Genadijus SKRIPKA
Praėjusią savaitę Klaipėdos aerodrome nukrito čekų gamybos dvivietis lėktuvas "TL-2000 Sting". Abu juo skridę vyrai - klaipėdietis verslininkas Nerijus Narvilas (31 m.) ir vilnietis komercinės aviacijos pilotas Audrius Sinkevičius - žuvo. Plastikinis lėktuvas sudegė per kelias minutes. Atbėgę gaisro gesinti aplinkiniai jau nieko nebegalėjo pagelbėti. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas sako, kad avarijos priežastys bus nustatytos po mėnesio, tačiau jis įsitikinęs, kad lėktuvų avarijas dažniausiai lemia pilotų klaidos. Tą dieną, kai vyrai skraidė, pajūryje pūtė gūsingas vėjas, kuris galėjo lengvą lėktuvėlį, sveriantį vos 450 kilogramų, tėkštelti į žemę. Tuo labiau kad posūkį lėktuvas darė vos pakilęs.
Perskridę Atlantą, Vokietijoje žuvo
"Akistata" ne per seniausiai baigė pasakojimų ciklą apie katastrofas jūrose. Ši avarija Klaipėdoje paskatino pasidomėti nelaimėmis ore, juolab kad lietuviai nuo seno ne tik jūreiviai, bet ir oreiviai.
1910-aisiais Lietuvoje buvo įkurtas pirmas oreivių būrelis, o Vilniaus padangėje atlikti pirmieji parodomieji skrydžiai. Tikriausiai tai ir reikėtų laikyti aviacijos Lietuvoje pradžia. Dar po metų Lietuvos padangėje skrydžius demonstravo garsus tuo metu visame pasaulyje lakūnas Sergejus Utočkinas. Jo skrydžiai virš Kauno taip sužavėjo fabrikantą Joną Garalevičių, kad kartu su pėstininkų pulko poručiku Aleksandru Kulvinskiu jie pasigamino sklandytuvą.
Labiausiai Lietuvą išgarsino Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) ir Stasys Girėnas (Girskis). 1933-aisiais liepos 15 dieną 6 val. 24 min. lėktuvu "Lituanica" jie pakilo iš Niujorko oro uosto ir pasuko gimtinės link. Lėktuvo skrydžio žurnale Darius įrašė, kad 1933 metų liepos 16 dienos popietę "Lituanica" perskrido Atlantą. Per 37 val. 11 min. įveikus 6411 kilometrų, lietuvių skrydis dėl iki šiol nežinomų priežasčių tragiškai nutrūko - 1933 metų liepos 17-ąją, 0 val. 36 min., "Lituanica" sudužo miške netoli Soldino Vokietijoje (dabar ši vietovė yra Lenkijoje, Myslibožo apskrityje, Pščelniko kaime). Iki numatytojo tikslo - Kauno oro uosto - buvo likę vos 650 kilometrų.
S.Dariaus ir S.Girėno skrydis per Atlantą tuo metu buvo antrasis pasaulyje pagal skridimo nuotolį ir ketvirtasis pagal ore išbūtą laiką. Lietuviai lakūnai pirmieji pasaulyje oru oficialiai pergabeno paštą iš Amerikos žemyno į Europą.
Komplimentas tėvų kraštui
Lietuvių lakūnų žygdarbis įkvėpė skraidyti ir kitus tautiečius. 1935-aisiais pakartoti S.Dariaus ir S.Girėno skrydį ryžosi Feliksas Vaitkus. "Lietuvos aide" buvo išspausdintas F.Vaitkaus laiškas, kuriame lakūnas rašė: "Jei šis skridimas pavyks, o tuo aš neabejoju, tai padarysiu savo Lietuvai gražiausią komplimentą, kokį galima padaryti savo tėvų kraštui".
Rugsėjo 21 dieną F.Vaitkus su savo "baltąja gulbe" pakilo virš ūkanoto Atlanto į skrydį Niujorkas - Niufaundlendas - Liverpulis - Kaunas. Pakilęs lakūnas nematė nei dangaus, nei jūros. Aklas skridimas tęsėsi apie 17 valandų. Apledėjus lėktuvui teko leistis iki 1,5 kilometro aukščio. Dar po 3 valandų skrydžio per lietų ir rūke Feliksas pastebėjo, kad sugedęs benzino siurblys. Teko leistis. Išniręs iš rūko lakūnas pamatė Anglijos salas. Nusileidimas nebuvo sėkmingas - lūžo sparno galas, važiuoklė, propeleris, bet lakūnas nenukentėjo. Pribėgę piemenys negalėjo patikėti, jog lėktuvas atskrido iš paties Niujorko. Per 21 valandą 30 minučių įveikęs 5100 kilometrų, F.Vaitkus buvo ketvirtas pasaulyje, perskridęs vandenyną vienas.
