Kas trečias gyventojas yra šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomas, kas trečio ketvirto gyventojo pagrindinis pragyvenimo šaltinis - darbo užmokestis, kas ketvirto penkto - pensija, rodo 2001 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenys.
Palyginti su 1989 metų duomenimis, gyventojų, nurodžiusių, kad pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, sumažėjo nuo 51,7 iki 28,6 proc., gyvenančiųjų iš pensijų ar pašalpų padaugėjo nuo 16,4 iki 25,9 proc., o šeimos ar kitų asmenų išlaikytinių skaičius paaugo nuo 27,2 iki 33,3 proc., palyginti su visų gyventojų skaičiumi.
Apklausiamasis, pasak Statistikos departamento, pats turėjo nuspręsti ir nurodyti, kokius pragyvenimo šaltinius jis turėjo per paskutinius 12 mėnesių iki surašymo ir kuris šaltinis jam buvo pagrindinis. Apklausiamasis galėjo nurodyti ne daugiau kaip tris pragyvenimo šaltinius.
Dauguma gyventojų - 2,832 mln. (81,3 proc.) - nurodė vieną, 515,3 tūkst. (14,8 proc.) - du pragyvenimo šaltinius. Taigi du pragyvenimo šaltinius turėjo kas septintas šalies gyventojas. Du šaltinius dažniau nurodė jauni arba ką tik sulaukę pensinio amžiaus žmonės: kas ketvirtas 20-24 metų ir 60-64 metų amžiaus gyventojas. Tris pragyvenimo šaltinius nurodė tik 22 tūkst. (0,6 proc.) gyventojų - dažniausiai 20-24 metų amžiaus. 114,3 tūkst. (3,3 proc.) visų gyventojų nenurodė savo pragyvenimo šaltinio.
Surašymo duomenimis, miesto ir kaimo gyventojų pagrindiniai pragyvenimo šaltiniai - darbo užmokestis, šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomas bei pensija. Miesto ir kaimo gyventojų lyginamasis svoris pagal pagrindinius pragyvenimo šaltinius skirtingas. Beveik kas trečio miesto gyventojo pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, kas trečias gyventojas yra šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomas, kas penkto pragyvenimo šaltinis - pensija.
Kaimo gyventojai dažniausiai buvo išlaikomi šeimos ir (ar) kitų asmenų arba gaudavo pensiją. Tik kas penktas šeštas kaimo gyventojas nurodė, kad jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis - darbo užmokestis, kas dvyliktas - pajamos iš žemės ūkio veiklos, o kas penkioliktas šešioliktas - pašalpa.
Tiek vyrai, tiek moterys nurodė, kad jų pagrindiniai pragyvenimo šaltiniai yra darbo užmokestis, pensija ar jie yra kitų asmenų išlaikomi. Vyrai du kartus dažniau negu moterys nurodė, kad jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis - pajamos iš nuosavo verslo, nuosavybės ar investicijų, pajamos iš žemės ūkio veiklos, kad jie yra valstybės išlaikomi ar turi kitą pragyvenimo šaltinį. Moterys du kartus dažniau negu vyrai nurodė, kad jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis - pensija ar pašalpa.
Iš nurodžiusių antrąjį pragyvenimo šaltinį beveik trečdalis (30,4 proc., kaime - daugiau kaip pusė gyventojų) kaip svarbiausią šaltinį nurodė pajamas iš žemės ūkio veiklos, 20,7 proc. - šeimos ar kitų asmenų išlaikomi, 19,9 proc. - pašalpą.
Iš nurodžiusių trečiąjį pragyvenimo šaltinį beveik ketvirtadalis (24,0 proc.) kaip svarbiausią šaltinį nurodė pajamas iš žemės ūkio veiklos, 19,8 proc. - pašalpą, 19,3 proc. - kad jie yra šeimos ar kitų asmenų išlaikomi.
1989 m. buvo žymimas vienas (pagrindinis) pragyvenimo šaltinis. Dažniausiai tai buvo darbo užmokestis (įskaitant gaunamą kolūkiuose, tarybiniuose ir kituose valstybiniuose ūkiuose). Todėl nuo 1989 m. iki 2001 m. beveik perpus sumažėjo gyventojų, kurie nurodė, kad jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis - darbo užmokestis, lyginamoji dalis. Tačiau 1989 m. asmenų, nurodžiusių, kad pagrindinės jų pajamos yra iš žemės ūkio veiklos, dalis buvo labai nedidelė.
2001 m. surašymo metu taip pat palyginti mažai gyventojų nurodė, kad pagrindinės jų pajamos yra iš žemės ūkio veiklos, nes dauguma užimtųjų žemės ūkyje turi kitų pajamų: darbo užmokestį, pensijas, pašalpas arba yra išlaikomi šeimos ar kitų asmenų.
Surašymo metu užfiksuota gerokai daugiau gyventojų, kurie kaip pragyvenimo šaltinius nurodė pensiją, pašalpą. Tai paaiškinti galima tuo, kad 1989 m. nemaža dalis pensijas gaunančių žmonių kaip pragyvenimo šaltinį nurodė darbo užmokestį (jei dar ir dirbo).
Pastarojo surašymo metu buvo fiksuojamas naujas pragyvenimo šaltinis - pajamos iš nuosavo verslo, nuosavybės ar investicijų. Gerokai padidėjo šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomų gyventojų dalis.
Statistikai teigia, kad pagrindiniai pragyvenimo šaltiniai Baltijos šalyse panašūs. Tačiau Estijoje didesnė gyventojų dalis nurodė, kad jų pagrindinis pragyvenimo šaltinis - darbo užmokestis (397 žmonės 1000 gyventojų), Lietuvoje - valstybės ir šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomi (343 iš 1000 gyventojų).
Latvijoje gerokai daugiau gyventojų nei Lietuvoje nenurodė savo pragyvenimo šaltinio (72 - 1000 gyventojų), o Estijoje - mažiau (11 - 1000 gyventojų). Lietuvoje pragyvenimo šaltinio nenurodė 33 iš 1000 gyventojų.
ELTA
