Remigijus RAINYS
Dėl Lenkijos pietuose, netoli Katovicų, esančiame Chožovo mieste įvykusios tragedijos šalies prezidentas Lechas Kaczynskis paskelbė trijų dienų gedulą. Kaip jau skelbta, praėjusį šeštadienį įgriuvo parodų rūmų, kuriuose tuo metu vyko kasmetinė tarptautinė pašto balandžių paroda - mugė, centrinio paviljono stogas. Po nuolaužomis atsidūrė apie 1 000 pastato viduje buvusių žmonių. Patikslintais duomenimis, 62 parodos dalyviai ir lankytojai žuvo, dar apie pusantro šimto žmonių buvo sužeista. Keliolikos sužeistųjų būklė - labai sunki. Tarp žuvusiųjų - mažiausiai 6 parodoje dalyvavę užsieniečiai: du čekai, du slovakai, vokietis bei belgas. Dar 13 užsienio piliečių - sužeisti. Lietuvos piliečių, pirminiais duomenimis, tarp tragedijos aukų nėra. 24 balandžių augintojai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos namo išvyko maždaug prieš valandą iki nelaimės, ir apie ją sužinojo jau būdami už 100 kilometrų nuo įvykio vietos. Grupė alytiškių balandininkų į Lenkiją vyko savo automobiliu, tačiau jam sugedus Katovicų nepasiekė.
Kaip rašo "Lietuvos rytas", nukentėjusiųjų gelbėjimo operaciją apsunkino lauke tvyrojęs 15 laipsnių šaltukas. Be to, maždaug po valandos įgriuvo ir kita stogo dalis. Apie 1 300 gelbėtojų ir kariškių nuolaužas kilnojo rankomis. Naktį į griuvėsius buvo pučiamas karštas oras, tikintis, kad tai žmonėms padės išgyventi. Nelaimėlių ieškota su specialiai apmokytais šunimis. Gelbėjimo darbai nutraukti, kai rasti gyvų žmonių nebeliko jokios vilties. Kai kurie nuolaužų prispausti negyvėliai buvo sužaloti neatpažįstamai. Griuvėsiai pradėti šalinti sunkiąja technika. Tik visiškai išardžius nuolaužų krūvas, bus galima suskaičiuoti visas aukas.
Karininko laipsnis suteiktas po mirties
Žuvusiųjų galėjo būti gerokai daugiau, nes tą dieną parodoje apsilankė apie 8 000 žmonių. Kai įvyko nelaimė, pagrindiniai renginiai jau buvo pasibaigę ir daug žiūrovų bei parodos dalyvių išvykę. Tuo metu salėje koncertavusi grupė "Karpowicz Family" grojo papildomą dainą ir daugelis žiūrovų susibūrė prie scenos. Dainos viduryje publika pamatė, jog salės centre pradėjo griūti lubos. Liudininkai sakė, kad bandantys išsigelbėti žmonės pasijuto esą lyg spąstuose, nes daugelis atsarginių išėjimų, kaip ir Lietuvos koncertų salėse, buvo užrakinti. Muzikantai vieną tokį išėjimą "atidarė" atsargines duris išmušę įsiūbuotu suolu. Kiti lankytojai kėdėmis daužė langus ir ropštėsi laukan. Kai kurie žmonės buvo sužaloti susidariusios spūsties metu. Parodoje budėjo du policijos pareigūnai, kurie pakaitomis po du vaikštinėjo tai viduje, tai saugojo lauke stovėjusius svečių automobilius. Prasidėjus griūčiai, vienas policininkas griebė į glėbį šalia stovėjusį berniuką ir šoko laukan, o seržantas Tadeuzsas Bartoszykas nuskubėjo padėti vaiko motinai, ant kurios nuo stogo krito nuolaužos. Bekeliant sužeistąją ant seržanto užvirto metalinė sija, ir jis žuvo vietoje. Lenkijos policijos generalinis komisaras M. Bienkowskis kreipėsi į prezidentą, prašydamas, jog po mirties T. Bartoszykui būtų suteiktas karininko laipsnis.
Balandis šildėsi prie skruosto
Stogo nuolaužų prispausti žmonės pagalbos šaukėsi mobiliaisiais telefonais, tačiau dėl šalčio jų baterijos greitai išseko. Tad gelbėtojai kas valandą darė tylos pertraukėles ir klausėsi, kuriose vietose beldžia sąmonės dar nepraradę žmonės. Kelios minutės po griūties tėvui prisiskambinęs tarp nuolaužų įstrigęs parodos organizatoriaus J. Kawalero sūnus maldavo niekam neleisti vaikščioti viršuje ir išjungti elektrą. Vaikinas sakė, kad žmonės prispausti metalo konstrukcijų, šalia telkšo balos ir draikosi apnuoginti elektros laidai. Kai kurie nelaimėliai šaukė purtomi elektros. Kitos aukos kentė nuo šalčio. Vienas balandžių augintojas iš Gdynės teigė, jog labai nustebo, kai pajuto, kad prisiglaudęs prie jo skruosto šildosi vienas iš jo augintinių. Beje, nemažai savo šeimininkų netekusių balandžių tūpinėjo šalia augančiuose medžiuose. Baiminamasi, kad šie paukšteliai žus, nes yra išdresuoti paklusti tik savo globėjams. Lietuvos pašto balandžių augintojų prezidentas Gediminas Meiliūnas patikino, kad pašto balandžiai kelią į namus suranda net pačiomis atšiauriausiomis sąlygomis, nors varžybų sezonas prasideda tik gegužės mėnesio viduryje. Jis telefonu kalbėjosi su kolegomis iš įvairių Lenkijos vietų, kurie patvirtino, kad parodoje buvę pašto balandžiai jau pastebėti prie jūros, net už 600 kilometrų nuo nelaimės vietos.
