domėdamasis S. Čiupkus perskaitė, kad kleptomanais tampama dėl vaikystėje patirtų sukrėtimų, skriaudų, užgniaužtų troškimų. Kleptomanai neretai vagia smulkmenas, kurių jiems net nereikia - drabužių sagas, suvenyrus, atvirukus, turistines prekes. Tačiau radęs žioplinėjančius prekybininkus kleptomanas lengvai ryšis "nukosėti" net juvelyrinius dirbinius, laikrodžius, kitokias brangias prekes. Įkliuvę kleptomanai labai išgyvena, raudonuoja, atgailauja. Labiau už policiją jie bijo viešumo, nes skandalas pakenktų nepriekaištingai reputacijai.
Vagia net turčiai ir įžymybės
Seniai įrodyta, kad kleptomanas suvokia ir gali valdyti savo elgesį, tačiau kleptomanija visgi laikoma rimtu asmenybės sutrikimu - priklausomybės liga. Dėl pastarosios priežasties kuriami net anoniminių kleptomanų klubai. Tiesa, kol kas tik Vakaruose, nors ir Lietuvoje narių tikrai netrūktų.
Apie kleptomaniją itin daug kalbėta prieš kelerius metus, kai viena po kitos apsivogė pasaulinio garso įžymybės. 2001-aisiais prestižiniame Holivudo prekybos centre įkliuvo garsi Holivudo aktorė Vinona Raider (32 m.), bandžiusi nušvilpti prekių net už kelis tūkstančius dolerių. Nuteista kalėti lygtinai bei didžiule bauda, aktorė vis dar gelbėjo reputaciją meluodama, jog buvo gavusi vagilės vaidmenį ir vogdama bandžiusi į ją įsijausti.
Po metų, 2002-ųjų sausį, Atlantos (JAV) prekybos centre buvo nutverta anuometinės Sovietų Sąjungos olimpinė čempionė Olga Korbut, mėginusi pavogti maisto prekių už 19 dolerių. Užbaigusi karjerą sporte, legendinė gimnastė nuo 1991-ųjų gyvena JAV.
S. Čiupkus prasitaria, kad jų prekybos tinklo parduotuvėje Vilniuje šiemet yra apsivogusi ir labai garsi Lietuvos šou verslo žvaigždė. Kuri? Gudriai nusišypsojęs apsaugininkas pareiškia nesakysiąs - būtų nedora kelti viešumom seną nuodėmę, nes nelaukdama policijos žvaigždė dosniai atlygino nuostolius ir daugiau nebeįkliuvo.
Labiausiai nervina "žiurkės"
Netikėtai prabyla S. Čiupkaus kišenėje laikoma racija, kviečianti apsaugininką pas vadovybę. Sargūnas grįžta pajuodęs kaip audros debesis.
"Vėl nustatyti dideli prekių trūkumai. Taigi, ir vėl mums iš algų atskaičiuos po porą šimtinių. Matyt, ir vėl kolektyve turime "žiurkę", - keikiasi apsaugininkas.
Sargūnas papasakoja, kad namų vagimis arba „žiurkėmis“ vadinami ilgapirščiai iš savo kolektyvo: pardavėjai, sandėlininkai, apsaugininkai ar kiti savi darbuotojai. Kad ir kaip stengtųsi prekybos centrų vadovai, išgujus vieną "žiurkę", atsiranda nauja.
Pasak S. Čiupkaus, "žiurkės" - tikri dvasios elgetos, dar didesni egoistai nei "mieločnikai". Namų vagys jaučiasi aplinkinių per mažai vertinami, jų algos - visada per mažos. "Žiurkės" nebrangina savo reputacijos, nesiekia karjeros ir didesnio atlyginimo, o tyliai ima pelnytis savo darbovietės bei bendradarbių sąskaita.
