Vyriausybė trečiadienį posėdyje ketina patvirtinti Kremavimo įstatymo koncepciją, suteiksiančią pagrindą specialiam įstatymui, kuris reglamentuotų kremavimo tvarką.Įstatymo koncepcijos projektą parengė premjero Algirdo Brazausko pernai birželį sudaryta darbo grupė.
Šios koncepcijos tikslas - parengti pagrindą specialiam įstatymui, kuris reglamentuotų kremavimo paslaugų teikimo tvarką, administravimą, organizavimą ir finansavimą bei kitus su kremavimu susijusius klausimus.
Kremavimo įstatyme turėtų būti reglamentuoti klausimai, susiję su žmogaus mirtimi, laidojimu, laidojimo būdais, kremavimo atvejų registravimo tvarka, nustatyti aplinkosauginiai, sanitariniai higieniniai ir kiti reikalavimai krematoriumų statiniams bei įrenginiams.
Premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė Kremavimo įstatymo projektą Vyriausybei žada pateikti iki liepos.
Įstatyme žadama įteisinti principą, kad kremavimas atliekamas atsižvelgiant į žmogaus valią. Bus numatyta, kad kremavimas draudžiamas, pavyzdžiui, įtarus smurtinę mirtį, arba kai velionis neatpažintas. Tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, žmogui mirus nuo pavojingos užkrečiamos ligos, kremuoti jį būtų privalu.Kremavimo veikla būtų licencijuojama, šias paslaugas galėtų teikti valstybinės ir privačios įmonės.
Lietuva - viena iš nedaugelio valstybių, iki šiol nekremuojančių mirusiųjų. Tuo tarpu visose kaimyninėse šalyse - Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir net Rusijoje bei Baltarusijoje - kremavimo paslaugos jau teikiamos.
Praėjusių metų rudenį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad tokiai naujovei pritartų ir dauguma Lietuvos piliečių - 63 proc. klaipėdiečių, 70 proc. vilniečių, 72 proc. panevėžiečių, 80 proc. kauniečių ir 86 proc. šiauliečių.
Tam, kad laikas teikti kremavimo paslaugas, pritaria daugiau kaip pusė gyventojų. Tačiau maždaug tik dešimtadalis Lietuvos piliečių norėtų patys būti kremuoti.Kol kas maždaug 300 mirusių Lietuvos piliečių kasmet kremuoti vežami į Latvijos sostinėje Rygoje esantį krematoriumą.
BNS