Skrydis aplink Europą
Tiek apie S.Dariaus ir S.Girėno, tiek apie F.Vaitkaus skrydžius yra daug kartų rašyta, šie lakūnai, bent jau vyresnės kartos lietuviams, yra gerai žinomi. O štai 1934 metais lietuvių atliktas skrydis aplink Europą yra primirštas. Tai buvo vienas žymiausių ir sėkmingiausių įvykių Lietuvos aviacijos istorijoje.
1934 metų birželio 25 dieną Kauno Aleksoto oro uoste išsirikiavo trys ANBO-IV lėktuvai. Į kelionę aplink Europą išskrido tų lėktuvų konstruktorius pulkininkas leitenantas Antanas Gustaitis, kapitonai Juozas Namikas ir Jonas Liorentas, leitenantas Romualdas Marcinkus, pilotas Jonas Mikėnas ir mechanikas Kazys Rimkevičius. Lietuvių eskadrilė lankėsi Švedijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Ukrainoje ir Rusijoje. Trys žali lėktuvai su baltais Vyčio kryžiais ant sparnų buvo visur sutikti su pagarba. Net ir Maskvoje lietuvius priėmė SSRS civilinės aviacijos viršininkas J.Alksnis, o po to jie dalyvavo aviacijos šventėje Tušino aerodrome. Liepos 19-ąją visi trys lėktuvai vėl nusileido Aleksoto oro uoste.
Dramatiškai susiklostė žygyje dalyvavusių lakūnų likimai.
Antanas Gustaitis tapo brigados generolu, o 1941 metais rusams okupavus Lietuvą, buvo sušaudytas. Kaune, Nemuno saloje metais anksčiau rastas nušautas J.Namikas - manoma, kad su juo irgi susidorojo NKVD. J.Mikėnas atsisveikino su aviacija ir tapo žymiu keramiku, o 1988 metais mirė Kaune.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kapitonas R.Marcinkus išvyko į Prancūziją ir stojo tarnauti į šios šalies lakūnų gretas. Vokiečiams okupavus Prancūziją, R.Marcinkus atsidūrė Anglijoje ir buvo priimtas į Britanijos karališkąsias oro pajėgas. Virš Lamanšo vokiečiai numušė R.Marcinkaus naikintuvą, bet anglų jūreiviai lakūną išgelbėjo. Antrą kartą lietuvio valdomas anglų lėktuvas buvo peršautas 1942-ųjų vasario 12-ąją, o jis pats įkalintas belaisvių stovykloje netoli Dancingo (dabar Gdanskas). R.Marcinkus bandė pabėgti, bet buvo sugautas ir 1944 metų pavasarį sušaudytas. Jis palaidotas kartu su kitais lakūnais tos stovyklos kapinėse.
Erdvių nugalėtojas
Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą JAV aviatoriams buvo gerai žinomas ir lakūnas Paulius Šaltenis. Nuo 1936 metų jis vadovavo lietuvių aeroklubui Brukline, o įsigijęs modernų lėktuvą, ėmėsi skubių komercinių skrydžių. Uždirbtais pinigais P.Šaltenis padengdavo klubo išlaidas. Po kurio laiko lietuvis išgarsėjo Niujorko apylinkėse kaip geriausias pradinio mokymo instruktorius.
1938 metais P.Šaltenis keliems mėnesiams buvo parkeliavęs į Lietuvą. Kauno jaunimui jis padovanojo sportinį lėktuvą, kurį pavadino "Sakalu". Lėktuvas labai tiko pradiniam mokymui. P.Šaltenis sužavėjo tautiečius kaip gabus, draugiškas ir nuoširdus lakūnas. Jo mėgstamas posakis buvo: "Lietuvi, būk erdvių nugalėtojas".
Grįžęs į JAV P.Šaltenis pagarsėjo kaip aklojo sklaidymo sunkiaisiais lėktuvais instruktorius. Jis mokė karo pilotus aklai skristi bombarduoti fašistinės Vokietijos, o vėliau dirbo civilinės aviacijos pilotu.