Vogė nematydama ateities
Jei namų vagis - pardavėja kasininkė, paprastai ji veikia su pagalbininku, pavyzdžiui, padedama sutuoktinio ar kito giminaičio. Sutartu laiku pagalbininkas į kasą, kur laukia "žiurkė", atstumia pilną prekių vežimėlį. Apsidairiusi, kad apsauga nemato, vagilė skenuoja ir kasos aparate įmuša tik kas penktą prekę. Tokiu būdu beveik nerizikuodamas "namų vagis" per dieną gali padaryti nuostolių už kelis šimtus litų. O kiek per mėnesį, pusmetį...
S. Čiupkus pasakoja, kad vieną pažįstamą pardavėją tapti namų vagimi pastūmėjo kvaila prekybos centro vadovė, pavaldinę įvariusi į kampą. Ši arši viršininkė rėkdavo, kodėl prieš uždarant parduotuvę pustuštės pieno produktų, duonos, daržovių lentynos. Pardavėja pradėjo užsakyti daugiau šių produktų, tačiau ir vėl liko kalta, kad nurašoma per daug neišpirktų, sugedusių prekių. Apsisprendusi palikti tokį nežmonišką darbą, pardavėja pirma nutarė ir atkeršyti, ir pasipelnyti tapdama "žiurke". Kelis mėnesius sutuoktinio padedama moteris vagiliavo, o įkliuvusi ramiu veidu tėškė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo.
Sargūnas priduria, kad sučiupti namų vagį labai sunku. Tam pasitarnauja prie kasų įrengiamos vaizdo kameros, slaptas darbuotojų stebėjimas bei sustiprinta kontrolė. Tačiau išgujus vieną namų vagį, žiūrėk, jo vietą užima kitas, ir vėl pasipila nauji paslaptingi prekių trūkumai, kurį keikdamasis iš algų dengia visas parduotuvės kolektyvas.
Gėdinga Lietuvai statistika
Statistika rodo, kad pasakodamas apie prekybos centruose tarpstančias vagystes Sargūnas neperdėjo. Pernai Lietuvos prekybos centruose dingo prekių už kone 100 milijonų litų! Skaičiuojant vienam žmogui, Baltijos šalyse vagiama daugiausiai Europoje - prekybos nuostoliai pernai siekė 1,46% nuo bendros apyvartos. Kiek mažiau vagiama Čekijoje (1,41%), trečiąja vieta dalinasi Graikija, Slovakija ir Vengrija (po 1,36%). O sąžiningiausi pirkėjai gyvena Austrijoje (0,94%), Šveicarijoje (0,96%) ir Islandijoje (1%). 2007 m. Europoje vidutiniškai nuostoliai dėl vagysčių sudarė 1,26% bendros apyvartos, pasaulyje – 1,36%.
Baltijos šalyse nuostoliai dėl vagysčių pernai buvo ne tik didžiausi, bet ir labiausiai išaugo - net 7,6%. Pavyzdžiui, Airijoje nuostoliai augo 6,4%, Šveicarijoje - 4,3%, o mažėjo Islandijoje (-5,7%), Danijoje (-3,2%) ir Slovakijoje (-2,9%).
Daugiausiai Lietuvoje prekių pavagia pirkėjai - net 42%. Patys parduotuvių darbuotojai nušvilpė trečdalį dingusių prekių, dar ketvirtadalis nuostolių patirta dėl tiekėjų kaltės bei parduotuvių administracijos kvailumo.
Dažniausiai vagiamos prekės: alkoholis, kosmetikos, kūno priežiūros bei skutimosi priemonės, moteriški drabužiai, kvepalai.
"Baigiasi vasaros karščiai, baigiasi ir mūsų ramios dienos, - atsisveikindamas prisipažįsta apsaugininkas. - Atšalus orams vėl ruošiamės vagysčių bumui. Ne šaltis jas skatina - tautiečiai į prekybos centrus trauks vilkėdami nertinius, plačiaskvernius švarkus, striukes, paltus“.