Uždrausti masiniai renginiai
Dar besiaiškinant tragedijos priežastis Lenkijos vidaus reikalų ministras įsakė valyti sniegą nuo panašios konstrukcijos pastatų stogų, o statybos inspektoriams - uždrausti rengti masinius renginius nenuvalytuose pastatuose. Dėl nenuvalyto stogo uždarytas prekybos centras "Tesco" netoli Katovicų esančiame Bytomo mieste. Laikinai uždrausti bet kokie renginiai pagal tokį patį projektą kaip Chožuve pastatytuose Varšuvos parodų rūmuose. Mat pagrindinė avarijos priežastis - ant stogo susikaupęs sniegas. Nors rūmų šeimininkai anglai tikina, kad sniegas šią žiemą buvo valomas nuolat, tačiau manoma, kad 100 metrų pločio ir 150 metrų ilgio pastato stogas įgriuvo neatlaikęs beveik pusės metro sniego dangos spaudimo. Neatmetama tikimybė, kad pastatas galėjo sugriūti dėl statybininkų ir konstruktorių darbo broko, mat jo statybai galėjo būti panaudotos dideliems temperatūrų svyravimams neatsparios metalo konstrukcijos. Jau nustatyta, kad tokio tipo pastatai skirti Ispanijai ar Italijai, kur klimatas gerokai šiltesnis, o Lenkijoje šiomis dienomis spaudė didelis šaltis. Parodos metu salė buvo intensyviai šildoma, tad manoma, kad ant stogo buvęs sniegas galėjo pradėti tirpti ir sutekėjo į vieną vietą, kur konstrukcijos jau nebeišlaikė. Vienam kvadratiniam metrui tenkantis svoris galėjo siekti 108 kilogramus, o tai apie 30 kilogramų daugiau nei leidžia pastato konstrukcija. Tiriamos ir kitos galimos avarijos priežastys.
Konstruktoriai ramina
"Lietuvos ryto" kalbintas vienas iš labiausiai patyrusių Lietuvos konstruktorių Narimantas Girčys sakė, kad Lietuvoje statybos techniniame reglamente sniego poveikį ir apkrovas apibrėžiančios normos nurodytos bemaž dvigubai didesnės nei sovietmečiu. Anksčiau buvo numatyta bendra galima sniego apkrova - apie 100 kilogramų kvadratiniam metrui. O dabar kiekvienas kvadratinis metras pagal normas turi išlaikyti ne mažiau kaip 150 - 160 kilogramų svorį. Tačiau sniego apkrovos gali viršyti statistinius vidurkius, todėl mūsų konstruktoriai, projektuodami pastatus, dažnai padvigubina leistinas normas. Tuomet galima nebijoti, kad iškris daugiau sniego. Kita vertus, ne vien sniegas būna kaltas dėl pastatų griūčių. Konstrukcijos gaminamos iš plieno, kuris skirstomas į klases pagal temperatūrą. Tačiau nors statistikai pateiks duomenis, kad vidutinė žemiausia temperatūra yra 30 laipsnių šalčio, gali būti, jog kelias dienas svilins didesnis šaltis. Tų kelių dienų užtenka, kad konstrukcija peršaltų ir plienas prarastų savo savybes. Stambiaplokščių namų konstrukcijos gali atlaikyti 700 - 800 kilogramų vienam kvadratiniam metrui apkrovas. Kas kita - didieji metalinių konstrukcijų pastatai. Konstruktoriai nuolat jaučia užsakovų spaudimą, mat kiekvienas užsakovas nori statyti kuo pigiau. Tinkamai apskaičiavus galimas apkrovas, pastato sąmatinė vertė gali gerokai padidėti. Tačiau net jei pastato užsakovai pasižada nuolat valyti nuo stogo sniegą, liaunų konstrukcijų projektuoti negalima. Tad kiekvienas konstruktorius turėtų įsidėmėti, jog už apskaičiuotas apkrovas atsakomybė pirmiausiai teks jam. 2002 metais Vilniuje sugriuvo dar nebaigtų statyti Ledo rūmų stogas. Katastrofos priežastis tyrę ekspertai tuomet kategoriškai pareiškė, jog kaltas ne sniegas, o blogas projektas.
