Nuo praėjusio penktadienio Lietuvoje įsigaliojo nauja įstatymo "Dėl miestų ir rajonų laikino tiesioginio valdymo" redakcija, pagal kurią tiesioginis valdymas gali būti įvestas neišrenkant mero ar šešis mėnesius nevykstant tarybos posėdžiams.
Įstatymas numato, kad tiesioginis valdymas negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai nuo Seimo nutarimo dėl laikino tiesioginio valdymo įvedimo priėmimo iki savivaldybės tarybos kadencijos pabaigos liko mažiau kaip vieni metai. Šiais atvejais tiesioginis valdymas įvedamas iki savivaldybės tarybos kadencijos pabaigos.
Pasiūlymą laikinai įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje Seimui teikia Vyriausybė, kai savivaldybės taryba per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laiką neišrenka mero ir nepaskiria mero pavaduotojo bei savivaldybės administracijos direktoriaus, kai du ketvirčius iš eilės nevyksta savivaldybės tarybos posėdžiai bei kitais atvejais.
Laikiną tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje įgyvendina Vyriausybė per paskirtą Vyriausybės įgaliotinį. Vyriausybės įgaliotinio ir jo pavaduotojo įgaliojimai pasibaigia, kai naujai išrinkta savivaldybės taryba išrenka merą.
Iki laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje patvirtintas savivaldybės biudžetas vykdomas nustatyta tvarka. Prireikus Vyriausybės įgaliotinis gali tikslinti savivaldybės biudžetą, suderinęs tai su Finansų ministerija.
ELTA
