Kuriozų netrūksta net ir pačiose, atrodytų, rimčiausiose šalies institucijose, kuriose, kaip mėgsta teigti patys jų darbuotojai, itin laikomasi įstatymo raidės. Būna, kad po tomis raidėmis slepiasi skubėjimas, abejingumas, biurokratizmas. Tuo kaltindamas Vilkaviškio rajono apylinkės teismą, į vietos laikraščio "Santaka" redakciją kreipėsi Suvalkų kaimo gyventojas Juozas Bendoraitis.
- Jau treji metai, kai negaliu ramiai miegoti, naktimis sapnuojasi avarijoje žuvęs sūnus, - braukdamas ašarą pasakojo J. Bendoraitis. - Laikas lyg ir apmalšino mano širdgėlą, bet gautas raštas iš teismo vėl atgaivino širdį draskančius jausmus ir šiurpius vaizdinius.
Neseniai J. Bendoraitis gavo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pranešimą apie tai, kad iš jo sūnaus, kuris yra žuvęs, priteista per 150 litų skola bendrovės "Bitė Lietuva" naudai. Vyrą ištiko šokas. Prieš tai jis jokio šaukimo į teismą nebuvo gavęs. Gedintis tėvas labai nustebo, kad tokį sprendimą priėmusi teisėja Aksinija Žemantauskienė - juk ji pati vedė baudžiamąją bylą dėl avarijos, kurioje žuvo Evaldas Bendoraitis. Tėvas nemano, kad teisėja galėjo užmiršti Evaldo pavardę, nes teismo procesas dėl avarijos buvo atidėliojamas net 7 kartus, kol galų gale avarijos kaltininkai Vilkaviškio teisme vis tiek nebuvo įvardinti ir nuteisti.
- Tik Kauno apygardos teismas išnarpliojo bylą ir kaltieji gavo, ko nusipelnė, - prisiminė nelaimingas tėvas. - Tas nagrinėjimas išvargino mus, tad gautas pranešimas, jog sūnus teisiamas, nors jau yra žuvęs, visiškai pribloškė. Ar tai ne pasityčiojimas iš tėvų skausmo, netekus mylimo sūnaus? Ar taip nedrumsčiama žuvusiojo ramybė? Nuo kada Lietuvoje yra teisiami mirę žmonės?
Evaldas Bendoraitis (22 m.) žuvo 2004-ųjų spalio 9-ąją, savo automobiliu "Audi 80" važiuodamas kaip keleivis. Tragedijos priežastis buvo kelyje pasimaišęs traktorius. Gyvi liko 3 iš 4 automobilio ekipažo narių. Kauno apygardos teismas traktorininkui skyrė 4 metus kalėti.
Praėjus mėnesiui po sūnaus laidotuvių, J. Bendoraitis gavo bendrovės "Bitė Lietuva" pranešimą apie žuvusiojo Evaldo skolą. Vyras "Santakai" tvirtino, kad registruotu laišku iš Vilkaviškio pašto jis tuoj pat pasiuntė atšviestą sūnaus mirties liudijimą. Pranešimo iš minėtos bendrovės, kad laiškas įteiktas, J. Bendoraitis negavo, tačiau atsakymo nebeieškojo ir viską užmiršo. O štai dabar, praėjus 3 metams, vėl priverstas viską prisiminti ir išgyventi iš naujo.
- Gal teisėjai turi tokių galių, kad sugeba iškviesti mirusiųjų dvasias? - karčiai pajuokavo gedintis tėvas.
"Santakos" pakalbinta teisėja A.Žemantauskienė sakė, kad tokių bylų, kaip ši, tenka išnagrinėti ypač daug. Teisėjai esą neturi laiko ir neprivalo tikrinti, ar kiekvienas joje figūruojantis žmogus yra gyvas, ar miręs. Pasak teisėjos, bet kokiu atveju žuvusiajam į namus turėjo būti atneštas teismo šaukimas, kurį, matyt, kažkas iš namiškių priėmė ir pasirašė.
- Kartais teismui grąžindami neįteiktą šaukimą paštininkai pažymi, kad adresatas yra miręs. Tada mes patikriname Civilinės metrikacijos skyriuje, ar tai tiesa, nes yra buvę, kad žmonės meluoja, - aiškino A.Žemantauskienė. - Bet tikrinti kiekvieną - tai būtų daugiau negu juokinga.
Teisėja, tarsi patardama kitiems, kad panašių atvejų būtų išvengiama, sakė, jog žmonės turėtų labiau rūpintis savo reikalais, tada ir nesusipratimų būtų mažiau. A.Žemantauskienė paaiškino, kad Bendoraičių problema bus išspręsta, kai žuvusiojo artimieji pristatys į teismą sūnaus mirties liudijimo kopiją ir parašys prašymą peržiūrėti bylą.
