Birutė KARBAUSKIENĖ
Realūs prekybos moterimis mastai mūsų šalyje gali būti kur kas didesni, negu rodo oficiali įvairių institucijų statistika, praneša ELTA.
Kaip parodė Tarptautinės migracijos organizacijos užsakymu atlikti tyrimai, beveik kas dešimtas jaunas žmogus Lietuvoje daugiau ar mažiau tiesiogiai buvo susidūręs su prekybos moterimis ir jų gabenimo į užsienį dirbti prostitutėmis problema. 8,8 procento jaunimo sako, kad tarp jų pažįstamų, kolegų, draugų, giminių ar šeimos narių yra pasitaikę atvejų, kai merginas buvo bandoma išvežti į užsienį dirbti prostitutėmis. Iš visų šalies gyventojų 5,6 procento asmeniškai susidūrę su šia problema.
Sociologinį tyrimą atliko Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė "Vilmorus".
Šią savaitę Lietuvos miestuose pasirodė marionetę vaizduojantys plakatai, raginantys aklai nepasitikėti lengvą uždarbį užsienyje žadančiais pasiūlymais. Dešimtyje miestų išklijuoti plakatai - tai dalis informacinės kampanijos, skirtos kovai su prekyba moterimis Baltijos šalyse. Kampaniją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykdo Tarptautinė migracijos organizacija.
Pastebėta, kad gyventojų žinios apie šią problemą yra menkos visose trijose Baltijos valstybėse. Apklausos duomenimis, pakliuvę į sudėtingą situaciją daugelis nežinotų, kaip elgtis, kur kreiptis, kas tokiu atveju galėtų padėti. Pati prekybos moterimis problema dažnai nėra laikoma svarbia. Trečdalis lietuvių nežino, kiek paplitęs šis reiškinys. Estijoje, kur absoliuti dauguma gyventojų nieko negali pasakyti apie prekybos moterimis mastus, pastebimas itin didelis informacijos šia tema trūkumas.
Daugiau kaip pusė apklaustųjų Lietuvoje ir Latvijoje bei šiek tiek mažiau estų mano, kad "daug arba labai daug" merginų į prekybos moterimis tinklus įviliojamos apgaulės būdu, pavyzdžiui, pažadant joms gerą darbą užsienyje. Manoma, jog dažniausiai prekiautojai moterimis merginoms pasiūlo darbą restoranuose, baruose, naktiniuose klubuose, viešbučiuose, kviečia dirbti auklėmis, slaugėmis ar modeliais. Per didelis patiklumas laikomas viena pagrindinių priežasčių, dėl ko moterys pakliūva į prekiautojų žmonėmis rankas.
Nepaisant to, net 2 procentai 15-24 metų jaunimo Lietuvoje bei Latvijoje ir 8 procentai Estijoje, nerasdami darbo savo šalyje, priimtų bet kokį pasiūlymą padirbėti užsienyje. Skelbimais laikraštyje ar internete pasinaudotų daugiau kaip kas dešimtas Baltijos šalių gyventojas. Specialistų vertinimais, atsidūrę sudėtingoje situacijoje šie žmonės gali tapti prekiautojų žmonėmis aukomis.
Absoliuti dauguma apklaustųjų akcentavo, kad būtina padėti moterims, kurios apgaulės būdu ar jėga buvo išgabentos į užsienį ir verčiamos dirbti prostitutėmis. Tačiau daugiau pasirengusiųjų padėti merginoms, kurios buvo apgautos, negu toms, kurias išvežė jėga. Gali būti, jog dalis apklaustųjų tiesiog netiki ir negali įsivaizduoti, jog žmogų įmanoma jėga išgabenti į užsienį.
Nors pagalba prekiautojų žmonėmis aukoms laikoma būtina, daug apklaustųjų nežino, kaip konkrečiai joms padėti. Beveik ketvirtadalis lietuvių, šiek tiek daugiau latvių ir trečdalis estų prisipažįsta, jog nežinotų, ką daryti (arba nesiimtų jokių priemonių), jei artima giminaitė ar draugė būtų verčiama dirbti prostitute užsienyje. Tai rodo, kad informacijos apie galimą pagalbą tokiose situacijose trūksta.
Tikimasi, kad Tarptautinės migracijos organizacijos visose trijose Baltijos šalyse vykdoma informacinė kampanija padės užpildyti šias spragas. Viena pirmųjų kampanijos akcijų - patiklias merginas perspėjantys plakatai, kurie jau iškabinti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Palangoje, Utenoje ir Kretingoje. Kitą savaitę tokia vaizdinė agitacija pasirodys ir Latvijos bei Estijos miestuose.