Kruvina skraidymo knygutė
1948 metų sausio 13 dieną, apie 4 val. ryto, reisinis lėktuvas DC-3 artėjo prie Vašingtono. Už šturvalo sėdintis kapitonas pilotas Paulius Šaltenis kalbėjosi su dispečeriu. Prasidėjo įprasta nusileidimo operacija. Oras buvo velniokiškas - šlapdriba. Debesys plaukė tik apie 30 metrų virš medžių viršūnių. DC-3 atsisuko į tūpimo taką ir išleido ratus. Staiga - šiurpus trenksmas... Ratai užkliudė aukštas pušis, siūravusias prie Oksenhilo. Katastrofa įvyko, kai iki aerodromo buvo likusios 5 mylios. Miškui bepagriebiant lėktuvą, P.Šaltenis, jau žengdamas į amžinybę, paskutinį sykį žaibiškai kilstelėjo ranką ir išjungė variklių magnetus. Vėliau tyrinėjimo komisija pabrėžė tą nuostabią piloto orientaciją, kuri apsaugojo lėktuvą ir žmonių palaikus nuo gaisro. Iš 40 keleivių per stebuklą 4 liko gyvi.
Lakūnai, skraidę su P.Šalteniu, tvirtina, kad ore jis visada būdavęs padėties viešpats, o lėktuvas - jo namai. Žuvimo dieną jis buvo vienas geriausių oro linijų pilotų Amerikoje. Komisija, ieškojusi avarijos priežasčių, kaltino orą, tačiau pilotų draugija nepatikėjo komisijos išvadomis. Ji įtarė, kad kontrolės bokštas radaro ekrane sumaišė lėktuvus ir P.Šalteniui pasiuntė klaidingą nurodymą.
Prie P.Šaltenio rado kruviną skraidymo knygutę. Paskutinis įrašas - 1948 metų sausio 12 diena. Ore jis buvo praskraidęs 7406 valandas.
Į kosmosą taip ir nepakilo
Dar vienas lietuvis, visiems labai gerai žinomas lakūnas, žuvo skrisdamas rusišku naikintuvu SU-27. Tai Rimantas Stankevičius - kandidatas dalyvauti sovietų daugkartinio kosminio laivo "Buran" pirmajame pilotuojamajame skrydyje. 1990 metų rugsėjį Lietuva palaidojo bene vienintelę galimybę turėti savo kosmonautą.
Rimantas gimė Marijampolės rajone. Nuo pat vaikystės domėjosi lėktuvais, žavėjosi S.Dariaus ir S.Girėno žygdarbiu. Baigęs Černigovo aukštąją karo aviacijos mokyklą, tarnavo sovietų armijos daliniuose Lenkijoje ir Egipte, netgi dalyvavo oro mūšiuose Artimuosiuose Rytuose. Vėliau įstojo į kosmonautų būrį, bet SSRS ekonomikai ėmus merdėti, "Burano" programa buvo nutraukta, o Rimantas, baigęs lakūnų bandytojų mokyklą, dirbo M.Gromovo aviacijos institute.
Tą dieną R.Stankevičius Italijoje, Salgaredžio mieste, dalyvavo oro akrobatikos šventėje. Jo pilotuojamas lėktuvas SU-27 pakilo iš karinės NATO bazės 45 kilometrai nuo Salgaredžio. Jis truputį vėlavo ir 40 tūkst. žiūrovų laukė įsmeigę akis į dangų. Pagaliau SU pasirodė ir pradėjo savo programą. Baigiant vieną iš figūrų, 17 val. 08 min., lėktuvas smigo žemėn... Žuvo už vairolazdžių sėdėjęs R.Stankevičius ir netoli katastrofos vietos buvęs vienas iš sargybinių.
Kiekviena to skrydžio sekundė yra užfiksuota baudžiamojoje byloje, tačiau tragedijos priežastys taip ir liko neišaiškintos. Kolegos lakūnai mano, kad kabinoje nedirbo aukščio prietaisas, todėl kilpa buvo pradėta per mažame aukštyje ir tai baigėsi katastrofa. Patyręs dispečeris iš žemės privalėjo pastebėti, kad Rimas netilps kilpoje, ir nutraukti figūrą, tačiau tai nebuvo padaryta.
R.Stankevičius buvo vienas iš geriausių lakūnų, jis tapdavo kiekvienos kompanijos siela. Jo palaikai buvo pervežti į Lietuvą ir palaidoti Kaune. Žukovskio aviatorių miestelyje, kuriame jis gyveno, R.Stankevičiaus vardu pavadinta viena iš gatvių.
Kitame numeryje - Liūdna Lietuvos statistika: pražūtingų avarijų daugėja ne tik keliuose, bet ir ore. Taip pat rašysime apie daugiausia gyvybių pražudžiusią katastrofą, kai vieną dieną žuvo dauguma Lietuvos pediatrų.
